Imuninė sistema pradeda formuotis įsčiose, bet ją stiprinti galima visą gyvenimą

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-12-15
Peržiūrėta
2941
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Imuninė sistema pradeda formuotis įsčiose, bet ją stiprinti galima visą gyvenimą

Siaučiantys žieminiai vėjai ir drėgni orai dažną mūsų „įsuka“ į peršalimo ligų verpetą. Kad taip neatsitiktų ir išliktume sveiki bei gyvybingi, reikia stiprinti imuninę sistemą. Ji – galingiausias žmogaus organizmo ginklas nuo įvairių virusų, bakterijų, kitų ligų sukėlėjų. „Palangoje sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis yra, tačiau dėl epidemijos pavojaus nerimauti neverta“, – „Palangos tiltui“ pasakojo vaikų gydytojas Alfredas Kerulis.

 

Organizmo saugotojas

Žmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Imunitetas yra įgimtas ir įgytas, o įgytasis – natūralus ir dirbtinis. Natūralus susiformuoja, kai persergame kokia virusine infekcija, dirbtinis – kai pasiskiepijame.

„Imuninė žmogaus sistema pradeda formuotis dar vaisiui esant motinos įsčiose. Besilaukiančios mamos gyvenimo būdas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas lemia geresnį naujagimio imunitetą“, – sakė A. Kerulis.

Gydytojas sako, kad kuomet mūsų organizmas pirmą kartą susiduria su infekcija, su kuria iki tol nebuvo susidūręs, mūsų imuninė sistema pirmiausia atpažįsta, jog tai yra svetimkūnis, kuris kelia pavojų organizmo sveikatai, ir tada jį sunaikina. Šis procesas trunka nuo 10 iki 14 dienų, o praėjus šiam laikotarpiui, mūsų imuninė sistema įsimena pažeidėją, tad pakartotinio šio viruso užpuolimo mes jau nebepastebėsime. „Pavyzdžiui, vaikystėje persirgus vėjaraupiais, mes jau jais nesusirgsime, tai reiškia, kad imuninė informacija saugoma ilgus metus, – priminė pašnekovas. – Specifinis imunitetas pradedamas formuoti kūdikystėje, kuomet kūdikis dar gimdymo namuose yra pirmą kartą paskiepijamas tuberkuliozės skiepu, kiek vėliau – geltos ir hepatito B skiepu“.

 

Mitybos įtaka imunitetui

Norint išsaugoti organizmo atsparumą įvairioms peršalimo ligoms, infekcijoms reikėtų stengtis, kad į organizmą patektų tai, kas jam būtina, ir vengti visko, kas gali kenkti. Pasak vaikų gydytojo, sveikatai ypač svarbi mityba: „Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Jo negali būti per daug. Tačiau nereikėtų pulti ir į kraštutinumus. Badaudamas žmogus savo imuniteto tikrai nesustiprina. Taigi, svarbiausia, kad kasdienė mityba būtų visavertė: organizmas turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų. Pažymėtina, kad vaisiai ir daržovės mūsų organizmą aprūpina vitaminais ir mineralais“.

A. Kerulis perspėjo, kad nereikia pamiršti, jog alkoholis, rūkymas silpnina imunitetą, tad svarbu stengtis ir bent jau apriboti žalingus įpročius.

Organizmui stiprinti ypač reikalingi vitaminai. Imuninės sistemos veiklai svarbus vitaminas C, jo gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose – kopūstuose, obuoliuose, apelsinuose, citrinose. Vitaminas E taip pat labai reikalingas. Jo yra migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, aliejuje, avokaduose, grikių kruopose, grūduose, kiaušinio trynyje.

Laikraščio pašnekovas pastebėjo, kad jeigu žmogus stengiasi sustiprinti imunitetą, tačiau jį vis tiek nuolat kamuoja įvairūs negalavimai: nuolat sloguoja ar jaučiasi išsekęs, tokiu atveju reikėtų rinktis ežiuolės preparatus: „Ežiuolė tiks tiems, kurie dažnai serga bakterinėmis infekcijomis, siekiant pagerinti organizmo atsparumą. Taip pat naudingi gliukanai, Omega 3 žuvies taukai“.  

 

Nusilpusi imuninė sistema

Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą: begalė maisto priedų, aplinkos teršalai, stresas. „Silpnesnis imunitetas yra pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos. Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos“, – nusilpusio imuniteto požymius vardijo A. Kerulis. „ Tuomet tenka rinktis kompleksišką gydymą, ar net skiepus. Senyvo amžiaus žmonėms žiemą rekomenduoju skiepytis nuo gripo“, – sakė gydytojas.

Gydytojas įsitikinęs, jog skiepytis daug pigiau nei gerti brangius vaistus. Bet reikia žinoti, kad jaunam žmogui skiepas nuo gripo veiks iki 6 mėnesių. Pagyvenusiam žmogui, sulaukusiam 60 metų, imunitetas dažniausiai susiformuoja trims mėnesiams.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ koridoriai kasdien aidi nuo vaikų balsų. Čia jie atvyksta tęsti gydymo, stiprinti sveikatą ir atsigauti po įvairių ligų. Dirbti su vaikais yra nelengva, bet, matant jų reabilitacijos pasiekimus ir gerėjančią sveikatos būklę, supranti, kad visos pastangos buvo to vertos. „Palangos gintaro“ gydytoja Lina Šimkuvienė mielai atsakė į...


Rugsėjo 17 – 18 dienomis „Palangos gintaro“ sanatorijoje vyko konferencija „Vaikų ligų aktualijos Covid-19 epidemijos fone“. Konferenciją organizavo vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ kartu su Klaipėdos universitetu. Konferencija skirta visų specialybių vaikų ir šeimos gydytojams. Konferencijos tikslas buvo supažindinti gydytojus su šių dienų vaikų ligų aktualijomis ir...


Ne paslaptis, kad daugelis gyventojų šiemet atostogoms užsienio pramogas iškeis į Lietuvos pajūrį. Dėl poilsiautojų antplūdžio Palangos pareigūnai pripažįsta turintys daugiau darbo, o pajėgas reikia stiprinti ir pasitelkiant kitų Lietuvos regionų pareigūnus, rašo tv3.lt


Kol palangiškiai dėl koronaviruso baidosi arčiau prieiti prie kito žmogaus, Palangos benamiai, kurių kurorte sezone susirenka iki 75 – tiksinčios vaikščiojančios bombos. „Ne vienas jų serga tuberkulioze, vienas, išleistas iš kalėjimo, mūsų skyriaus darbuotojams taip ir prisistato: „ Aš esu Aidas – sergu AIDS. O kur visos kitos jų...


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad5 sav. (sausio 29 d. – vasario 4 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo46,1 proc. (nuo 131,9 atvejo/10 000 gyv. iki 192,7atvejo/10 000 gyventojų). Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 67...


Kasmet gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki kitų metų 20-osios savaitės. Šiemet gripo sezonas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., o baigsis 2016 m. gegužės 15 d. Šaltuoju metų laiku labai padaugėja sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) atvejų, todėl svarbu stebėti sergamumo gripu ir ŪVKTI...


Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (toliau – ŪVKTI) gali sukelti daugybė virusų, sergamumas jomis paprastai didėja prasidėjus rudeniui, vėstant orams, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę sukėlėjai – rinovirusai, sukeliantys nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai...


Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama...


Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių...


Siaučiantys žieminiai vėjai ir drėgni orai dažną mūsų „įsuka“ į peršalimo ligų verpetą. Kad taip neatsitiktų ir išliktume sveiki bei gyvybingi, reikia stiprinti imuninę sistemą. Ji – galingiausias žmogaus organizmo ginklas nuo įvairių virusų, bakterijų, kitų ligų sukėlėjų. „Palangoje sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis yra, tačiau dėl...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius