Gydymo įstaigose – sunkmetis: „Delfi“ žiniomis, dar 13 ligoninių stabdo kai kurias paslaugas

Paskutinį šių metų mėnesį ligoninės viena po kitos praneša apie laikinai stabdomas paslaugas – pasibaigus ligonių kasų finansavimui, pacientai jas gali gauti tik patys susimokėję. Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras sustabdė kompensuojamas rentgeno ir echoskopijos paslaugas, Kretingos ligoninė – planines dienos chirurgijos operacijas, o Elektrėnų ligoninė planines gydytojų specialistų konsultacijas bei dienos stacionaro paslaugas.

Be to, „Delfi“ šaltinių žiniomis, paslaugas priverstos stabdyti dar 13 gydymo įstaigų visoje Lietuvoje, tačiau administracijos tai bijo pranešti viešai. 

Apie tai paklausėme ir Valstybinės ligonių kasos, tačiau kol kas atsakymo negavome. 

Tenka susimokėti, važiuoti kitur arba laukti sausio 

Valstybinei ligonių kasai (VLK) pranešus, kad už papildomas gydymo įstaigų suteiktas paslaugas nebus sumokėta, pacientams lieka du keliai – dėl paslaugų kreiptis į kitą gydymo įstaigą arba laukti sausio. 

Kasmet gydymo įstaigos pateikia Ligonių kasai sąrašą, kiek ir kokių paslaugų planuoja suteikti. Jei šios kvotos viršijamos, tai yra pacientų priimta daugiau nei buvo numatyta iš pradžių, anksčiau gydymo įstaigoms Ligonių kasa vis tiek sumokėdavo. Tačiau šiemet tvarka pasikeitė, o ligoninės be apmokėjimo, sako, dirbti negalinčios.

Elektrėnų ligoninė buvo jau trečioji, šį mėnesį pranešusi apie stabdomas paslaugas. 

„Elektrėnų ligoninė informuoja, kad šiuo metu jau suteikė visas planines gydytojų specialistų konsultacijų (paprastąsias, kai neatliekamos papildomos intervencijos) bei dienos stacionaro paslaugas, už kurias šias metais apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pagal sutartį su Valstybine ligonių kasa. 

Todėl pacientams, besikreipiantiems dėl šių paslaugų gavimo, bus nurodyta artimiausia galima registracijos vizitui pas specialistą data, kada jis gaus tokias paslaugas nemokamai (kitų metų pradžia, kai įsigalioja nauja kvota paslaugoms). Pacientas gali rinktis gauti paslaugas ir be eilės, jei apmokėtų už jas pats“, – skelbia ligoninė.

Visgi už prioritetines paslaugas – neurologo, kardiologo ir endokrinologo konsultacijas – bei išplėstines konsultacijas pacientams ir toliau mokėti nereikės. Taip pat, būtinoji pagalba ir stebėjimo paslaugos, teikiamos pacientams priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nemokamai. 

Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas portalui „Delfi“ pasakojo, kad šiais metais VLK suteiktos kvotos buvo išnaudotos anksčiau, nei gautos naujos. Jei pacientas nenori laukti kitų metų, gali susimokėti tokią sumą, kokią VLK moka gydymo įstaigai. Pavyzdžiui, už radiologo konsultaciją, kuri dabar sustabdyta, 27 eurus. 

„Tokia problema iškilo tik šiemet, nes pernai dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo nebuvo kliūčių. Šiemet įvardinta, kad PSDF biudžetas nėra begalinis, gali būti skiriama tik tiek, kiek suplanuota, todėl viršsutartinės paslaugos apmokėtos nebus“, – kalbėjo Ž. Martinėnas.

Ligonių kasoms atšaunant, kad ligoninės turėtų tiksliau planuoti paslaugas, kad vėliau nekiltų tokios problemos, Ž. Martinėnas teigia, kad to padaryti neįmanoma. 

„Viduryje metų suplanuoti, kiek tiksliai bus konsultacijų, neįmanoma, negalime tiksliai numatyti, kiek žmonių užsirašys tai pačiai radiologo konsultacijai, o po to, jei pacientų per daug, rudenį sustabdyti paslaugas. 

Galbūt didesnėse ligoninėse, kur daugiau personalo, išvystytos apskaitos sistemos, suplanuoti lengviau, o mažesnėse, regioninėse ligoninėse tai daug sunkiau. Juo labiau, kad pernai sumos buvo sumokėtos. Mano įstaigai labai aktualu uždirbti pajamas, nes darbo užmokestis didėja, o sumos už ligonių kasų sutartis auga daug lėčiau nei darbo užmokestis. Dėl to ieškome tiek sutartinių, tiek viršutartinių pajamų, tenka ir parizikuoti“, – situaciją paaiškino ligoninės direktorius.

Pašnekovas neatmeta, kad už dalį jau suteiktų viršsutartinių paslaugų ligoninė pinigų nebeatgaus. O kitais metais ir patys gydytojai siuntimų tikriausiai išrašys mažiau.

„Ar ligoninė su tinklais gaudo žmones?“ 

Situacija nenormali – konstatuoja Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas. Pasak jo, tai, kad už paslaugas galima nesumokėti, kitose srityse yra tiesiog neįsivaizduojama. 

„Viskas susiję su finansavimu, pribrendo laikas sprendimams, o priemonių ar finansinių svertų yra, bet tai Ligonių kasos reikalas. Kaip galima nesumokėti ligoninėms už paslaugas? Jūs pabandykit nusipirkti parduotuvėje duoną ir už ją nesumokėti, jus tiesiog išves iš parduotuvės. O čia senovinė politika, kad galima taip elgtis su įstaigomis, su žmonėmis. Nepritariame tam ir manome, kad reikia ieškoti sprendimų“, – atvirai kalbėjo G. Ramanauskas.

Pašnekovas Ligonių kasos teiginius, neva paslaugas reikia planuoti atsakingiau, vadina anekdotu. 

„Baikit anekdotus kalbėti. Ar ligoninė gaudo žmones? Bėgioja po miestą su tinklais ir atsiveda į ligoninę? Žmogui reikia pagalbos, pacientas nori gydytis ir gauna paslaugą, čia ne ligoninės kaltos. Jei sistema nesugeba tvariai suplanuoti, reikia pergalvoti, kokie yra finansavimo būdai, o ne būti su tais pačiais 20 metų senumo modeliais. Jei ligoninės patiria finansinius nuostolius, tai iš ko joms išgyventi, iš ko atlyginimus sumokėti? Tegu apsitaria su ekonomistais, pažiūri kitų šalių pavyzdžius, o ne pasako, kad nubrauksim ir neduosim“, – sakė G. Ramanauskas.

Dėmesį atkreipia ir į žmogiškuosius resursus

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pabrėžia, kad sveikatos sistemoje nėra resursų subalansavimo, o po 5 metų katastrofa ištiks ir dėl slaugytojų trūkumo. 

„Kiekvieną kartą pasirašant sutartį su ligonių kasa gydymo įstaiga turi atspėti, kiek pacientų aptarnaus. Daugybę metų už viršsutartines paslaugas būdavo sumokama 100 proc., o šiais metais gegužę priimtas VLK nutarimas, kuris galioja atgaline data. Pagal nutarimą, už viršsutartines paslaugas nebus apmokama 100 proc. Vadinasi, ligoninė negali dirbti išnaudojus kvotas, nes negalės sumokėti savo darbuotojams“, – paaiškino A. Gerliakienė. 

Prieštaringos žinutės, pasak A. Gerliakienės, sklinda iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Ligonių kasos – viena vertus, teigiama, kad gydytojams dirbant daugiau, pinigų įstaigoms netrūktų, o kitą kartą pabrėžiama, kad gydytojai teikia per daug paslaugų ir siuntimų.

„Dabar sveikatos sistema yra ne rinkos, bet planinė ekonomika, nes visi principai ją atitinka – tai deficitas, kyšiai, korupcija, kuri buvo šiek tiek sumažėjusi pradėjus vystytis privačiai medicinai, bet dabar po priemokų pakeitimų rodikliai vėl šaus į viršų“, – kalbėjo pašnekovė. 

Didelė problema, kad sveikatos sistema be PSDF neturi kitų finansavimo šaltinių. O šio įkainiai per maži, kad padengtų sąnaudas, tad sistema skandinama į lėtinį deficitą. Be to, mažiau nei 50 proc. gyventojų į PSDF moka pilna kainą. 

„PSDF reikėtų papildomai 1,5 mlrd. eurų, tačiau tokių pinigų tikrai niekas neduos. Kodėl tada buvo priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios priemokas, visiškai nesuprantama. Žmogui prisimokėti prie PSDF buvo daug paprasčiau, nei dabar mokėti už visą gydymą“, – sakė A. Gerliakienė.

Pasak A. Gerliakienės, Estijoje buvo įvestas vizito mokestis, kuris sėkmingai veikia, tačiau Lietuvoje buvo nueita visai kitu keliu. Kaip dar vieną būdą į gydymo įstaigas įnešti daugiau lėšų, pašnekovė pateikia medicininio turizmo skatinimo idėją. Visgi šiam reikia sutvarkytų patalpų, mandagaus bendravimo ir gero aptarnavimo.

Prie visų sveikatos sistemos problemų vis labiau spaudžia situacija dėl slaugytojų.

„Nesutvarkyti Lietuvoje ir žmogiškieji ištekliai, nežinome, kiek Lietuvoje turime medikų, kokių, kiek jų reikės po 5 ar 10 metų. Turime kapsinčią bombą su slaugytojomis, kurių niekaip neparuošime tiek, kiek reikia, o po 5 metų turėsime katastrofą“, – prognozuoja A. Gerliakienė.

Ligonių kasa pabrėžia, kad biudžetas ne begalinis

Pasak VLK, sveikatos priežiūros sistema veikia pagal aiškias taisykles, kurios užtikrina vienodas sąlygas visoms gydymo įstaigoms ir pacientams.

„Vertiname gydymo įstaigų aktyvumą ir rūpestį pacientais, tačiau sveikatos sistema turi veikti pagal visiems vienodas taisykles. Tai būtina, kad visos įstaigos galėtų dirbti efektyviai ir nuolatos pasirūpintų pacientais. Taisyklės yra žinomos iš anksto, todėl gydymo įstaigų vadovams svarbu yra tinkamai planuoti – tik taip galima užtikrinti, kad paslaugų teikimas nenutrūktų ir pacientų interesai būtų apsaugoti“, – sako VLK direktorius Gytis Bendorius.

Dėl riboto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kaip aiškina VLK, negali būti apmokėtos visos paslaugos, kiek tik gydymo įstaigos gali jų suteikti. Todėl yra patvirtintas mokėjimo eiliškumas: visos sutartinės paslaugos apmokamos 100 proc., o viršijus sutartą apimtį – papildomai suteiktos paslaugos kompensuojamos pagal nustatytą tvarką ir fondo finansines galimybes. Prioritetinės paslaugos apmokamos pirmiausia, o kitos – proporcingai, kad būtų užtikrintas tvarus biudžeto panaudojimas.

Prioritetinėmis paslaugomis laikomos gyvybiškai svarbios paslaugos: skubi pagalba, stebėjimas, prioritetinės stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos (gimdymai, insulto, infarkto gydymas, kardiochirugijos, endoprotezavimo, onkologijos ir kt. paslaugos), prioritetinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, taip pat prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos (kardiologo, neurologo, endokrinologo, hematologo, onkologo radioterapeuto ir onkologo chemoterapeuto) ir kt.

Visos įstaigos, pasak VLK, iš anksto žino paslaugų apmokėjimo taisykles ir gali planuoti savo veiklą atsakingai, teikdamos pirmenybę pacientams, kuriems pagalba reikalinga labiausiai.

„Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, kaip ir visos įstaigos, turėjo galimybę planuoti paslaugų apimtis pagal sutartines lėšas. Radiologiniai ir echoskopijos tyrimai nėra skubiosios pagalbos paslaugos, todėl jų teikimas turi būti planuojamas. Klaipėdos mieste veikia daugiau nei dvidešimt įstaigų, kuriose atliekami tokie tyrimai, taigi pacientai gali pasirinkti, kur paslaugos prieinamos greičiau.

Kretingos ligoninė užtikrina visas gyvybiškai svarbias paslaugas be ribojimų, o viršytos sutartinės sumos susidarė dėl itin spartaus dienos chirurgijos augimo – šių paslaugų skaičius išaugo kelis kartus. Sutartinės dienos chirurgijos apimtys įstaigai buvo žinomos iš anksto, ir pagal nustatytą tvarką ligoninė galėjo dar padidinti paslaugų skaičių iki 1,5 karto, tačiau ne kelis kartus. Tokie ribojimai būtini, kad būtų užtikrintas visų pacientų poreikių finansavimas“, – rašoma Ligonių kasų komentare.

„Delfi“ sveikatos naujienų žurnalistė Gabrielė Grinkaitė