Ar Palanga jau iki 2050-ųjų „išsipūs“ iki 50 000 gyventojų? Ar jie vaikščios su batais, „botais“ ar sandalais?

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-06-11
Peržiūrėta
1752
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar Palanga jau iki 2050-ųjų „išsipūs“ iki 50 000 gyventojų? Ar jie vaikščios su batais, „botais“ ar sandalais?

Statistika byloja, kad Palanga yra sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, geidžiamiausia investicijų į nekilnojamą turtą vieta. Prieš 4-5 metus Palangos miesto savivaldybė sulaukdavo apie 400 prašymų statybos leidimams išduoti, o pernai, anot „Palangos tilto“ šaltinio Savivaldybėje – apie 1400, nors išduota buvo apie 800. Palanga su 50 000 gyventojų – ne svaičiojimas, o artima tikrovė ir pajūryje dirbantiems nekilnojamo turto brokeriams, ir kurorto politikams.

Iki 2050-ųjų?

„Pagal tokias tendencijas, kokias dabar matau Palangos nekilnojamo turto rinkoje, Palangą su 50 tūkstančių gyventojų matau iki 2050-ųjų. Tai – tik trumpos perspektyvos klausimas,“ – įsitikinęs Romas Perminas, nekilnojamo turto agentūros „011“ brokeris pajūryje. 

Kalbėdamas su „Palangos tiltu“, jis pabrėžė, kad nuo pat šių metų sausio stebįs „asmeninius“ nekilnojamo turto pardavimo Palangoje rekordus.

„Man, kaip ir daugumai brokerių, sausis čia būna atostogų mėnesis, bet šiais metais ir jį viskas „virė,“ – sakė R. Perminas.

Anot jo, NT kainos Palangoje „stipriai“ „sukilusios“ ir vis dar kyla.

„Pasakysiu vienareikšmiškai: šiandien paklausa nekilnojamam turtui Palangoje yra didesnė nei pasiūla,“ – sakė brokeris.

Pasak jį, nors NT pardavimo portaluose galima dar rasti nemažai namų, kotedžų ar butų pardavimo Palangoje skelbimų, bet nemaža jų dalis yra skirta antrinei NT rinkai.

„Ir neslėpsiu: matau juose ir daug neadekvačių kainų,“ – sakė R. Perminas.

Anot 011 brokerio, už daugumą kotedžų ar butų dabar Palangoje mokama dar jiems esant „tik popieriuose.“

„Dabar tokių pardavimų Palangoje – iki 70 ar net 80 procentų, nors tokių „popierinių“ pardavimų buvo palyginus nedaug,“ – sakė jis.

Kai kurių projektų žmonės laukia du ar net tris metus, sakė brokeris.

Anot pašnekovo, dauguma 011 klientų nekilnojamą turtą Palangoje perka investicijai ir jį rezervuojasi dar tik vyksiančiose statybose.

Vaikščios su batais ar su „botais“?

Į klausimą, ar nėra pavojaus, kad geometrine progresija spartėjant Palangoje statyboms, miesto infrastruktūra nesuspės paskui jas ir, vaizdžiai kalbant, kai kuriems naujakuriams gali tekti aplink savo namus po purvą braidyti su aukštakulniais „botais“, R. Perminas atsakė: „Išties, yra ir tokių projektų – jie yra gan pavieniai, bet jų visada buvo. Kadangi dabar paklausa nekilnojamam turtui Palangoje yra didesnė nei pasiūla, atsiranda tokių vietų, kaip jūs apibūdinote, daugiau. Bet tai labiau matome link Latvijos sienos, ne Palangoje, nors ir čia yra visko.“

Vis tik, anot pašnekovo, dauguma pirkėjų nori ir kokybės, ir patogumų, ir gražios aplinkos.
„Kai kurie tiesiog jau to reikalauja, nors anksčiau tai ir nebuvo visiems būtinybė,“ – sakė R. Perminas. 

Palangą  įsivaizduoja su 40 tūkstančių gyventojų iki 2035-2040 metų

Mindaugas Skritulskas, palangiškis Seimo narys, buvęs savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir Finansų komiteto pirmininkas, sakė „Palangos tiltui“, kad Palangą labiau įsivaizduoja su 40 tūkstančių gyventojų iki 2035-2040 metų.

„Tai matosi pagal naujai suformuotus sklypus – paskutinysis (miesto) Bendrasis planas numatė nemažai naujų plėtros teritorijų: tarp Palangos ir Šventosios, Monciškėse, Kunigiškėse, aplink jas, kitur. Palangos plėtra yra numatyta ir link Klaipėdos aplinkkelio,“ – sakė M. Skritulskas.

Anot jo, Palangą ypač daugelis „atrado“ per karantiną – populiarėja nuotolinis darbas, atsiranda daugiau „frylanserių.“

Teks mokėti infrastruktūros mokestį

O ar Seimo nariui neatrodo, kad kai kuriems naujakuriams ateity aplink savo namus teks vaikščioti su „botais“, nes miestas nespės pakankamai sparčiai vystyti savo infrastruktūros?

„(Toks pavojus yra). Ir Palangos miestas, ir valstybė, ko gero, nebus pajėgi spėti koja kojon su visa plėtra. Bet apie tai galvojama: jau netrukus bus įstatymo pataisos, kurios numatys, kad tie investuotojai, kurie investuoja į infrastruktūrą, mokėtų tam tikrą dalį į vietinės savivaldybės biudžetą, kad savivaldybė galėtų kaupti lėšas infrastruktūros (naujuose kvartaluose) vystymui, pavyzdžiui, kelių tiesimui. Nors tai ir dabar nėra visiškai naujas dalykas,“ – sakė M. Skritulskas.

„Palangos tilto“ žiniomis, būtent tai trečiadienį aptarė miesto Tarybos valdančioji dauguma.

Anot M. Skritulsko, miesto savivaldybė pirmiausia turėtų finansuoti pagrindinių miesto gatvių infrastruktūros vystymą.

Jau dabar vaikšto tik su sandalais

Dainius Želvys, Palangos miesto savivaldybės Tarybos veteranas, TS-LKD narys, sakė „Palangos tiltui“, kad dėl itin spartaus Palangos vystymosi gali prireikti peržiūrėti ir miesto Bendrąjį planą.

„Žiūriu, kad kai kurios statybos jau labai arti priartėjo prie jame numatytų žaliųjų teritorijų,“ – sakė D. Želvys.

Anot jo, pastaraisiais metais Savivaldybei buvo pateikiama iki 1400 prašymų per metus statybos leidimams išduoti, tačiau jų buvo išduodama apie 800.

„Populiariai kalbant, po du statybos leidimus per dieną,“ – sakė D. Želvys. „O prieš 15 metų – vos apie 150,“ –jis pridūrė.

„Investicija Palangoje atsiperka bet kokių atveju. Akivaizdu, kad Palanga pasikeitė į labai gera per paskutinius dešimt metų,“ – sakė D. Želvys.

Bet jis Palangos su 50 000 gyventojų neįsivaizduojąs: „Net sovietiniais laikais, kai buvo visai kitokia demografinė padėtis ir visi planavo Palangos augimą, buvo sustota ties 25 tūkstančiais Palangos gyventojų,“ – sakė D. Želvys. „Nekilnojamo turto pirkėjų Palangoje skaičius neatspindi tikrojo gyventojų skaičiaus kurorte – kas įsigyja turtą čia, toli gražu ne visada čia ir registruojasi.“

Į klausimą, ar naujakuriams ateity reikės aplink savo namus vaikščioti su „botais“ dėl vietinės infrastruktūros stokos, D. Želvys atsakė su sąmoju: „O kam tie „botai“? Jei dabar gyveni Kunigiškėse iki jūros gali su sandalais bet kada nueiti – taip viskas ten blizga.“

Danius Puodžius, buvęs Palangos vykdomojo komiteto pirmininkas, sakė „Palangos tiltui“, kad jis Palangos su 50 000 gyventojų neįsvaizduojąs.

„Tokiam skaičiui būsto Palangoje gali būti pastatyta. Bet kad tiek gyventų – man nelabai realiai atrodo,“ – sakė žinomas palangiškis.

Anot jo, miesto plėtros atsakymų reikėtų ieškoti miesto Bendrajame plane.

Augimas labai didelis – per 300 procentų

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis sakė „Palangos tiltui“, kad, IS „Infostatyba“ duomenimis, statybos leidimų 2020 metų pirmą ketvirtį Palangoje išduota 56, o 2021 metų pirmą ketvirtį jų išduota 153.

„Tad augimas labai didelis – per 300 procentų,“ – sakė Ž. Žvirblis.

Anot jo, visi prašymai dėl leidimų išdavimo pagal STR reikalavimus išnagrinėjami per teisės aktais nustatytus terminus: prašymo priėmimui skirtos 3 darbo dienos, projekto nagrinėjimui pirmą kartą - 20 darbo dienų, pakartinai pateiktam projektui 10 darbo dienų. 

Trūksta darbuotojų

„Šiuo metu Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje trūksta 4 darbuotojų, todėl situacija yra sudėtinga,“ – sakė Ž. Žvirblis.

Praėjusiais metais buvo paskelbti keli konkursai, bet ne pagal visus priimta darbuotojų, šiemet taip pat jau buvo paskelbti keli konkursai, bet kandidatų, atitinkančių reikiamą kvalifikaciją, nebuvo, teigė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

 Anot jo, artimiausiomis dienomis iš naujo vėl bus paskelbti trys konkursai (inžinieriaus (vyresnysis specialistas), vyr. inžinieriaus (patarėjo) ir vyresniojo specialisto (architekto) pareigoms užimti. 

Anot jo, Palanga kaip kurortas siekia veikti ištisus metus, todėl pirmiausiai labai laukiami projektai, kurie padėtų siekti šio tikslo, pvz., sveikatingumo, sporto ir pramogų objektai, veikiantys ištisus metus.

Kokių bendriausių pastabų statytojų projektams dažniausiai turi miesto Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius?

„Dažniausiai pasitaiko techninės projektuotojų klaidos, trūksta atidumo pateikiant vienodus duomenis brėžiniuose ir tekstiniuose dokumentuose, skiriamas nepakankamas dėmesys apželdinimui ar vertingiems želdiniams, netinkamai sprendžiami automobilių parkavimo klausimai. Būna ir tokių projektų, kur bandoma peržengti leistinus užstatymo parametrus (aukštį, užstatymo plotą, intensyvumą ir pan.). Taip pat dažnai siekiama suprojektuoti daugiabučius ir juos užmaskuoti kaip poilsio pastatus arba gyvenamuosius apartamentus, slepiant po poilsio patalpų pavadinimu,“ – sakė Ž. Žvirblis.

Daugiausiai statomi nedideli, iki 80 kv. m. statiniai

Kokias statytojų tendencijas jis stebi Palangoje?

„Daugiausiai statomi nedideli, iki 80 kv. m., statiniai, o didesniuose pastatuose yra labai daug ir labai mažų poilsio patalpų. Nepakankamai kreipiamas dėmesys į želdinius, vaikų žaidimo aikšteles, sporto ir poilsio zonas lauke, pastatai statomi labai arti vienas prie kito. Tai akivaizdžiai blogina  gyvenimo ar poilsio kokybę, tačiau dabar galiojantys teisės aktai tai leidžia,“ – sakė Ž. Žvirblis.

„Labai gaila, kad tokių pastatų ar patalpų pirkėjai perka gražiai nupieštus vaizdus (pvz., pastatus, apsuptus pušų, kurios ten niekada neaugo ir nėra net suplanuotos pasodinti), neįvertindami, kad aplinkui viskas jau ištisai užstatyta ar suprojektuota užstatyti kaip didmiesčiuose. Kai kurie projektuotojai kreipia per mažai dėmesio į pastato architektūrą, jo atitikimą vietovei, darną su gamta,“ – teigė vedėjas.

„Verta atkreipti dėmesį tai, kad kai kurių statytojų siekis kuo greičiau ir primityviau pastatyti poilsio patalpas, jas parduodant kaip gyvenamąsias, vėliau sukuria problemų jų pirkėjams. Jose žmonės nuolat gyvena, nors poilsio patalpos neskirtos nuolat gyventi ir ne visos atitinka gyvenamosioms patalpoms būtinus šiluminės varžos, garso izoliacijos ir patogumo gyventi kriterijus (nesprendžiami vaikų žaidimo aikštelių klausimai, neprojektuojami želdiniai), net susisiekimas (privažiavimas iki sklypo) dažnai nėra išspręstas. Todėl pirkėjai, prieš įsigydami būstą gyventi, turėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių niuansų: ar yra butui skirta automobilio stovėjimo vieta, ar yra namo administratorius, kuris padėtų spręsti namui aktualius klausimus, nes norint priimti sprendimus, gali būti sunku į bendrą susirinkimą sukviesti namo gyventojus, ypač jei nemaža dalis jų čia ne nuolat gyvena, o turi antrąjį būstą, ir kitus,“ – sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje nuo COVID-19 ligos jau pasiskiepijo 70,2 proc. kurorto gyventojų. Sustiprinančiąja vakcina ­ – 15,7 proc. palangiškių ir šventojiškių. Įvertinus tiek vakcinomis, tiek natūraliai imunizuotų miesto gyventojų skaičių, kurorte bendras imunizacijos lygis galimai siekia 79,2 proc. 


Statistika byloja, kad Palanga yra sparčiausiai augantis Lietuvos miestas, geidžiamiausia investicijų į nekilnojamą turtą vieta. Prieš 4-5 metus Palangos miesto savivaldybė sulaukdavo apie 400 prašymų statybos leidimams išduoti, o pernai, anot „Palangos tilto“ šaltinio Savivaldybėje – apie 1400, nors išduota buvo apie 800. Palanga su 50 000 gyventojų – ne svaičiojimas, o artima tikrovė ir...


Tačiau surašinėtojai į gyventojų namus nebeateis. Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių ir sutaupyti valstybės lėšų. Lietuvos statistikos departamentas kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą atliks naudodamas jau sukauptus...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangoje auga gyventojų skaičius  1

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 05 | Rubrika: Verslas pinigai

Gyventojų registro duomenimis, Palangoje šiuo metu gyvena (yra deklaravę savo gyvenamąją vietą) viso 17 543 žmonės: 9 649 moterys ir 7894 vyrai. Beje, Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius per metus, nors ir nežymiai, bet išaugo.


Palangos Birutės parkas nuo vakar lankytojus stebina nebyliai kurorto istoriją piešiančiais personažais – jau dešimtą sezoną vienoje iš gražiausių kurorto vietų pristatomas projektas „Birutės parko atspindžiai“.


Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, įvertinusi Palangos miesto savivaldybės tarybos paskutiniąjame posėdyje pakeitusi 2004 metų birželio 10 d. sprendimu priimtas nuostatas dėl gyventojų dalyvavimo apklausoje, pasiūlė pakeisti priimtą sprendimą.


Valdžiai gyventojų vargai nerūpi

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 19 | Rubrika: Miestas

Praėjusiais metais „Palangos tiltas“ buvo paviešinęs informaciją apie Bangų g. šeštuoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojų vargus. Miestelėnai skundėsi dėl greta esančio namo, Bangų g. 4, tvoros, trukdančios įvažiuoti į kiemą. Pagarsintas atvejis, kai daugiabutyje kilus gaisrui, ugniagesių automobiliai negalėjo patekti į gaisravietę.


Prasideda gyventojų apklausa

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 27 | Rubrika: Miestas

Praėjusį pirmadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas savo kabinete iniciatyvinei grupei, organizuojančiai gyventojų apklausą dėl sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimo, įteikė antspauduotus ir pasirašytus apklausos lapus. Kad gauta 150 apklausos lapų, pasirašė iniciatyvinės grupės koordinatorius, miesto Tarybos narys Šarūnas Vaitkus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius