Bronis Ropė: „Tai – misija pilnai užkirsti kelią onkologinėms ligoms, kad nebebūtų ką gydyti“

Palangos tiltas, 2021-08-18
Peržiūrėta
2482
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Bronius Ropė. Broniaus Ropės asmeninio archyvo nuotr.
Bronius Ropė. Broniaus Ropės asmeninio archyvo nuotr.

Kas bendro yra tarp onkologinių ligų, Europos žaliojo kurso ir žemės ūkio? Kokie sprendimai šiose srityse būtini jau dabar ir kokią Lietuvą bei Europą matysime artimoje ateityje? Žurnalas „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, kalbėjosi su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Pastaruoju metu onkologijos tema mūsų visuomenėje tampa vis aktualesnė ir dažnesnė.  Jūs aktyviai dirbate šioje srityje Europos Parlamente. Ką europarlamentaras gali nuveikti vardan pažangos kovojant su vėžiu plačiąja prasme?

Negalėjau likti nuošalyje žinodamas, kad ne vienas pacientas iš Lietuvos geresnių vaistų ar gydymo galimybių ieško kitose ekonomiškai labiau išsivysčiusiose Europos šalyse.  Mano misija – atverti Europos institucijų duris Lietuvai, kad mūsų, Lietuvos pacientų, gydytojų, mokslininkų balsas šioje srityje būtų aiškiai girdimas ir ginamas. Iš viso kovos su vėžiu veiksmams planuojama skirti 4 mlrd. eurų. ES užsibrėžė tikslą – iki 2030 m. išsaugoti 3 mln. gyvybių! 

Žinoma, kad bent 40 proc. susirgimų būtų galima išvengti, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama profilaktikai: sveikai gyvensenai, aplinkai ir ankstyvai diagnostikai. Investicijos į šias sritis atpirktų daug didesnes išlaidas gydymui, praradimus darbo rinkoje ir pan. O ką jau kalbėti, kiek žmonių likimų galėtų būti nepaženklinta šios sunkios ligos patirtimi ar net netektimi. Kiek daug šeimų galėtų savo aplinkoje išvengti fizinių ir emocinių kančių...

Jau pavyko įtikinti kolegas, kad prevencijos ir gydymo sąlygos Europos Sąjungos šalyse narėse yra nevienodos, kad Rytų Europos šalims, tarp jų Lietuvai, reikalingas didesnis Europos Sąjungos dėmesys. Vienas iš prioritetų kovojant su vėžiu turi būti  bendri pagrindinio gydymo standartai. Kiekvienoje šalyje turi būti užtikrintas vienodas diagnostikos bei gydymo prieinamumas. Jeigu kurių nors itin retų, brangių tyrimų, procedūrų ar kitų paslaugų iš tinkamai kvalifikuotų specialistų neįmanoma suteikti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, tuomet pacientams turi būti sudaromos galimybės tokias paslaugas patogiai ir be finansinių ar kitų kliūčių gauti tose šalyse, kuriose jos teikiamos.

Mažosios Rytų ir Vidurio Europos šalys, taip pat ir Lietuva, dėl mažesnių finansinių pajėgumų susiduria su rimtomis problemomis įsigyjant pažangiausius vaistus. Dažnai mums siūlomų vaistų kainos yra kelis kartus didesnės, nei didžiosiose ES narėse. Būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti europinius centralizuotus pirkimus, kad masto ekonomikos dėka prieinamumas taptų tolygesnis. 

Kokios Lietuvos galimybės dalyvauti priimant europinius sprendimus, susijusius su onkologijos klausimais?

Kartu su Aurelijumi Veryga, jam dar būnant sveikatos apsaugos ministru, ėmėmės inicijuoti rimtus pokyčius prevencijos srityje. Paruošėme siūlymus pagaliau taikyti adekvatų ženklinimą alkoholiniams gėrimams, kur būtų nurodoma, kad jų sudėtyje yra kancerogeninių – vėžį sukeliančių medžiagų. Europa pagaliau visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – gerovės. 

Šiuo metu yra ypatingai svarbus etapas. Mūsų šalies ekspertus pakviečiau aktyviai dalyvauti nacionalinėse Lietuvos medikų/onkologų, pacientų organizacijų, valdžios atstovų konsultacijose. Ekspertų ir visuomenės aktyvumas ir noras bendradarbiauti – didelis. Lietuvos ekspertų pateiktų pasiūlymų pagrindu kaip Europos Parlamento narys rudenį galėsiu teikti pataisas europiniams dokumentams. Taip turėsime galimybę Lietuvai palankias nuostatas pateikti tolimesniam svarstymui Europos Parlamente.

Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos, kuriai aš priklausau, narių pozicija siekia dar toliau – jie siūlo sutelkti maksimalias pajėgas prevencijai. Ši Europos žaliųjų pozicija labai nuosekliai dera su išsikeltais prioritetais maisto saugos, aplinkosaugos srityse, su tikslais didinti ekologiško maisto gamybos proporciją. Siūloma pereiti prie tvarios, aplinkai ir žmogui saugios pramonės ir taip užkirsti kelią oro, dirvožemio, vandens taršai kenksmingomis medžiagomis, kurių didelė dalis yra kancerogenai – vėžį sukeliančios medžiagos. Mano manymu, tai – tai ateities misija pilnai užkirsti kelią onkologinėms ligoms, kad nebebūtų ką gydyti.

Panašu, kad visuomenės sveikatos tema nėra susijusi vien su farmacija, medicina ar sveikatos apsaugos sistemomis. Tai turi aiškias sąsajas su aplinkosauga, maisto pramone ir panašiai...

Taip, Žaliasis Europos kursas, ekologija, apsirūpinimas sveikatai palankiais maisto produktais – visos šios temos labai svarbios. Visi puikiai suprantame, kaip svarbu, kad parduotuvėse būtų pakankamas asortimentas kokybiškų produktų prieinamomis kainomis. Be abejo, labai svarbu, kad vartotojų pageidavimu parduotuvių pasiūloje atsirastų įperkami ekologiški produktai. 

Žaliajame Europos kurse akcentuojamos trumposios maisto grandinės iš esmės yra tvaresnės. Ūkininkas gali parduoti produkciją neretai už didesnę kainą nei parduotų tarpininkams, o vartotojui suteikiama įperkama, sveika ir itin šviežia produkcija, taip pat jis tampa geriau informuotas, kaip ji buvo paruošta, užauginta. Mažėja maisto atliekų, maistas nesugenda dėl ilgo transportavimo ar dėl incidentų, kuomet jis sutrinka. Mažėja švaistymas dėl to, kad procese nedalyvauja perdirbėjai, mat perdirbimo metu nemaža dalis produktų taip pat yra nepanaudojama, mažesnis plastikinių pakuočių poreikis. Trumposios grandinės naudingos valstybei, nes procesas nuo žaliavos iki galutinio produkto pardavimo vartotojui vyksta vidaus rinkoje, tad ir visas pelnas lieka vidaus rinkos dalyviams, ir visi mokesčiai sumokami į mūsų šalies biudžetą, o ne už jos ribų. Apskritai labai svarbu skatinti vietinį žemės ūkį, palaikyti savo šalies ūkininkus, nes tai tiesiausias būdas gauti sveiką ir šviežią maisto produkciją, bereikalingai neeikvojant transporto, logistikos resursų.

Prakalbot apie Žaliąjį Europos kursą. Kokios priežastys paskatino jo atsiradimą? Kam jis reikalingas?

Žaliasis kursas gimė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, Europa pradeda atsilikti skaitmenizacijos srityje ir dėl to praranda rinkas. Tampame vis mažiau konkurencingi, o žymiai sparčiau besivystančios šalys pradeda siūlyti pažangesnius produktus ir paslaugas. Antra priežastis – besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė. Pagaliau – tai labai veikia ir mūsų sveikatą. Trečia – kurdama tvarius, naujausiomis technologijomis pagrįstus ir palankius klimatui, aplinkai ir sveikatai produktus bei paslaugas, Europa nori išsiskirti bei sukurti savitą prekės ženklą. Taip kiekvienas gyventojas, kur jis begyventų, rinkdamasis Europos produktą, žinos, kad jis saugus, patikimas ir pagamintas atsakingai. Ir priešingai, norint Europai pasiūlyti savo gaminius, kitos šalys žinos, kad turi atitikti Europos Sąjungos taikomus standartus.

Kaip pasikeis padėtis Lietuvoje bei Europoje įgyvendinus Žaliojo kurso tikslus? Kokią praktinę naudą pajus kiekvienas žmogus?

Pokyčių turėtų būti daug. Tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jiems pritars europiečiai ir kiek tiems pokyčiams bus skiriama lėšų. Jau 2030 metais turėtume pasiekti gerokai žalesnę energijos gamybą. O tai padės sukurti daugiau darbo vietų regionuose. Turėtume sulaukti spartesnės renovacijos, taigi kiekvienas galės ir mėgautis komfortu, ir sutaupyti. Juk pigiausia – sutaupyta energija. Nevartoji – vadinasi ir nemoki. Dėl įvairių apribojimų ir naujų technologijų turėtų gerokai sumažėti tarša. Todėl kvėpuosime švaresniu oru, matysime mažiau užterštas upes ir, tikiuosi, švaresnę Baltijos jūrą. Galėsime greičiau ir patogiau judėti traukiniais, elektriniu viešuoju transportu. Pastarasis pokytis sumažins triukšmą miestuose. Valgysime daugiau sveikesnio, šviežesnio, ekologiško, vietinio maisto. Labai svarbu, kad vartotojai bus geriau informuoti apie produktus, kuriuos jie perka, taip pat ir jų daromą poveikį sveikatai bei aplinkai. Taip žmogus, rinkdamasis tam tikrą produkciją, įgaus daugiau galios daryti įtaką gamybos procesams, savo pasirinkimu reguliuoti rinką. Ūkininkai turės galimybę mechanizuoti dalį savo atliekamo darbo, gerokai pagausės ekologinių ūkių ir jų siūlomos produkcijos. Ir tai tik kelios sritys iš daugelio kitų ne mažiau reikšmingų.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Smurtas ir priekabiavimas – žmogaus teisių pažeidimas, darantis žalą tiek darbuotojams, tiek visos įmonės, įstaigos ar organizacijos gerovei.


Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas.


Kas bendro yra tarp onkologinių ligų, Europos žaliojo kurso ir žemės ūkio? Kokie sprendimai šiose srityse būtini jau dabar ir kokią Lietuvą bei Europą matysime artimoje ateityje? Žurnalas „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, kalbėjosi su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.


Prasidėjus naujiems mokslo metams, su jais ima kartotis ir tie patys įsisenėję įpročiai – beje, ne visada geri. Nepilnamečiai, nors ir draudžiama jiems rūkyti tabako gaminius ar jų turėti, draudimų linkę nepaisyti. Draudimo nerūkyti mokyklų teritorijose, panašu, jaunuoliai laikosi, tačiau tai tikrai nesustabdo nuo noro užtraukti dūmą – vaikai atranda atokesnes vietas. O ką...


Gegužės 10 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau Palangos VMVT) (Vasario 16-osios g. 35a, Palanga) įvyko pasitarimas su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Klaipėdos AVMI) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau...


Artimiausiu metu pacientus pasieks vaistai, skirti gydyti išsėtinei sklerozei, pažengusiam prostatos (priešinės liaukos) vėžiui ir virusiniam hepatitui C, kuriuos nuspręsta įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą.


VMVT Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Palangos VMVT) 2014 m. vasario 18 d. organizavo pasitarimą – stalo pratybas su Savivaldybės administracijos, komunalinio ūkio specialistais, policijos, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medžiotojų būrelių, Pajūrio regioninio parko atstovais, tema „Neatidėliotinų...


Paauglys tėvams niekuomet nesiskundė, kad mokykloje kenčia patyčias. To nematė ir mokytojai, tačiau po mėnesį trukusios ligos jis labai nenorėjo grįžti į mokyklą. Tėvai vis ramino ir guodė, kad perkels į kitą mokyklą. Nesuspėjo. Tylomis, nieko niekam nesakęs, berniukas išėjo... Po vienuolikos nežinios ir viltingo laukimo dienų paauglys rastas netoli namų esančiame miškelyje. Tik...


Kiekvienam besidominčiam savo sveikata, sveiku gyvenimo būdu, natūraliais organizmo valymo ir gydymosi būdais, kasdien iškyla aibė klausimų: „Ar viską darau tinkamai?“, „Ar nekenkiu sau?“, „Kokius maisto produktus rinktis?“ Į šiuos ir panašius klausimus jums padės atsakyti sveikatos klubas „Gintarinė valtis“. Jos įkūrėjos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius