Baltijos jūroje aptinkama nemalonius simptomus sukelianti bakterija: pasakė, kaip apsisaugoti nuo užkrato

Palangos tiltas, 2025-07-17
Peržiūrėta
1276
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vibrio bakterija. FOTO: KATERYNA KON | SHUTTERSTOCK
Vibrio bakterija. FOTO: KATERYNA KON | SHUTTERSTOCK

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras perspėja, kad dėl šylančio klimato Baltijos jūros pakrantėse plinta pavojingos bakterijos. Viena jų – užfiksuota Vibrio bakterija, galinti sukelti atostogaujantiems pajūryje sveikatos sutrikimų. Kaip žmogui pasireiškia vibriozė ir kaip nuo jos apsisaugoti, „Delfi diena“ laidoje pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Greta Gyraitė. 

Mokslininkės teigimu, vibriozė yra sukelta Vibrio genties bakterijų, kurios natūraliai randamos žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, o Baltijos jūra tokias sąlygas kuo puikiausiai atitinka.

„Ligos simptomai priklauso nuo kontakto pobūdžio. Yra du būdai užsikrėsti šiomis bakterijomis. Suvalgius termiškai neapdorotų arba išvis neapdorotų jūros gėrybių, tuomet simptomai yra tipiški ūmios žarnyno infekcijos simptomams: vandeningas viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, spazmai pilvo srityje ir pan. Kitas būdas užsikrėsti šiomis bakterijomis – atviros žaizdos kontaktas su jūros vandeniu. Kartais atvira žaizda skamba kaip didelė, tačiau užtenka, mano žiniomis, tiesiog bato nuspaustos pūslės ant kulno. Vibrio bakterijoms tiek užtenka, kad galėtų įsitvirtinti“, – pasakoja G. Gyraitė. Pasak jos, ši bakterija pavojingiausia žmonėms su silpna imunine sistema, sergantiems kepenų ir inkstų ligomis, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Nors, remiantis literatūra, nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų praeina itin trumpas laiko tarpas – nuo paros iki pusantros – pašnekovė sako žinanti atvejį, kai žaizda ėmė kaisti ir pūliuoti nuo Vibrio bakterijų net po pusantros savaitės. 

Maudytis, pasak mokslininkės, galima, tačiau net ir nedidukes žaizdas reiktų užsiklijuoti pleistru, o po kontakto su jūros vandeniu nuplauti ir dezinfekuoti žaizdą. Kilus įtarimams dėl savijautos, reiktų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir įspėti, kad būta kontakto su jūros vandeniu. 

Egzistuoja internetinė svetainė, kurioje, anot G. Gyraitės, galima pasitikrinti rizikingiausias Vibrio paplitimo vietas, tačiau kalbant apie lietuviškas pakrantes, šios vasaros vėsa bakterijos plitimui nėra itin palanki, mat jos mėgsta kiek aukštesnę vandens temperatūrą.

Bakterijos paplitimas priklauso nuo klimato sąlygų, o šiltėjantis klimatas jai yra itin palankus.

 

Kornelija Jasiūnaitė 

„Delfi“ turinio projektų vadovės pavaduotoja Justina Asakavičiūtė

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasara – ne tik ledų, saulės ir atostogų metas, bet ir... uodų sezono įkarštis. Jei priklausote tiems „laimingiesiems“, kuriuos uodai aplenkia, tikriausiai pažįstate bent vieną, kurio kraujas tarsi švediškas stalas šiems mašalams. 


Nacionalinis visuomenės sveikatos centras perspėja, kad dėl šylančio klimato Baltijos jūros pakrantėse plinta pavojingos bakterijos. Viena jų – užfiksuota Vibrio bakterija, galinti sukelti atostogaujantiems pajūryje sveikatos sutrikimų.


2024-10-08 Klaipėdos apskrityje policijos pareigūnai vairuotojams dalijo specialius ultragarso švilpukus, galinčius padėti apsisaugoti nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Šiemet Klaipėdos apskrityje ketinama išdalyti 700 tokių švilpukų.


Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pajutę COVID-19 ligai būdingus simptomus (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.) gyventojai turėtų likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją.


Erkinis encefalitas – paralyžių ir mirtį galinti sukelti virusinė liga, kuri pažeidžia galvos ir nugaros smegenis. Šia liga galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotą pieną ir jo produktus arba įsisiurbus erkei, kurios šylant orams persikelia vis arčiau žmonių – į parkus, namų kiemus ar sodybas. Anot „Camelia“ vaistininkės Lauros Masiulienės, vaistų nuo šios pavojingos ligos nėra...


Paskutinėmis dienomis grėsmingi prie 2 tūkstančių priartėję užsikrėtusiųjų koronovirusu skaičiai ir vėl paskelbtas visuotinis karantinas Lietuvos gyventojų neišgasdino – užuot pasisaugoję ir likę namie žmonės praėjusį savaitgalį traukė į pajūrį. Vaizdas, kurį praėjusį sekmadienį po pietų buvo galima matyti pagrindinėse Palangos gatvėse, į šalyje paskelbtą karantiną nebuvo...


Pirmadienį, lapkričio 9 d., posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija apsisprendė, kad lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ nuo lapkričio 10 d. iki lapkričio 23 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tai reiškia, kad nuo , antradienio, lapkričio 10 d., vaikų ugdymas šioje įstaigoje bus vykdomas nuotoliniu būdu.


Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų.


Vasario 28 d. Palangos miesto viešojoje bibliotekoje, Palangos miesto savivaldybės tarybos narės Svetlanos Grigorian iniciatyva, įvyko diskusija kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių.


Iš Šiaulių su šeima į Palangą rugsėjo pradžioje atvykęs Kastytis Lazdauskas už tai, kad nesusimokėjo automobilių stovėjimo rinkliavos, gavo baudą. Jis pripažįsta, jog istorija – jau senesnė, tačiau atradęs nuotraukas ir ją prisiminęs, jis parašė atsiliepimą „Palangos tiltui“, norėdamas išsiaiškinti, ar kelio ženklas, kad...


Renginių kalendorius