Facebook-e 4 604 draugus, 200 mažiau už Prezidentą turinti palangiškė verslininkė Audronė Čekauskienė: „Ar už tokią laisvę mes kovojome, buvome susikibę rankomis?“

Į pastabą, kad ne vienas palangiškis socialiniame tinkle Facebook ją pastebėjo nuolat aštriai nuomonę įvairiais šalies ir kurorto gyvenimo klausimais reiškiančią, Palangos poilsio namų „Audra“ savininkė Audronė Čekauskienė juokdamasi atsakė: „Dėl to kalta koronaviruso pandemija. Bet savo aštrią nuomonę turiu visais klausimais, nuo vaikystės esu labai drąsi, tokia buvau visą gyvenimą.“ „Palangos tiltas“ kalbėjosi su ponia Audrone.
– Kaip įprastai dabar, karantino metu, atrodo kiekviena jūsų diena?
– Mes su vyru švenčiame gyvenimą – kiekvieną nugyventą dieną. Valgome iš geriausių indų, su geriausiais įrankiais, geriame iš gražiausių taurių, kurias padovanojo draugai, bet jų šiame pasaulyje jau nebėra. Tad mes laimingi, kad esame gyvi. Keliamės 8 valandą ryto, pasimankštinę tinginio mankšta išgeriame stiklinę vandens su citrina, žiūrime žinias, išsiverdame kavos, pasidarome karštų sumuštinių. Stengiamės kiekvieną rytą valgyti kitaip, bet neįmantriai: grikių košę su daržovėmis, blynelius su varške, varškės apkepą, kiaušinienę, naminę picą ar tortiliją.
Kiekvieną rytą lesiname paukštelius: zyles, sniegenas, strazdus ir varnėnus, visai neprašytus. Gal kas nors pasišaipys: 9 valandą prasideda trys kriminaliniai filmukai – žiūrime juos. Po to darbuojamės savo namų ūkyje, nes jis yra nemažas mums dviems. Jeigu įdomu kam nors, 14 valandą pietaujame, toliau dirbame kitus namų ūkio darbus. O 19 valandą jau žiūrime vakaro žinias. Parduotuvėje, vaistinėje apsilankome tik vieną kartą per savaitę – gi karantinas. Kiekvieną savaitę einame pasivaikščioti prie jūros, aplankome kapines, kur palaidota mano mama, uždegame žvakutes.
– Kas jums praskaidrina karantiną bei jo suvaržymus?
– Karantiną ir jo suvaržymus praskaidrina mūsų aplinka, kurioje mes gyvename. Sutvarkyti mūsų namai, kiemas, sodas, gėlės. Sugebame būdami dviese namuose iš savęs pareikalauti, pasitarti ir nutarti, pasijuokti, pasigaminti kokį nors naują valgį, gėrimą. Dalinamės prisiminimais, skaitome, analizuojame, džiaugiamės dviejų žmonių draugyste, buvimu kartu. Ieškome bendrų sprendimų. Internetas, mesendžeris yra visagalis, ten turime labai daug draugų ir pažįstamų, su kuriais bendraujame, kada tik norime.
– Ar prisimenate, kada paskutinį kartą turėjote savo poilsio namus „Audra“ pilnus?
– Svečių namai ,,Audra“ pilni buvo rugsėjo 26 – 29 dienomis, kai Palangoje vyko tarptautinė šunų paroda. Pas mus apsigyveno aštuonios suomių šeimos. Jiems pas mus labai patiko. Aukščiausiu balu – dešimtuku – įvertino mūsų svečių namus, prižadėjo visada sugrįžti, tik pas mus. Labai šiltas ir jaukus buvo bendravimas, jiems labai sekėsi parodoje, laimėjo daug prizinių vietų. Išliko malonus prisiminimas. Naujiesiems metams, kaip visada gruodžio pradžioje, išpuošėme visus svečių namus. Deja, žmonių nesulaukėme, nes žmonės nebuvo įleidžiami į Palangą. Nebus manau nei Vasario 16-osios, nei stintų šventės. Liūdna.
– Kokios valstybės paramos sulaukėtė del nevykdomos veiklos? Ar ji pakankama?
– Pavasarį mes nesikreipėme dėl paramos, o nuo lapkričio mėnesio iki šių metų birželio mėnesio sustabdėme įmonės veiklą. Esame Užimtumo centro bedarbiai, nutraukę darbo sutartį. Gauname apie 800 eurų, tai iš to ir gyvename. Susimokame mokesčius, niekur neiname ir niekur nevažiuojame.Tokių pinigų užtenka tik mokesčiams, vaistams ir šiek tiek maistui įsigyti – tik duonai su sviestu.
– Jeigu rytoj turėtumėte teisę kreiptis į Vyriausybę, ko jos prašytumėte?
– Iš vyriausybės prašyčiau, kad ji nesišvaistytų žmonių uždirbtais ir skolintais pinigais.
Lietuva yra maža valstybė, todėl vyriausybė turi žinoti apie kiekvieną žmogų, jo gyvenimą, pragyvenimo šaltinius, veiklą, paramą, galimybes. Jeigu reikia suteikti pagalbą, tai suteikti tiems žmonėms, kuriems labiausiai jos reikia, kad neaugtų pusbadžiu vaikai, nemirtų iš bado, šalčio senoliai. Iš tų pačių žmonių kasmet jau 30 metų renkamos lėšos sriubos lėkštei. Ar už tokią laisvę mes kovojome, buvome susikibę rankomis? Dabar mus ragina ,,sustokite“, ,,susivokite“.... Kodėl turime sustoti? Kas čia per išsireiškimas, kas jį sugalvojo? Žmonėms kasdien reikia: valgyti, dirbti, mokytis, gyventi ir mokėti mokesčius už elektrą, vandenį ir t.t. Kodėl su žmonėmis tinkamai nedirbama siekiant juos apsaugoti nuo pandemijos? Kodėl anksčiau nebuvo uždaryti naktiniai barai per visą naktį didžiuose miestuose, o turėjo užsidaryti batsiuviai, kirpėjos, kavinės, turgūs, viešbučiai?
Kodėl neleido žmonėms lauke parduoti savo užaugintos produkcijos?
Seneliai, kurie turi savo šeimas, kurie yra stiprūs, kodėl neišvyko į namus, bet ir toliau dalinasi užkratu ir augina „kovido“ statistiką globos, senelių namuose. Kiekvieną dieną turėtų per radiją ir televiziją aiškinti žmonėms, kaip turime elgtis, kad neužsikrėstume. Po tokio pandemijos (su)valdymo ateis skurdas ir badas. Manau, kad tai supranta kiekvienas.
– Ar žinote, kaip gyvena jūsų buvę darbuotojai, kurie dėl karantino turbūt yra prastovose ar atsiskaitė iš darbo?
– Svečių namų pagrindiniai darbuotojai – aš pati ir pagal laikiną darbo sutartį vasaros laikotarpiu priimami studentai. Todėl bėdos dėl to nebuvo. Buhalterė, kuri dirba su keliomis įmonėmis, tęsia savo darbinę veiklą, o mes su vyru, kaip sakiau, laikinai nutraukėme darbo sutartį.
– Ar ketinate savo apgyvendinimo verslą toliau laikyti?
- Taip, nes ir verslas ir namai, kuriuose gyvename ir dirbame, yra po tuo pačiu stogu. Laukiame karantino, pandemijos pabaigos ir žmonių, pavargusių nuo karantino ir jo apribojimų, pasiilgusių poilsio, saulės, jūro. Jos toliai ir platybė suteikia žmogui naujų jėgų ir prasmės gyvenimui, kūrybai, darbui.
– O ką apie savo verslų ateitį kalba jūsų draugai ar kolegos, kurie verčiasi apgyvendinimo paslaugų teikimu Palangoje?
– Pasaulinio masto pandemija iš gyvenimo ritmo išmušė visus žmones ir jų verslus. Valdžia priėmė sprendimą uždaryti visas smulkiąsias ir vidutines įmones, kurios teikė turizmo, viešbučių verslo, maitinimo, gėlių pardavimo, grožio paslaugų teikimo ir kt. Verslininkai ir jų darbuotojai yra priversti egzistuoti: laukime, taupyme, skolose ir nežinioje. Manau, kad kiekvienas šiandien suprantame, kad esame priklausomi nuo Europos sprendimų, kuri, mano įsitikinimu, per mažai dėmesio skiria Lietuvos žmonėms, o daugiau yra suinteresuota didžiosiomis pasaulio korporacijomis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija kiekvieną dieną mina kelius į vyriausybę, kad tik gautų paramą, subsidijas, kreditus ir net pačią vakciną. Todėl ir turime tokį apverktiną rezultatą. Žmonės, kuo toliau, tuo daugiau serga įvairiomis ligomis. Ne tik „kovidu“, bet ir vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, įvairiomis ligomis, kurios šiuo metu yra negydomos ir neatliekamos operacijos. Nuotaika yra niūri.
– Ar Palangoje jums yra geriausia gyventi karantino metu?
– Palanga visada buvo ir yra geriausia, ne tik karantino metu. Čia yra geriausia ilsėtis, sportuoti, „kultūrintis“, dirbti, čia patogu gyventi ir numirti... Visada ošia jūra ir kvepia pušynai. Tai saugus ir švarus miestas –toks mūsų kurortas.
– Ar jūsų nuomone miesto valdžia tinkamai tvarkosi? Ir karantino metu ir prieš jį?
– Miesto valdžia visada puikiai tvarkosi ir susitvarko. Daug dirba Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Sugeba dirbti pats ir pareikalauti iš kitų, tai yra svarbiausia. Miesto valdžia daro tai, ką gali padaryti. Jos galimybės yra apribotos Vyriausybės, įstatymų ir nutarimų. Jeigu miesto valdžia turėtų didesnį ryšį su visomis mieste veikiančiomis įmonėmis, tai būtų dar geresnė tvarka ir grąžesnis bei saugesnis mūsų miestas.
Pavyzdžiui, „LIDL“ parduotuvėje Palangoje karantino laikotarpiu niekas nekontroliuoja žmonių srauto, aplink parduotuvę ir parduotuvėje ne itin tvarkinga ir švaru. Duonos pjaustymo vieta, man atrodo, turbūt nebuvo išvalyta nuo parduotuvės atidarymo.
Jono Basanavičiaus gatvėje, pagrindinėje mūsų miesto šerdyje, kai kurių užsidariusių restoranų ir viešbučių šiukšlės, mano pastebėjimu, tebėra šiukšliadėžėse nuo rudens.
Pasisakysiu ir kita tema...Labai nenorėčiau, kad būtų priimtas sprendimas į jūrą barstyti kremuotų žmonių palaikus. Katalikams tai yra nepriimtina, tam taip pat prieštarautų ir kiekvienas Palangos gyventojas. Tam yra kapai, kolumbariumai.
– Dėl ko norėtumetė miesto valdžią pagirti? O dėl ko pabarti?
– Pagirti norėčiau merą dėl gebėjimo bendrauti su visomis buvusiomis ir esama vyriausybe. Sugeba įrodyti, kas Palangai, Šventajai yra reikalinga, kad jos ir toliau būtų tvarkomos, puoselėjamos. Manau, kad būtų gerai, jeigu mieste būtų atkreiptas dėmesys į mažus dalykus: kad parke ir prie jūros būtų daugiau suoliukų, tualetų. Daugiau paslaugų poilsiautojams ir daugiau darbo vietų reikia leisti ypač jauniems žmonėms susikurti, kad nereikėtų poilsiautojams važiuoti į HBH pavalgyti, ,,Atostogų parke” paplaukioti, pašokti ar pasilinksminti. Kodėl parke, o gal ir kitoje vietoje, negalėtų būti vieta, kur poilsiautojai, jaunimas galėtų pašokti, pasilinksminti, susipažinti, pabendrauti po atviru dangumi, pasėdėti, paklausyti muzikos?
Noriu mero paklausti ką veikti vakare iš Estijos, Latvijos, Suomijos atvažiavusiems žmonėms, jeigu jie nori pasilinksminti, pašokti, pasiklausyti dainų, suvalgyti kepsnį lauke ir taip kiekvieną dieną? Kur Palangoje yra toks mielas, kaip aš vadinu, „brodvėjus“?
– Ar jūs skiepysitės nuo koronaviruso? O jūsų artimieji?
– Aš nuo koronoviruso nesiskiepysiu, nes paveldėjau iš mamos alergiją viskam, bijau kontraindikacijos. Kai kurie mano artimieji jau pasiskiepijo, kiti dar laukia savo eilės. Kiekvienas žmogus turi spręsti įndividualiai, nes žmogus pirmiausia yra atsakingas už save, o paskui ir už kitus. Suprantu, kad gyvenimas nebebus niekada toks, koks buvo iki šiol. Reikės visada labai saugoti save ir kitus. Tai ir darome dabar savo šeimoje. Pasaulinė pandemija labai greitai atėjo į pasaulį, bet kaip greitai žmonija sugebės su ja susitvarkyti, nežinome ir net negalime nuspėti. Valdžia daro ką gali, bet ar to užteks, gal matysime ir pajusime tik po metų.
– Ko trūksta Palangos bendruomenei? Pačiai Palangai?
– Palangos bendruomenei trūksta bendruomeniškumo. Pati bendruomenė yra labai susiskaldžiusi. Nėra ryšio tarp vietinių gyventojų ir tų gyventojų, kurie yra vadinami ,,atėjūnais”, tai yra tų, kurie čia nusipirko butą ar per paskutinį dešimtmetį čia pasistatė namą, kotedžą. Bendruomenė nėra įtraukta į Palangos miesto plėtros sprendimų priėmimą, pasiūlymų teikimą. Palangos bendruomenei labiausiai trūksta darbo vietų visus metus! Palangai dar labai daug ko trūksta, bet tai nereiškia, kad nieko nedaroma. Daroma tiek, kiek yra pinigų ir galimybių. Daugiau galima būtų padaryti, jei pati bendruomenė būtų įtraukta į sprendimų priėmimo procesą – su savo idėjomis, pasiūlymais, darbo jėga, pinigais ir žmonių galimybėmis. Manau, kad po pandemijos Palangos bendruomenė turi būti kaip vienas kumštis, tuomet daugiau dirbsime, užsidirsime, būsime sveikesni ir laimingesni visi.
– Už lango – naujieji metai. Ar turite svajonių jiems? Kokių?
– Svajonė, kad kuo greičiau pasibaigtų karantinas, pasaulinė koronaviruso pandemija. Kad būtume visi sveiki. Kaip ir kiekvienas žmogus, turime įsipareigojimų sau: baigti pagrąžinti savo namų aplinką, pasiruošti naujam svečių poilsio namų sezonui, viską iš naujo pergalvoti ir padaryti, kad visiems būtų ne tik malonu, bet ir saugu, gera, visada norėtusi visiems sugrįžti. Norisi pakeliauti po Latviją, Estiją, Suomiją, nes ten turime draugų. Po Lietuvą taip pat labai norisi pakeliauti.
– Jūs esate aktyvi nuomonės reiškėja socialiniuose tinkluose, ypač Facebook. Kodėl?
– Pastebite, kad esu aktyvi nuomonės reiškėja? Kalta pandemija (juokiasi). Turiu savo aštrią nuomonę visais klausimais, esu nuo vaikystės labai drąsi, tokia buvau visą gyvenimą. Kai po paskyrimo Valstybiniame žemėtvarkos projektavimo institute susirinkime pasipriešinau direktoriui – ne dėl savęs, bet dėl jo darbo metodų, tai po to jis klausė savo viršininko: ,,Kas ta moteris, kaip po traukiniu lenda?“
Tuomet mano pasiūlymai buvo įgyvendinti 100 procentų, ir visi nauji darbai pereidavo mano rankas. Taip buvo ir su žemės reforma. Labai nemėgstu patyčių, bet visada galiu apginti save, savo nuomonę. Tėvai ir Dievas man davė greitą orentaciją, neturiu neapykantos – niekam ir niekada, nieko niekam nepavydžiu. Nemėgstu valdžios nesiskaitymo su žmonėmis, negirdėjimo. Todėl, kad jie turi šimtą patarėjų, juristų, o neretai elgiasi su žmonėmis kaip su daiktais. Gyvename XXI amžiuje, tai ir naudojamės visomis jo teikiamomis galimybėmis ir priemonėmis. Savo Facebook-e turiu 4 604 draugus - sekėjus, tarp jų – ne viena įžymybė. Taip Įdomiau, linksmiau gyventi stebint pasaulį iš savo namų ir galint pareikšti savo nuomonę (šypsosi).