Bėgančios nuo karo ukrainietės gąsdinamos sekso vergija, o jų vaikus grasinama perduoti organų pirkliams

Rusijai užpuolus Ukrainą, į Europos Sąjungos šalis plūstelėjo nuo karo bėgančios ukrainiečių moterys su vaikais. Dalis jų atvyko į Lietuvą.

Traukinyje – lyg silkės statinėje 

Ukrainietė Jelena su dviem dukromis iš Kijevo evakavosi vasario 26 d. Sostinėje liko tik jos vyras, kuris buvo mobilizuotas. Iš pradžių moteris su dukromis važiavo į Lvovą. „Lvove praleidome 3 d., vien traukinių stoty prie kasos laukdamos bilietų prastovėjome 7 valandas. Mums pasisekė, nes turiu mažametę dukrą, kuriai šešeri. Nes moterys su mažiausiais vaikais turi pirmenybę. Kitos bėglės sakė, kad eilėje laukia net po 12 valandų“, – bendraudama su „Delfi“ pasakojo Jelena.

Lvove suformavus 16 vagonų traukinį, į jį keleivių buvo sulaipinta ne tiek, kiek buvo vietų, o kiek tilpo. Jelena sakė suskaičiavusi, kad vagone, kuriame jos važiavo, buvo apie 700 keleivių. Moteris sakė, kad sėdėjo paeiliui, nes didžioji dalis keleivių stovėjo. 

Netoli sienos su Lenkija traukinys sustojo, tačiau keleivių niekas neišleido. Bijota, kad po apylinkes pabirę žmonės gali būti masalas rusų kariniams lėktuvams.

„Traukinyje susispaudę buvome laikomi 16 valandų. Visiems baigėsi vanduo. Net kūdikiams mišinėlių pasigaminti nebuvo kaip. Žmonės troško. Neišleido net gamtinių reikalų atlikti. Po kurio laiko atvyko savanoriai ir atnešė kažkiek vandens. Pirmiausia buvo pagirdyti vaikai. Mano mažajai užteko tik vos lūpas suvilgyti“, – pasakojo Jelena.

Situacija pasikeitė patekus į Lenkiją. Čia karo pabėgėliais rūpinosi visi. Gausybė palapinių, kur teikiama pagalba maistu, drabužiais, suteikiama informacija. Aplink sukiojasi vežėjai, siūlantys nuvežti į vieną ar kitą šalį. 

„Tačiau mes visos bijojome. Kažkur kažkas pasakė, kad Lenkijoje gaudo vaikus, kaip vidaus organų donorus, o moteris išveža į sekso vergiją. Todėl į visus siūlymus važiuoti žiūrėjome labai atsargiai. Autobusu nuvažiavome į Varšuvą. Ten kažkoks suomis mums trims paroms užsakė viešbutį. Gyvenome ir svarstėme, ką daryti toliau. Vieną dieną sutikome lietuvį Tomą su draugu, kurie pasiūlė nuvežti į Lietuvą, į Palangą. Viena moteris, buvusi kartu su mumis, labai išsigando ir pabėgo. Kadangi pati esu psichologė, įžvelgiau, kad tie žmonės neturi blogų ketinimų, todėl sutikau. Dabar esame Palangoje. Buvau Švietimo skyriuje ir užpildžiau dokumentus, kad dukros galėtų lankyti mokyklą. Mums labai padeda čia atvežęs Tomas ir visa jo šeima“, – pasakojo Jelena.

Neužtenka širdelių ir patiktukų

Pabendravus su ukrainietes į Palangą atvežusiu Tomu (pavardė „Delfi“ žinoma), sužinojome ir kitą šios istorijos pusę, kuri iš kitos šalies atvykusiems karo pabėgėliams nematoma, tačiau pačius lietuvius varanti į neviltį.

Tomas pasakojo, kad prasidėjus karui norėjo veikti ir kuo nors prisidėti prie pagalbos civiliams teikimo. Supratęs, kad vien tik širdelių ir patiktukų „feisbukuose“ ukrainiečiams neužtenka, prikalbino bičiulį nuvažiuoti prie Lenkijos ir Ukrainos sienos ties Dorohusko sienos praleidimo punktu.

„Lenkai prie pat sienos praėjimo punkto nepraleido. Pabėgėlius iš Ukrainos su daiktais ugniagesių ir greitosios pagalbos automobiliais iš pasienio veža į tokį dvarą, esantį gal 2 kilometrus nuo sienos. Ten toks surinkimo-paskirstymo punktas. Daug savanorių, kurie su ruporais kviečia žmones važiuoti į Varšuvą, Liubliną, Berlyną. Ten buvo daug savanorių iš Estijos ir Vokietijos, kurie gal yra giminaičiai, pažįstami. Bet yra ir tokių, kaip ir mes su draugu, kurie atvažiavo tiesiog suteikti pagalbą“, – kalbėjo klaipėdietis.

Tomas sakė iš Lietuvos atvežęs šiltų drabužių, maisto, vienos visoje Lietuvoje garsios pieno perdirbimo įmonės savininkas taip pat prikrovė visokių pieno produktų.

„Atvažiavę į tą stovyklą išsikėlėme Lietuvos trispalvę, atidarėme bagažinę. Atėję ukrainiečiai paklausė, ar tai jiems skirta? Atsakėme, kad taip. Tai mašiną iškrovė per tris sekundes. Paskui nuėjome į tokią palapinę, kur registruoja išvykstančiuosius. Ten labai griežtai stebi tokius vežėjus. Suprantama, nes būna ir piktų žmonių, kurie pažeidžiamais pabėgėliais gali pasinaudoti. Būna ir prekiautojų žmonėmis. Nes ten vien moterys ir vaikai. Vyrų nėra, jie likę Ukrainoje. Todėl ir mes, du vyrai, nekėlėme pasitikėjimo, labai kreivai į mus žiūrėjo. Sužinojome, kad buvo du vaikai, keturiolikos ir dešimties metų, kuriuos reikėjo nuvežti į Klaipėdą, mums jų nedavė. Sakėme, kad nuvešime į viešbutį, tačiau su mumis net prasidėti nenorėjo. O mūsų tikslas buvo parvežti kokią nors vienišą mamą su vaikais. Tuomet pasiūlė važiuoti į Varšuvą. Nuvažiavome“, – pasakojo Tomas.

Užimti visi viešbučiai

Palangiškis sakė dažnai keliaujantis, todėl jį labai nustebino, kad Varšuvoje buvo likę tik aštuoni penkių žvaigždučių viešbučiai, kuriuose buvo laisvų kambarių. Visi kiti buvo visiškai užimti.

„Užsisakėme numerį viename iš penkių žvaigždučių viešbučių pačiame Varšuvos centre. Net ir jame buvo vieni ukrainiečiai! Tarp jų, sprendžiant iš gatvėje stovinčių automobilių, buvo ir turtingų. Kitą dieną leidžiamės liftu. Įlipo dvi moterys su vaikais. Ašaros jų akyse. Ukrainietės. Papasakojo, kad kažkoks suomis sumokėjo už jų numerius, o pirmadienį atvažiuos su autobusiuku ir veš į Suomiją. Paklausiau, gal norėtų į Lietuvą? Žinoma, norėtų, bet kaip nuvažiuoti? Atsakau, kad kieme stovi automobilis, o mes 11 val. turime išsiregistruoti ir išvažiuosime. Gali važiuoti kartu“, – toliau pasakojo palangiškis.

Pasak jo, ir šios moterys iš pradžių į jį žiūrėjo nepatikliai. Tuomet jis ėmė pasakoti apie save, parodė žmonos, vaikų nuotraukas, nusivedė į numerį. Keturiasdešimtmetė ukrainietė Jelena ir dvi dukros pagaliau nurimo ir sutiko važiuoti kartu su pagalbą pasiūliusiais lietuviais. Antroji ukrainietė kažkur dingo.

Kijeve gyvenusi Jelena pasakojo, kad Ukrainoje dvi paras važiavusi traukiniais. Paskui į autobusą, kuriame yra 40 vietų, sulaipino 90 keleivių. Važiavo naktimis be šviesų, kad neapšaudytų rusų aviacija. Su savimi moteris spėjo pasiimti tik būtiniausius daiktus, kurie tilpo į du krepšius. Kijeve liko tik seneliai, kurių net į traukinius nebepriima. Bobule, sako joms, tu jau savo pagyvenai.

„Jau Lietuvoje moteris šiek tiek atsipalaidavo. Paskambinau savo žmonai, paprašiau, kad paruoštų butą svečiams, nupirktų maisto. Atvažiavome vėlai vakare. Tai kitą dieną Jelena sakė, kad miegojo labai ilgai. Maloniausia buvo nusivilkti nešvarius drabužius, kurių nekeitė keletą dienų“, – pasakojo Tomas.

Vos įvažiavus į Lietuvą, Tomas, kaip jis pats sako, susidūrė su veidmainyste. Buvo girdėjęs, esą degalinėse „Circle K“ ukrainiečiai kava vaišinami nemokamai. „Įvažiavę į Lietuvą pirmą degalinę pravažiavome, nes joje buvo labai daug automobilių ir žmonių. Sustojome kitoje. Tačiau ten paprašius kavos ukrainiečiams sužinojome, kad jiems gėrimas duodamas nemokamai tik dviejose degalinėse prie pat sienos Kalvarijoje ir ties Lazdijais“, – stebėjosi Tomas.

Pagalba teikiama vangiai

Vyriškis sakė Palangoje turįs butuką, kurį vasarą nuomoja poilsiautojams. Jame ir apgyvendino Jeleną su dukromis. Kitą dieną, tęsė palangiškis, nuvežė Jeleną į Migracijos departamento poskyrį Palangoje, kad užsiregistruotų.

„Sėdi įstaigoje mergaitės, nė vieno kliento. Paprašiau užregistruoti, tačiau atsakė, kad jos neregistruoja. Reikia važiuoti į Klaipėdą. Paprašiau, gal galėtų padaryti išimtį? Ne, važiuokite į Klaipėdą. Paprašiau telefono numerio. Skambinu, valandą klausausi muzikos, niekas neatsiliepia. Priprašiau duoti „normalų“. Ginasi, negalinčios duoti. Aiškinu, kad dvi paras važinėjau po Lenkiją ir atgal. Davė vedėjos numerį. Skambinu. Vedėja atsiliepė ir pasipiktino, kodėl skambinau jai į asmeninį numerį? Paaiškinau situaciją. Ji patarė registruotis internetu. Paprašiau, kad užregistruotų. Artimiausias laikas – po 10 dienų ryte 7 val. 30 minučių. Paklausiau, gal yra vėlesnis laikas, nes atvežti moterį iš Palangos užtruks. Tai net supyko ant manęs – atseit, noriu kuo greičiau, o skirtas laikas netinka. Jei yra karas, gali ir anksčiau atsikelti. Toks požiūris net suglumino“, – apie savo patirtį kalbėjo Tomas.

Paskui jis nuvežė moterį į telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ saloną. Ten pasiteiravo, gal yra kokios nors akcijos ukrainiečiams? Sulaukęs atsakymo, kad yra, Tomas apsidžiaugė: „Paklausiau, ko reikia, kad gautume tokį planą? Atsakė, kad reikia atvykti į saloną. Sakau, va, mes jau čia esame atvykę. Tuomet, sako, žinokite, dar neturime, dar kurjeris neatvežė.

Nuėjome į kitą gatvės pusę, į „Tele2“ saloną. Ten viską gavome. Nupirkau tris numerius“.

Paskui palangiškis moterį nuvedė į „Sodros“ poskyrį. Ten sulaukė atsakymo, kad moteris negali gauti jokių socialinių paslaugų, nes yra nedirbanti. „Žinau, kad nedirba. Bet ji pabėgėlė. Turi du vaikus. Ką daryti mergaitėms? Sako, čia „Sodra“, tokių paslaugų neteikiame. Eikite į Palangos savivaldybės administraciją. Skambinu nurodytu telefonu ir dėstau, kad reikia drabužių, nes išvažiavo, kaip stovi, reikia higienos priemonių, reikia maisto. Pasikviečiau savo mamą, nes jau nebeturiu laiko. Paprašiau, gal ji galėtų perskambinti nurodytais numeriais ir viską surinkti. Mano mama sako, kad „Maisto banko“ Palangoje nėra. Reikia važiuoti į Klaipėdą. O ką daryti pabėgėliams? Susirasti stotį, važiuoti į svetimą miestą. O toliau? O juk jie neturi pinigų. Net susinervinau. Sakau, mama, turi feisbuko drauguose Palangos merą Šarūną Vaitkų. Skambink jam“, – piktinosi Tomas.

Klaipėdiškis pagaliau teigė susitaręs, kad moterims atveš maisto trims dienom prie Palangos bažnyčios.

Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas.

Atsako Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mitkevičiūtė: 

„Teiginys, neva Palangos miesto savivaldybė nėra pasirengusi priimti karo pabėgėlių iš Ukrainos, neatitinka tikrovės. Siekiant kuo labiau padėti karo pabėgėliams, Palangos miesto savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė bei specialistams paskirstytos atsakomybės sritys. Visi reikiami kontaktai bei Ukrainos karo pabėgėliams ir juos priimantiems asmenims aktuali informacija skelbiama Palangos miesto savivaldybės interneto puslapyje, Savivaldybės administracijos specialistai į telefono skambučius atsiliepia bei reikiamą informaciją teikia ir interesantus konsultuoja visą parą.

Be to, Palangos miesto savivaldybė ir gyventojai aktyviai remia ir karo zonoje gyvenančius ukrainiečius – į specialią sąskaitą, skirtą Palangos miestui – partneriui Bučai paremti, jau paaukota apie 41 tūkst. eurų, ši parama vis dar renkama. Taip pat renkama humanitarinė pagalba Bučos miesto gyventojams maisto produktais, medicininėmis priemonėmis bei kitais būtinais daiktais – artimiausiu metu vilkikai su palangiškių surinkta humanitarine pagalba išvyks į Ukrainą. Pirmieji vilkikai su humanitarine parama į Ukrainą išvyks jau šiandien.

Palangos miesto bendruomenė yra kaip niekad yra susitelkusi bei noriai priima ir apgyvendina Ukrainos karo pabėgėlius, teikia jiems reikalingą paramą. Tačiau būtina žinoti, kad Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimas Lietuvoje vykdomas centralizuotai (per registracijos centrus, esančius Alytuje, Marijampolėje bei Vilniuje). Čia besikreipiantiems karo pabėgėliams suteikiama registracija, reikiama informacija, laikinas apgyvendinimas bei maistas ir būtinoji medicininė pagalba. Užsiregistravusieji skubos tvarka gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinę vizą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 8000 laisvų vietų, kuriose gali būti centralizuotai apgyvendinami Ukrainos karo pabėgėliai. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje Vidaus reikalų ministerijos pavedimu ukrainiečiai gali būti apgyvendinami reabilitacijos centre Pušynas bei vaikų „Gintaro“ sanatorijoje – šis klausimas sprendžiamas centralizuotai.

Pabėgėlių aprūpinimu maistu rūpinasi VšĮ „Maisto bankas“, tačiau pajūrio regione Maisto banko sandėliai yra tik Klaipėdoje. Siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir patogesnį maisto davinių pristatymą Ukrainos karo pabėgėliams Palangoje, Palangos miesto savivaldybė pasirūpino, kad maisto daviniai būtų pristatyti į Palangą bei kuo greičiau būtų perduodami karo pabėgėlių šeimoms.

Jei asmuo savo nuožiūra atsiveža Ukrainos karo pabėgėlius bei nesikreipia į registracijos centrą, jis turi įvertinti, jog apgyvendinimo paslauga šiems žmonėms gali būti reikalinga ilgesnį laiką, todėl gyventojai ar juridiniai asmenys, norintys priimti Ukrainos karo pabėgėlius, prieš pasiūlydami šią pagalbą, turi gerai įvertinti savo galimybes ir būti pasirengę apgyvendinimo paslaugą teikti ne tik pavasarį, bet ir vėliau – net iki metų.

Taip pat būtina nepamiršti, kad Ukrainos karo pabėgėliai per 72 val. nuo atvykimo į Lietuvą dienos turi registruotis Migracijos tarnyboje (apsistojusieji Palangoje – Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje, adresu Kauno g. 6). Registracija reikalinga, kad būtų galima pasirūpinti atvykusiais asmenimis ir sudaryti sąlygas jiems teisėtai likti Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad pasibaigus beviziam režimui, asmenys neturės jokių socialinių garantijų. Registracijos metu bus pradėtos migracijos procedūros, kurios užtikrins socialines garantijas buvimo Lietuvoje metu. 

Palangos savivaldybėje, kaip ir kitose Savivaldybėse, užsiregistravę Ukrainos karo pabėgėliai dėl sveikatos paslaugų turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą bei gauti skubios pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugas. Jie gali nemokamai naudotis viešosios bibliotekos paslaugomis, vaikai gali lankyti ugdymo įstaigas – mokyklas ir darželius bei čia gauti maitinimą (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokamas maitinimas mokykloje skiriamas nevertinant šeimos pajamų be atskiro kreipimosi, o parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas 3–12 klasių mokiniams – vertinant šeimos pajamas), taip pat – dalyvauti papildomose užklasinėse veiklose. Ukrainos karo pabėgėlių vaikai Palangoje jau pradėti integruoti į švietimo sistemą, tad jie gali ne tik lankyti pamokas mokyklose, bet ir kūno kultūros pamokas Palangos baseine, taip pat – užklasinius užsiėmimus, Sporto mokyklą. 

Emocinę bei psichologinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems ir į Palangos miesto savivaldybę atvykusiems Ukrainos gyventojams pagal poreikį darbo dienomis, darbo valandomis teikia Palangos miesto socialinių paslaugų centras.

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia teisės aktų pakeitimo projektus dėl galimybės Ukrainos karo pabėgėliams gauti tokią pačią socialinę paramą, kokią gauna ir Lietuvos Respublikos piliečiai“. 

Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė „Delfi“ patvirtino, kad ukrainiečių registracija vykdoma tik Klaipėdoje. Palangoje tėra viena darbo vieta, kurioje teikiamos paslaugos Lietuvos piliečiams. Netrukus Klaipėdoje bus atidarytas karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras.

Pabėgėlių registracijos centre bus teikiamos visos karo pabėgėliams iš Ukrainos reikalingos paslaugos ir pagalba. Centro veiklą koordinuos VRM, tačiau aprūpinimu (reikalingu inventoriumi, baldais, organizacine technika, internetu, transportu ir pastato pritaikymu centrui) turės pasirūpinti Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Centre planuojama laikinai įdarbinti apie 15-20 Migracijos departamentui pavaldžių darbuotojų, jie vietoje registruos pabėgėlius, kad jiems nebereikėtų dėl to vykti į kitą miestą (šiuo metu pabėgėlių registracija vyksta Alytuje ir Marijampolėje). Kitaip sakant, bus siekiama, kad registracijos centre karo pabėgėliai gautų visus reikalingus atsakymus jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimais. Čia pabėgėliams padės Raudonojo Kryžiaus, „Maisto banko“, Vaikų teisių tarnybos ir kitų institucijų, dalyvaujančių priimant pabėgėlius, atstovai, skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime spaudai.

DELFI