Apie 75 metų Palangos „jaunuolį“ Aleksandrą, Latvijos prezidentą, Ušacką ir halogramą bei sibirinę gagą, kurią nemokšiškai žąsimi pavadinau

Linkėdamas malonaus artėjančio savaitgalio, norėčiau pasidalinti keliomis savo linksmesnėmis žurnalistinėmis istorijomis. Mėgstu kartoti: senai nedirbu, tik mėgaujuosi, ką veikiu, tačiau mano širdis priklauso Palangai.

Apie nuostabųjį Aleksandrą

Praėjusį šeštadienį man, laikraščio „Palangos tiltas“ redaktoriui, skambina ilgametis laikraščio prenumeratorius Aleksandras.
Jam – jau bene 75, bet jis toks nutrūkgalviškai jaunatviškas, šypsosi pilna implantų – o gal suprotezuota? – burna, o po Palangą vis dar zuja ant motorinio paspirtuko. Jis  - nuostabios energijos žmogus, labai šviesus.
Pamaniau, kad dėl kitų metų prenumeratos, bet klystu.
„Redaktoriau, ar nežinote tos mergaitės iš pašto telefono?“ – beria jis greitakalbe.
„Kokios mergaitės iš pašto?“ – sutrinku.
„Na, visada tokia mergaitė paštininkė man laikraštį atveždavo – mes abu pasilabindavome, o vakar (penktadienį) kažkoks vyras buvo, bet pravažiavo mano vartus. Nespėjau jo pasivyti. Duokite man tos mergaitės telefono numerį – skambinsiu, kad atvežtų. Man labai patinka jūsų laikraštis,“ – sako.
„Aleksandrai, tie laikai, kai žinodavau Palangos paštininkių telefonus, seniai praeity. Dabar nauja tvarka – reikia laišką dėl to į Vilnių rašyti,“ – aiškinu.
„Nevarkite. Duokite man tos mergaitės telefoną, pats paskambinsiu. Ji tokia maloni...“ – neatstoja Aleksandras.
„Aleksandrai, jums tik ką paaiškinau, kokios tvarkos turiu laikytis...“ – bandau išlikti kantrus.
„Tai jūs – jaunas, jos ir laikykitės, bet duokite man tos mergaitės telefoną,“ – neatlyžta.
„Neturiu,“ – kalbu trumpai, patikrinta taktika, kai aiškinimas neveikia.
„Negali būti. Jūs gi – redaktorius,“ – nepatiki jis.

Laukiant interviu su Latvijos prezidentu...

Kaip „The Baltic Times“ redaktorius, dideliame, į viduramžių rūmus nukeliančiame Latvijos prezidentūros laukiamajame pernai laukiau prezidento Edgaro Rinkēvičiaus. Žvilgčiodamas į milžinišką sietyną su daugybe šviečiančių lempučių ir kristalų virš galvos, sučiupau save minčių krašteliu mąstantį apie du dalykus. 

Pirma, ar būtų profesionalu po interviu jo paprašyti bendros asmenukės, o antra – ar tinkama būtų paklausti, ar jis, viešai prisipažinęs, kad yra gėjus, ilgisi šeiminės aplinkos prieš Kalėdas...
Atsakymą į pirmąjį klausimą gaunu netikėtai. Pro masyvias duris pasirodęs prezidento kanceliarijos darbuotojas man tiesia ranką: „Aš fotografuosiu jūsų susitikimą su Prezidentu. Aš jo – akredituotas fotografas.“
„Malonu,“ – linkteliu galvą. „Jūs manęs nepažįstate? Mes esame jau kartu dirbę,“ – jis man sako ir primena aplinkybes. „O, išties. Džiaugiuosi prisidėjęs prie jūsų puikios karjeros,“ – šypteliu ir teiraujuosi: „Kaip manote, ar būtų tinkama paprašyti prezidento bendros nuotraukos įrašui „Facebook?“
„Žinoma,“ – linkteli jis. „Prezidentas – labai draugiškas.“
O Prezidentas mano antrajam klausimui, regis, buvo pasirengęs: „Esu laimingas, kad turiu nuostabių žmonių aplink save. Kalėdos – bene mėgstamiausias mano metas,“ – atsakė.

Holograma virto halograma...

Ambasadoriui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui išleidus knygą „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“ (o knyga nuostabi!), su juo sutariame interviu mano redaguojama „The Baltic Times“. Vygaudas atsakė labai įdomiai ir laiku, tačiau vietoje sutartų 1500 žodžių sulaukiu atsakymų milžinų – 6000 žodžių. Bet Vygaudas dėl trumpinimo nesispyrioja: „Trumpinkite, kaip jums atrodo tinkama.“ Misija buvo nelengva – kaip tai preciziškai padaryti, paliekant visus skanukus apie Putiną, Amerikos prezidentą Džordžą Bušą senąjį ir Talibaną? Tokį svarbų darbą patikiu sau, ne dirbtiniam robotukui. Pavyko, iš Ušacko net pagyrimo sulaukiau: „Manau, kad puikiai sutrumpinai. Sorry, bet nežinau, ką reiškia „halograma“,“ – parašė žinutėje. Mat buvome sutarę, kad interviu gale įdėsime hologramą... Savo žinutėje, kad jo atsiųstoji turėtų būti labiau kokybiška, sugebėjau vieną raidę sumaišyti ir sutrikdyti Ambasadorių.

Sibirinė gaga

Čikagos „Draugui“ dariau interviu su žinomu pajūrio aplinkosaugininku, ekologu Erlandu Paplauskiu. Dar anksčiau šiam lietuvių bendruomenės leidiniui Ilinojuje parengiau straipsnį apie visiems puikiai pažįstamą palangiškį balandininką Reinoldą Liaudanską. Kaip dvikalbis žurnalistas, ko gero, žinau visus 300 tūkstančių angliškų žodžių iš paskutinio „Merriam-Webster“ žodyno, bet ties Erlando suminėtų retų paukščių, šliaužikų ir cypikų armijos vertimu nejuokais užstrigau. Nusiuntus pašnekovui interviu, sulaukiau iš jo žinutės: „Ačiū. Tik kitą kartą vertimą reiktų atidžiau peržiūrėti, nes sibirinė gaga nėra Siberian geese, bet Steller’s eider.“ Ach, Linai, įsidėmėk: sibirinė gaga – Steller’s eider...Jokiu būdu ne žąsis.