Buto Palangoje pirkėjas neteko 45 000 eurų: NT brokerė nuteista už stambų sukčiavimą, gudravo ir rangovai

Palangos tiltas, 2021-05-26
Peržiūrėta
1388
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Alfa.lt koliažas
Alfa.lt koliažas

NT rinkai įkaitus, pirkėjai, kaip ne kartą skelbta žiniasklaidoje, butus ir namus perka nežiūrėdami, tiesiog iš brėžinių. Tačiau tokia skuba ir neapdairumas gresia dideliais nuostoliais, gal netgi visų santaupų netektimi. Ne visi statytojai ir NT brokeriai yra sąžiningi – tuo savo kailiu įsitikino butą Palangoje pirkęs vyras, galiausiai likęs ir be buto, ir be pinigų.

Buvo užversta neeilinė byla

Lietuvos apeliaciniame teisme pastarosiomis dienomis buvo užversta neeilinė byla, parodanti, kaip atidžiai reikia tikrinti dokumentus, renkantis naują būstą, taip pat parodanti, kad tarpininkaujantį brokerį vertėtų stebėti itin kritiškai, patikrinti, ar tai, ką NT brokeris sako, visada yra tiesa.
Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta Kaune veikusios NT brokerių kontoros vadovė Laura Žemgulytė, tarpininkavusi parduodant butą Palangoje, tačiau, kaip konstatavo teismas, apgavusi pirkėją ir pasisavinusi jo pinigus. Įsigilinus į bylą matyti, kad istorija išties yra painesnė, nei atrodo: klausimų kelia ir su L. Žemgulyte dirbusių statytojų veiklos metodai, detalės, kurių jie neatskleidė pirkėjui.
Duomenų apie L. Žemgulytės veiklą iki šiol galima rasti virtualioje erdvėje. Alfa.lt pabandė susisiekti su verslininke vienu iš nurodytų numerių, tačiau prisiskambinti nepavyko.

Svarbias detales nutylėjo ir brokerė, ir statytojai

Bylos duomenimis, L. Žemgulytė savo ir valdytos bendrovės naudai pasisavino 45 tūkst. eurų. Nuteistoji vadovavo Kaune įkurtai, tačiau ir kituose miestuose veiklą vykdžiusiai NT brokerių bendrovei (Alfa.lt turimais duomenimis, L. Žemgulytė nusikaltimą galėjo įvykdyti per Kaune veikusią bendrovę „Verslo strategai“, tačiau šie duomenys nėra patikrinti. Pažymėtina, kad L. Žemgulytė anksčiau buvo ir NT bendrovės „Elite Group“ vadovė).
2018 m. pavasarį Palangoje moteris apgavo vieną butą nusižiūrėjusį pirkėją, norėjusį su šeima turėti gyvenamąjį būstą pajūryje. Tyrėjai nustatė, kad L. Žemgulytė, siekdama sudaryti patikimos nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkės įvaizdį, pastarajam melagingai nurodė, kad ji tarpininkauja parduodant šias patalpas ir turi šių patalpų pardavėjos įgaliojimus atstovauti sudarant pardavėjo vardu sutartis. Pirkėjui patikėjus 2018 m. gegužės 6 d. nuteistoji su pirkėju sudarė rezervacijos sutartį, kuria iki gegužės 19 d. rezervavo NT objektą, už sutarties sudarymą paėmė 1 tūkst. eurų.
Prieš tai pirkėjui L. Žemgulytė kartu su statytojais aprodė minėtą butą, vyrui buvo leista kelias savaites pagyventi ir įsitikinti, kad išties nori šio buto.
Tų pačių metų birželio 1 d. L. Žemgulytė su pirkėju sudarė avansinę sutartį, kuria pardavėjos vardu melagingai įsipareigojo už 135 tūkst. eurų parduoti butą, kuris tuo metu buvo įformintas kaip poilsio patalpos, parkavimo vietą ir du sandėliukus, o kartu iki 2018 m. liepos 10 d. sudaryti pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip paaiškėjo bylos metu, iš viso buvo sudarytos trys sutartys, tačiau visose nebuvo nurodyta bendrovė, kuriai išties priklausė perkamas butas, kol pirkėjas nepastebėjo, butas buvo įformintas kaip poilsio patalpos – tik tai pastebėjus pasiūlyta keisti būsto paskirtį. Pirkėjui buvo nurodyta atlikti 44 tūkst. eurų avansinį mokėjimą, pinigus pastarasis pervedė per tris dienas į nurodytą sąskaitą. Tačiau gautus pinigus L. Žemgulytė, kaip nustatė tyrėjai, pasisavino – dalimis išgrynino, o pirkėjas liko ir be pinigų, ir be pirkinio. Pati moteris nurodė, kad pinigus grynaisiais pagal susiklosčiusią praktiką perdavė statytojams.
Kaip vėliau paaiškėjo, gudravo ne tik NT brokerė, bet ir NT objekto vystytojai – jau sumokėjęs pinigus vyras sužinojo, kad butas išties priklauso ne tai bendrovei, iš kurios manėsi perkantis, bet su ja susijusiai kitai bendrovei, turinčiai finansinių sunkumų. Maža to, pirkėjas kartu sužinojo, kad perkamam butui taikomas areštas ir hipoteka.
Bylos duomenimis, vyras manė, kad butą parduoda viena bendrovė, nes būtent ji buvo minima reklamose, sudaromose sutartyse. Tik sulaukus turto vertinimo paaiškėjo, kad butas užrašytas artimai susijusiai bendrovei.

Sudaužyta svajonė

Šių metų vasarį Klaipėdos apygardos teisme L. Žemgulytė buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo stambiu mastu, verslininkei buvo skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tuo metu nėra būtinybės palikti namų dėl darbo. Tačiau toks nuosprendis įsiteisėjo tik šiomis dienomis, kai bylą pakartotinai peržiūrėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Į šį kreipėsi tiek apgautas pirkėjas, tiek nuteistoji.
Nukentėjusysis prašė L. Žemgulytei skirti ne laisvės apribojimo bausmę, bet trejus metus laisvės atėmimo, iš jų bent vienus metus realiai atliekant bausmę, ir įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą. Pasak vyro, paskirta bausmė NT brokerei yra greičiau simbolinė.
Pirkėjas taip pat nurodė, kad dėl L. Žemgulytės veiksmų jo šeima neteko kelerių metų santaupų, liko sudaužytos šeimos svajonės įsigyti naują patogų būstą ramiam gyvenimui.
Anot pirkėjo, L. Žemgulytė turėjo būti nuteista ne už sukčiavimą, bet už svetimo turto pasisavinimą, kadangi ne prisidengė esanti NT objekto pardavėjo atstovė, bet išties tokia buvo, nors dar ir neturėjo sudariusi rašytinių sutarčių. Nukentėjusysis teismui nurodė surinkęs įrodymų ir dokumentų, iš kurių matyti, kad tokią veiklos praktiką L. Žemgulytė taikė su daugybe kitų klientų – jiems prisistatydavo turinti įgaliojimus parduoti vieną ar kitą NT objektą ir tik vėliau tardavosi su pardavėju.
Vyras taip pat teigė, kad L. Žemgulytė savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, jo neatsiprašė, o padarytos žalos geranoriškai net iš dalies neatlygino – tik baigiantis bylos nagrinėjimui antstolis pervedė 465,32 euro, išieškotus iš nuteistosios. Taip pat verslininkė vengė atvykti į apklausas, numojo ranka į kardomąsias priemones ir išvyko atostogauti į užsienį, o dėl kilusios istorijos kaltino visus aplinkinius ir patį pirkėją.

Pinigai rangovams

Skundą kartu su gynėja pateikė ir L. Žemgulytė, prašiusi ją išteisinti. Iš NT brokerės skundo matyti, kad tarp jos, pirkėjo ir NT objektą stačiusių bendrovių ir jų atstovų buvo susiklostę įdomūs santykiai.

Anot verslininkės, pirktą butą ir kitus NT objektus pirkėjas apžiūrėjo ne tik kartu su ja, bet ir buto statytoju, kuris aiškino, kad gali įrengti dalinę apdailą bute, patikino, kad visus reikalus pirkėjas turėtų derinti su L. Žemgulyte.
NT objektus statę verslininkai neigė, kad buvo davę leidimą L. Žemgulytei pardavinėti butą, tačiau tai, pasak NT brokerės, patvirtino tiek pats pirkėjas, tiek ir susirašinėjimas „messenger“ programėlėje su namus stačiusiais verslininkais.
Kaip paaiškėjo iš šio susirašinėjimo, iš sąskaitos nuimtus grynuosius pinigus L. Žemgulytė perdavė namus stačiusiems verslininkams. Pastarieji negalėjo paaiškinti, už ką gavo pinigus, o L. Žemgulytė tikino, kad tarp jos ir statytojų buvo susiklosčiusi tokia praktika – atsiskaityti grynaisiais.
Pinigų netekęs pardavėjas verslininkę kartu su namą, kuriame buvo perkamas butas, stačiusiomis bendrovėmis buvo padavęs į teismą, reikalaudamas priteisti sumokėtus pinigus, tačiau teisėjai nusprendė, kad pinigus grąžinti turėtų tik viena bendrovė ir jos atstovas.

Išgelbėjo vaikai

Bylą dėl stambaus sukčiavimo apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino kolegija.
Nors L. Žemgulytė teigė, kad yra nekalta, sukčiavimo ir apgaulės nebuvo, o butą išties ketinta parduoti pirkėjui, teisėjai nustatė, kad verslininkė nepateikė dalies dokumentų (pavyzdžiui, susirašinėjimo su notarais), įrodančių, kad buvo deramasi dėl buto pardavimo sąlygų, kalbama su kredito unijos, kuriai buvo įkeistas butas, atstovais.
Tačiau moterį nuo realios laisvės atėmimo bausmės išgelbėjo tai, kad nuteistoji viena augina keturis vaikus – anot teisėjų, būtų tiesiog nehumaniška keturių vaikų mamą pasiųsti už grotų, tuo labiau kad L. Žemgulytė – jauna ir darbinga, galinti ir pasirūpinti šeima, ir atlyginti padarytą žalą.
Paskirta bausmė, teismo vertinimu, išties per švelni – teisėjai pakeitė nuosprendį ir jį kiek sugriežtino: L. Žemgulytei uždrausta dvejus metus verstis NT brokerės praktika, taip pat per dvejus metus moteris turės grąžinti nukentėjusiajam bent 20 tūkst. eurų.

Dominykas Griežė,
Alfa.lt

Jūsų komentaras:

nustebes SSininkas 2021-05-26 16:44 (IP: 162.158.94.127)
Kaip gera Lietuvoje gyventi vagims ir aferistams ir kokie humaniski jiems tie lietuvos teisejai. Tiktai pilni neapykantos tiems kurie iesko tiesos ir teisingumo bet neturi pinigu, tiems kurie paraso tiesa apie zydu mafija ir LGBT terora.

Taip pat skaitykite

Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba...


Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienas asmuo kaltinamas iš vartojimo kreditų įmonių apgaule pasisavinęs beveik 23 tūkst. eurų, o kitas – ėmęs kreditus žmonėms sukčiaudamas.


Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


NT rinkai įkaitus, pirkėjai, kaip ne kartą skelbta žiniasklaidoje, butus ir namus perka nežiūrėdami, tiesiog iš brėžinių. Tačiau tokia skuba ir neapdairumas gresia dideliais nuostoliais, gal netgi visų santaupų netektimi. Ne visi statytojai ir NT brokeriai yra sąžiningi – tuo savo kailiu įsitikino butą Palangoje pirkęs vyras, galiausiai likęs ir be buto, ir be pinigų.


119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...


Sausio 25 dieną į Palangos m. PK kreipėsi 1977 m. gimęs vyras. Jis pranešė, kad, pasinaudojus jo prisijungimo duomenimis, vienos bendrovės savitarnoje, 2021–01–14 buvo sudarytas televizoriaus „Samsung 65 UHD 4K Smart TV“ ir maršrutizatoriaus „Huawei E5783B-230“ įsigijimo išsimokėtinai sandoris. Žala – 964,80 eurų. Pradėtas...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Liepos 18-osios naktį, apie 02.07 val., pastebėta, kad Palangoje, Žemaičių g., iš daugiabučio namo kiemo, pavogtas automobilis BMW. Žala – 110 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė delfi.lt


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius