Ir po šimto metų Gimnazijos fizikai ir biologai su moksleiviais vis dar ieško gamtos stebuklų

Šiandien Palangos senojoje gimnazijoje fizikos paslapčių jaunuosius palangiškius moko dvi pedagogės – fizikos mokytoja ekspertė Liucija Mončienė ir metodininkė Marina Stonienė. Kitą socialinių mokslų discipliną – biologiją – Gimnazijoje dėsto šio dalyko mokytoja ekspertė Daiva Urbštienė ir vyresnysis mokytojas Edvinas Piktuižis. Štai ką šimtmečio sulaukusios Gimnazijos rubrikoje „Kai gurkšteliu jūros“ šie mokytojai kalba apie savo meilę dėstomam dalykui ir mokiniams.

Liucija Mončienė: einu su mokiniais protu ir širdimi suvokti beribio gamtos pasaulio

Dar besimokant mokykloje mane domino gamtos mokslai bei tos disciplinos, kurios suteikdavo man daugiausiai laisvės ir erdvės kūrybai. Didelę įtaką padarė pedagogai, kurie dirbo kūrybiškai ir mus skatino kurti. Tad į mokyklą – žinių šventovę – atėjau be pašaukimo, tačiau supratusi, kad dirbsiu prasmingą darbą, tobulėsiu ir kursiu.                                                                                                                                Laimingas žmogus tas, kuris gale save realizuoti kūryboje. Tad su mokiniais kūrėme, tyrinėjome, ieškojome fizikinės prasmės M. K. Čiurlionio kūryboje (tyrinėjimo pėdsakų galima rasti internetiniame tinklapyje kopos.lt/fizika/pasaka.php), ryšio tarp saulės aktyvumo ir Palangos miesto gyventojų mirtingumo, gimstamumo, įvairiomis ligomis sergančių ligonių skaičiaus, nagų augimo greičio. Eilę metų moksleivių projektinis darbas „Saulės audrų aidai Pajūryje“ Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape astronomijos sekcijoje buvo pripažįstamas geriausiu ir perspektyviausiu tiriamuoju darbu“.

Kūrybiškumui ugdyti esu parengusi fizikos pamokų sistemą, kuri 2011 m. buvo pripažinta inovacija Lietuvoje ir pristatyta Europos mokytojų novatorių forume kaip projektas „Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje“.

Per savo darbo metus teko pasidžiaugti ir aukštais mokinių pasiekimais Lietuvos fizikos ir astronomijos olimpiadose, fizikos kūrybinių darbų konkursuose. 2007 m. LR vyriausybės konkurse „Naujasis knygnešys“ buvau pripažinta labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelniusiu žmogumi regione, o 2010 m. pripažinta geriausia 2009 m. Lietuvos IKT lydere. 

Tiek praeities, tiek ir dabarties Gimnazijoje visada buvo svarbus mokinių ir mokytojo minties rezonansas, kad suprastume, kad kurtume, kad surastume gamtoje stebuklą. Tad,  „kai gurkšteliu jūros“, sustoju, apsižvalgau ir einu su mokiniais protu ir širdimi suvokti beribio ir paslaptingo gamtos pasaulio dalelės.

Marina Stonienė: mokytojas turi išsiskirti absoliučiu pozityvumu

Esu Palangos senosios gimnazijos fizikos mokytoja, taip pat baigusi šią mokyklą.  Buvau gera mokinė: sekėsi tiek tikslieji, tiek humanitariniai mokslai, bet pasirinkau tiksliųjų mokslų kryptį ir fiziką pabaigiau diplomu su pagyrimu.

 Dirbdama mokytoja jaučiu didžiulį malonumą, nes mokau jaunąją kartą. Šį kelią pasirinkau, nes myliu vaikus, noriu, kad jie pažintų pasaulį, taip pat siekiu prisidėti prie jų gyvenimo pokyčių, kad Gimnazijoje jaustųsi ypatingi, saugūs ir užtikrinti dėl savo sprendimų. Todėl kaskart įėjusi į klasę stengiuosi skleisti pozityvią energiją, šypsotis, megzti ir palaikyti asmeninius ryšius. 

Mokytojas, ugdydamas jauną žmogų, prisiima didžiulę atsakomybę, todėl labai stengiuosi sudominti savo dėstomu dalyku, kad mokinys į gyvenimą išsineštų kuo didesnį žinių bagažą. Be to, labai svarbu gerai pažinti vaikus, kad kiekvienam būtų galima parinkti tinkamą mokymo būdą.

Esu įsitikinusi, kad mokytojas turi išsiskirti absoliučiu pozityvumu, darbštumu, būti atsakingas dėl kiekvieno mokinio sėkmės. 

Linkiu visiems mokytojams laikyti aukštai iškeltas galvas, sėkmingai dirbti savo darbą ir ruošti vaikus gyvenimui.

Su mokiniais pasidalinčiau tokiais gyvenimiškais patarimais: viską atlikti laiku, darbus planuoti iš anksto, priimti kritiką ir keisti veiksmų planus, kelti sau reikalavimus, apmąstyti darbo metodus ir mokytis iš klaidų.

Daiva Urbštienė: per milijonus metų išbandytoje gamta telpa visa žmonijos išmintis

Paauglystėje visada sakydavau, kad būsiu bet kuo, tik ne mokytoja... Gyvenimas kartais keistai sudėlioja dalykus... 

Mokytoja dirbti pradėjau dirbti visai atsitiktinai ir labai nenoromis. Dabar šis darbas man yra labai svarbus, dažniausiai rytais į mokyklą keliauju labai geros nuotaikos, žinodama, kad sutiksiu savo mokinius klausiančiom ir spindinčiom akim bei mielus kolegas, su kuriais per kavos pertraukėlę smagiai pašnekėsim apie gyvenimą.

Neturiu jokios ypatingos mokymo filosofijos, tačiau esu įsitikinusi, kad geriausiai visko išmokstama tai darant praktiškai. Džiaugiuosi turėdama galimybę mokyti to, kas man pačiai yra įdomu. Juk biologija yra pats nuostabiausias mokslas! Kone kasdien mane vis kas nors jame nustebina. Dabar aiškiai suvokiu, kad gamtoje telpa visa žmonijos išmintis, tik ji – pati tobuliausia, nes išbandyta per milijonus metų. 

Jei galėčiau, keisčiau visuomenės požiūrį į mokytojo profesiją, juk dažnas mano, kad mokytojais tampa tik tie, kam nepasisekė „prasimušti” kitose srityse. Toks požiūris labai liūdina, nes matau kolegas, kurie yra tiesiog puikūs profesionalai, ir net neabejoju, kad dauguma jų sėkmingai galėtų dirbti kitus darbus. Suprantu, kad jie dirba mokykloje, nes tame mato didelę prasmę. 

Pati mokykloje buvau tyli stebėtoja, man gerai sekėsi matematika, chemija ir anglų kalba. O biologiją pasirinkau dėl savo močiutės, kuri visą gyvenimą dirbo eigule, jautė gamtą, vesdavosi mane į mišką ir pasakodavo apie jį. Ir dabar keliaudama didžiausią sielos džiugesį pajuntu būdama laukinėje gamtoje.

Mokiniams patarčiau susirasti užsiėmimą, kuris jiems tikrai patiktų, ir tobulinti save toje srityje. Būtinai mėgaudamiesi tuo, ką darote, nepamirškite kartais žvilgterėti ir už kitų durų. O gal ten taip pat yra įdomių dalykų? Nepraraskit smalsumo, jauskit visus gyvenimo skonius. 

Edvinas Piktuižis: mokytojo darbas kaip jūra – pilnas netikėtumų ir iššūkių

Jūra nuolat mainosi ir nebūna tokia pati kaip vakar. Taip ir mokytojo darbas kupinas netikėtumų ir iššūkių. Kartais „plaukti“ lengva, o kartais tenka įveikti dideles audras ar net gurkštelti sūraus jūros vandens. Tačiau visa tai reikia priimti kaip pamoką, kuri grūdina ir brandina žmogų.

Kaip laivo kapitonas nežino, kokia jūra jį pasitiks, taip ir mokytojas nežino, ko tikėtis iš naujos dienos. Galima gerai pasiruošti pamokai, tačiau neįmanoma pasiruoši tam, su kokia nuotaika mokinys ateis į klasę. O nuo to labai daug kas priklauso. Čia ir paaiškėja, koks kapitonas yra mokytojas. Jei jis sumanus ir išmintingas, tai situaciją suvaldys, jei ne – laivas kranto gali ir nepasiekti. 

Mokytojo darbas tuo ir įdomus, kad jame nėra monotonijos ir kiekviena diena atneša vis naujų situacijų, patirčių. O norint, kad sektųsi, nevalia pamiršti, jog mokiniai yra tokie patys žmonės kaip ir mokytojai. Tiesa, jiems kartais trūksta patirties, tačiau nė vienas negimė viską mokėdamas. Ne be reikalo sakoma: „Kantrybė – dorybė“. 

Tad baigdamas savo mintis tiek mokytojams, tiek mokiniams noriu palinkėti būti kantresniems ir supratingesniems, nes tik dirbdami kartu galėsime surasti tą jūroje paskendusį lobį.