Akibrokštas oro vežėjams Palangos oro uoste – 600 Lt brangesni degalai

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-02-04
Peržiūrėta
2017
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga puoselėja planus, kaip į kurortą prisivilioti daugiau oro vežėjų, bet pastarieji už aviacinį kurą Palangos Oro uoste nuo praėjusių metų vasaros moka už toną 600 litų daugiau ir kone tiek pat daugiau negu Vilniaus, Kauno ir Rygos oro uostuose.
Palanga puoselėja planus, kaip į kurortą prisivilioti daugiau oro vežėjų, bet pastarieji už aviacinį kurą Palangos Oro uoste nuo praėjusių metų vasaros moka už toną 600 litų daugiau ir kone tiek pat daugiau negu Vilniaus, Kauno ir Rygos oro uostuose.

Palanga puoselėja planus, kaip į kurortą prisivilioti daugiau oro vežėjų, bet pastarieji už aviacinį kurą Palangos oro uoste nuo praėjusių metų vasaros moka už toną 600 litų daugiau ir kone tiek pat daugiau negu Vilniaus, Kauno ir Rygos oro uostuose. SAS, vykdantis skrydžius iš Palangos į Kopenhagą, sako vienareikšmiškai: pasirenkant skrydžių kryptis, degalų kaina yra „tarp itin svarbių faktorių“.

600 Lt brangesni Palangos Oro uoste
„Dėl to Palangos oro uostas oro vežėjams yra nepatrauklus, jie dėl to lėktuvus degalais papildo kitur, bet ne Palangoje“, – sako UAB „Baltic Oil Company“ direktorius Arūnas Pranckevičius. SAS atstovė Elizabeth Mansi taip pat teigė, kad SAS svarstant apie naujus skrydžius ar nusprendžiant, kokiame oro uoste lėktuvus užpildyti degalais, „visada“ kreipia dėmesį į aviakuro kainas. „Tokie aviacinių degalų kainų skirtumai nėra labai gerai“, – pripažįsta ir Susisiekimo viceministras, buvęs Kauno Oro uosto direktorius Arijandas Šliūpas.
2012-ųjų sausį oro vežėjai už toną aviacinio kuro Palangos oro uoste mokėjo 3050 litų už toną, o metų pabaigoje, gruodį, 3645 litus.
Oro kompanijos, pilančios degalus Vilniaus ir Kauno oro uostuose, vietos aviacinių degalų vežėjams 2012-ųjų metų pradžioje, tiek pabaigoje mokėjo daugiau kaip 500 litų mažiau – apie 3000-3200 litų.
Daugiau kaip 15 metų aviacinį kurą Palangos oro uostui teikusią UAB „Baltic Oil Company“ praėjusių metų vasarą pakeitė UAB „Baltic Ground Services (BGS)“.
„Baltic Oil Company“ direktorius A. Pranckevičius įtaria, kad Oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė specialiai sudarė palankias konkurso aviaciniams degalams tiekti sąlygas šiai bendrovei, o konkursą organizavo pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą.
Dėl to bendrovė padavė Palangos oro uostą į teismą ir jo prašo sutartį su BGS degalams tiekti panaikinti. Pirmasis teismo posėdis yra paskirtas vasario viduryje.

Jeigu siekia būti konkurencingas, turi siūlyti mažesnę kainą
„Ir SAS, ir Air Baltic Rygos oro uoste turi savo bazes, tad jeigu Palangos oro uostas siekia nors šiek tiek būti konkurencingas su juo, pirmiausia turi šiems oro vežėjams pasiūlyti ne didesnes kaip Rygoje aviacinių degalų kainas. Mūsų bendrovė tą ir darė. Per mėnesį parduodavo nuo 90 iki 130 tonų degalų su nedideliu antkainiu, – sakė A. Pranckevičius. – Nuo liepos gerokai šoktelėjus kuro kainoms, vežėjai stengiasi didžiąją dalį degalų į savo lėktuvus pripilti Kopenhagoje ir Rygoje“.
Naujo degalų tiekėjo degalai Palangoje jų kišenei dėl išaugusių kuro kainų papildomai kainuotų apie 700 tūkstančių litų per metus.
BGS degalus pila ir Vilniaus oro uoste nusileidusiems lėktuvams.
A. Pranckevičius sako, kad tik dėl oro uosto direktorės J. Jucevičiūtės itin šiltų santykių su buvusiais Susisiekimo ministerijos vadovais „neužkliuvo“ Palangos oro uoste gerokai brangesnis nei Vilniaus ar Kauno oro uostuose aviacinis kuras.
Naujam tiekėjui parduodant degalus gerokai didesnėmis kainomis, A. Pranckevičius apie tai pranešė buvusiam Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, bet sulaukęs viceministro R. Vaštako atsakymo.
„Paaiškino, kad ministerija niekuo dėta, o pretenzijos turi būti pateiktos konkursą vykdžiusiam Palangos oro uostui“, – sakė UAB „Baltic Oil Company“ direktorius.
Iki praėjusių metų bendrovė, laimėdavusi konkursą aviaciniams degalams tiekti, apie jį sužinodavo iš skelbimo kurorto spaudoje.
Praėjusiais metais uostas apie konkursą paskelbė ne Palangos laikraščiuose, o Klaipėdos „Vakarų eksprese“.

Palangos viltims koją pakiš aukštos aviacinių degalų kainos?
„Taip buvo pažeistos Vyriausybės patvirtintos valstybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, – sako A. Pranckevičius. – Apie paskelbtą konkursą paprasčiausiai nežinojome. Įsitikinęs, kad ne vietinis leidinys paskelbti apie konkursą buvo pasirinktas neatsitiktinai. Buvo sąmoningai siekiama, kad informacija apie paskelbtą konkursą mūsų nepasiektų. Į teismą pakviesime atvykti ir buvusį Palangos oro uosto darbuotoją, kuris sutiko paliudyti, kad direktorė J. Jucevičiūtė po konkurso viešai padėkojo visiems darbuotojams, jog informacijos apie jį nenutekino mūsų bendrovės darbuotojams“.
A. Pranckevičius sako, kad ne tiek jaučiąs nuoskaudą, kad neteko verslo Palangos oro uoste, bet dėl to, kad Palangai, puoselėjančiai svajones dėl daugiau skrydžių įvairiomis kryptimis, anksčiau ar vėliau koją pakiš didelės aviacinių degalų kainos.
UAB BGS, kuri pila degalus Vilniaus ir Palangos oro uostuose, pardavimų vadovas Vitalis Dudys nepanoro komentuoti skirtingų kainų: „Nesu įgaliotas tai daryti ar ką nors komentuoti žiniasklaidai“.
Susisiekti su bendrovės direktoriumi S. Butavičiumi nepavyko. Bendrovės tinklalapyje nurodytais telefonais niekas neatsiliepė nei praėjusį penktadienį, nei vakar.

SAS svarbūs įvairūs faktoriai
SAS, kuris vykdo skrydžius iš Palangos į Kopenhagą, viešųjų ryšių ir žiniasklaidos direktorė Elisabeth Manzi, „Palangos tiltui“ sakė, kad „nenorinti komentuoti aviacinių degalų kainų atskiruose oro uostuose“.
Paklausta, ar nestebina, kad tas pats degalų tiekėjas Vilniaus oro uostui degalus tiekia 600 litų už toną pigesnius nei Palangos oro uostui, E. Manzi diplomatiškai atsakė, kad „to reikėtų paklausti paties tiekėjo“.
„Kada SAS kompanija renkasi, kur užpildyti savo lėktuvus degalais, dėmesin ima įvairius faktorius, taip pat, žinoma, ir tokius svarbius faktorius kaip degalų kaina, ir poveikis aplinkai“, – pabrėžė SAS atstovė.

„Nėra labai gerai“
Kad degalų kainos šalies oro uostuose labai skiriasi, „nėra labai gerai“, sako Susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliūpas. Jis anksčiau buvo Kauno oro uosto vadovas.
„Reikės pasiaiškinti padėtį, kodėl taip yra. Nesu girdėjęs, kad dėl degalų kainos oro vežėjai mieliau rinktųsi Rygą, kaip sakote, – sakė A. Šliūpas. – Tokios kainos yra komerciniai santykiai, išreikšti susitarimu tarp aviakompanijų ir oro uostų, todėl ministerija šiuo atveju neturi svertų joms paveikti“.
Pradėjus Susisiekimo ministerijai vadovauti naujiems vadovams, iš Vilniaus oro uosto direktoriaus pareigų, kaip buvo paskelbta, „šalių susitarimu“, atsistatydino Tomas Vaišvila.
Paklaustas, ar nebus ieškoma naujo vadovo Palangos oro uostui, A. Šliūpas sakė, kad pirmiausia norįs susipažinti su uosto ekonominiais ir finansiniais rodikliais.
„Pirmiausia pagal juos spręsime apie uosto vadovės darbą“, – sakė viceministras.
Palangos meras Š. Vaitkus, siekiantis į Palangą privilioti pigių skrydžių bendrovių, teigė „girdėjęs“ apie tai, jog aviacinių degalų kainos kurorto oro uoste yra gerokai didesnės nei aplinkiniuose oro uostuose, bet sakė „neturįs informacijos“, kad dėl jų oro vežėjai būtų linkę vengti Palangos.

„Kaina – nebūtinai svarbiausias veiksnys“
Palangos oro uosto direktorė J. Jucevičiūtė sakė „negalinti komentuoti“ degalų kainų skirtumų įvairiuose šalies oro uostuose, nes „pats Palangos oro uostas tokios paslaugos neteikia“.
Direktorė atkreipė dėmesį, kad kainą lemia paklausa, kiekiai, logistika ir gausybė kitų veiksnių.
Paklausta, ar gerokai didesnė kaina Palangos oro uoste neskatina aviakompanijų piltis kuro aplinkiniuose oro uostuose, J. Jucevičiūtė atsakė: „Kadangi informacijos nei apie kainas, nei apie aviacinio kuro, pilamo į orlaivius aplinkiniuose oro uostuose kiekius neturime, vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negaliu. Aviakompanijos, kaip ir kiekvienas verslas, nuolat ieško optimaliausių sprendimų, tad ir tiekėjus renkasi tuos, kurie sugeba pateikti palankiausias paslaugų tiekimo sąlygas. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad kaina yra ne vienintelis ir nebūtinai pats svarbiausias veiksnys renkantis vieną ar kitą variantą“.
Anot jos, pernai oro uoste buvo parduota 1265 tonos aviacinių degalų, 340 tonų daugiau nei 2011 metais.

Jūsų komentaras:

using 2013-02-05 23:41 (IP: 81.7.87.115)
keleivių sk. jau 4 mėnesius mažėja, palyginus su praeitais metais. Kiek dar laiko kvailins savivaldybes dėl pinigų melžimo reisų reklamai?

vietinis 2013-02-05 12:26 (IP: 78.61.43.127)
Cia Palangos oro uostas turetu gauti 600litu pigiau kura,o ne brangiau,norint padidinti zmoniu srauta,kas cia isvis per nesamones,ka mes kokia atsiskyrusi sala nuo zemyno ar ka ,kad mums brangiau pfff..

VIETINIS 2013-02-05 12:14 (IP: 78.61.56.200)
Tai,žinoma ,ir reika atleisti.Tai ko sėdi taip ilgai,šilta kėdė ar ką? Gal atsiras sumanesnių? Visiems dėl to bus TIK GERIAU.

vojaž vojaž 2013-02-05 07:06 (IP: 82.135.247.128)
Atleis už kitką. Jau žinoma.

Markui 2013-02-05 06:31 (IP: 78.61.251.251)
Tai ir teisingai, kiek galima tokia laikyti, tegul eina kuo toliau nuo oro uosto.

Markas 2013-02-05 06:26 (IP: 77.219.137.179)
Jau nusprende direktore atleisti dabar ieško pagal ką !!!!!

ESTAS 2013-02-04 20:47 (IP: 78.61.214.75)
Žinant, kad už šios ponios stovėjo garsusis viceministras liberlasajudieti Vaštakas, kuris trokšdamas kartu su ponia siekė pakeisti Palangos oro uosto pavadinimą į Klaipėdos niekas jau nebestebina. Ryt reikės pranešti ponui Plytnikui, kad pasižiūrėtų kaip ten tas kuras po konkurso pabrango daugaiuysiai Lietuvoje.

atsakingai 2013-02-04 20:45 (IP: 81.7.87.115)
Arūnai, buvote vienas iš reikšmingiausių paslaugų tiekėjų aviatoriams Palangos oro uoste. Gal laikas pareiti atgal?

Algis 2013-02-04 19:45 (IP: 78.61.51.119)
Ponia jau ruošiama kelionę

Taip pat skaitykite

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. 


Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.


Birželį Lietuvos oro uostuose planuojamas lūžio taškas, kuomet ženkliai išaugs krypčių skaičius. Laukiant daugiau keleivių, plečiamas paslaugų spektras. Kavinių tinklas „Caffeine“ tęsia plėtrą šalies oro uostuose – nuo birželio pradžios Palangos oro uoste duris atvėrė dvi šio tinklo kavinės.


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Praėjusį mėnesį Verslo ir lyderystės akademijos „Invorpore“ organizuotoje dviejų dienų stovykloje „Visraktis“ susirinkę jaunieji pajūrio savanoriai dalijosi, ką jiems reiškia savanorystė, sėmėsi patirties iš kitų bei mokėsi pažinti save ir kitus. Savo įspūdžiais viešai sutiko pasidalinti Klaipėdos „Asmenybės ugdymo centro“ projektų...


Šis savaitgalis neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausiu per visas vasaros atostogas daugiau nei 500 „Vaikai, nepykite, kad aš negaliu su jumis maudytis – man neleidžia,“- sakė prezidentė, kuri kartu su Palangos meru Š. Vaitkumi, jo šeima ir daugiau kaip puse tūkstančio vaikų iš visos Lietuvos sušoko Palangos vasaros...


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.


Palanga puoselėja planus, kaip į kurortą prisivilioti daugiau oro vežėjų, bet pastarieji už aviacinį kurą Palangos oro uoste nuo praėjusių metų vasaros moka už toną 600 litų daugiau ir kone tiek pat daugiau negu Vilniaus, Kauno ir Rygos oro uostuose. SAS, vykdantis skrydžius iš Palangos į Kopenhagą, sako vienareikšmiškai: pasirenkant skrydžių kryptis, degalų kaina yra...


Palangos oro uoste vykdomas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Tarptautinio Palangos oro uosto degalų bazės modernizavimas- projektavimas“. Kaip pasakojo Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas Edmundas Vaišnoras, jau pabaigti tvarkyti visi reikalingi dokumentai ir yra pradėti  darbai. „Jau gavome statybos leidimus ir yra pradėti vykdyti statybos darbai. Šiuo metu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius