Jei norite atsikratyti vaiko, atiduokite jį į internatą – ne į jūros mirtiną glėbį

Rūta STANIULYTĖ

Kas antrą dieną vykstantys budėjimai, vos keturios nedarbo dienos per mėnesį, papeikimai dėl mažiausios netvarkos, geležinė drausmė. Apie gelbėtojų gyvenimo subtilybes gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo prevencinio reido metu, į jį pasikvietęs ne tik „Palangos tilto“ žurnalistę, bet ir gelbėtoją Artūrą Liuimą bei Palangos miesto komisariato pareigūną Arūną Pocių.

Vykdomi prevenciniai reidai

Prevenciniai reidai vykdomi dažnai – nuolatos važinėjama džipais, keturračiais, esant dideliam žmonių srautui į pagalbą pasitelkiami vandens motociklai ar net malūnsparniai.

Raudona vėliava, plėvesuojanti gelbėjimo postuose, praneša, kad šiandien maudytis yra draudžiama, tačiau bežaidžiančių su gamtos stichija – ne vienas, ir ne du. Žmonių, norinčių pašokinėti per bangas neatgraso ir vėsokas, apniukęs oras, ganėtinai smarkus vėjas. Štai, tolumoje trys jaunuoliai, pamatę mašiną, traukia į krantą. Gelbėtojai išlipa, pasikalba, perspėja. Jaunuoliai elgiasi ramiai, yra supratingi, pasižada daugiau į jūrą nelįsti. „Mums svarbu ne nubausti žmogų, svarbu, kad jis suprastų, ką daro blogai. Kas iš to, kad nubausi“, – sako J. Pirožnikas. Gelbėtojas pritariamai linkteli galvą.

Bevažiuodami pakrante sutinkame ir senyvo amžiaus žmogų, kuris, privažiavus džipui, pila vandenį iš alaus butelio atgal į jūrą ir rodo, kad tai tėra jūros vanduo. „Jau žino, – šypteli gelbėtojai. – Apie 80 procentų nelaimingų įvykių, skendimų paplūdimyje sukelia neblaivumas, todėl į tai žiūrime ypač griežtai“.

„Norite atsikratyti vaiko? Atiduokite jį į internatą“

Netrukus pamatome besimaudantį vaiką, kuris, paklaustas, kur jo mama, parodo į už maždaug šimto metrų sėdinčią moterį. Moteris, kuri yra vienintelis žmogus dideliu spinduliu, pamačiusi gelbėtojus teisinasi, atsiprašinėja. Ji ne viena, besiteisinančių tėvų visas būrys.

Problema slypi tame, kad tėvai nesupranta, koks pavojus gresia jų vaikams. Netoliese kranto besimaudantis vaikas jiems atrodo net plevėsuojant raudonai vėliavai – saugus. Juk, rodos, kas čia tokio, jei vaikas netoli kranto, ir aš jį matau. Tačiau kristi nelygioje kovoje su jūra labai lengva. Gyvybę kainuoti gali vienas neatsargus žingsnis, pasitaikiusi duobė ar srovė. Žinoma, didelė grėsmė tyko ir suaugusių žmonių, tačiau vaikams ji dar didesnė.

„Jei norite atsikratyti vaiko, atiduokite jį į internatą!“ – tėvus auklėja gelbėtojai. Su prasta vaikų priežiūra gelbėtojai susiduria neretai. Vaikai maudosi ir žaidžia be priežiūros, pasimeta, pasitaiko ir tokių dienų, kai užfiksuojama per 30 pasimetusių vaikų.

Augintiniai paplūdimyje nelaukiami

Vis drausmindami įlindusius į jūrą, važiuojame toliau. Su kiekvienu kilometru mažėja žmonių skaičius, netrukus paplūdimys ištuštėja. Aplinkui nematyti nė vieno žmogaus. Virš jūros skraido būriai klykiančių kirų. Privažiuojame Klaipėdos rajoną, zoną, kuri Palangos gelbėtojams jau nebepriklauso. Čia prieš kelias dienas nuskendo mergina, tačiau jokių žinių apie kūną dar negirdėti. „Srovių nešamas kūnas gali atsirasti Šventojoje ar net Latvijoje“, – liūdną faktą konstatuoja džipą apsukinėjantys gelbėtojai.

Bevažiuodami atgal sutinkame vyrą, besivedantį didelį šunį. Vyras, išgirdęs gelbėtojų perspėjimą,  pažada laikytis paplūdimio taisyklių ir šunį tučtuojau išsivesti. Bekalbant šuo neriasi iš pavadėlio, šiepia dantis, garsiai loja. Jam nutrūkus nuo pavadžio nesunkiai galima sulaukti aukų.

Daugelis sutiktų šunų vedžiotojų teisinosi tuo, kad paplūdimyje mažai žmonių, jų šuo mažas, jie turi maišelius, skirtus šunų išmatoms rinkti, tačiau paplūdimio taisyklės visiems bendros ir išimčių gelbėtojai daryti nesiruošė.

Pareigūno pagalbos neprireikė

Kartu su gelbėtojais važiavęs pareigūnas A. Pocius iš automobilio taip ir neišlipo –  visi poilsiautojai reido metu buvo supratingi. Žinoma, pasitaiko ir agresyvių. Šią vasarą J.Pirožnikui vienas agresyvus vyras net įkando į koją, žmonės linkę plūstis, įrodinėti savo tiesą, ar net į pagalbą pasitelkti kumščius. Pasitaiko ir besigiriančių tarnybine padėtimi. Gelbėtojams nėra suteikta teisė rašyti administracinių teisės pažeidimo protokolų. Tokia teisė palengvintų jų darbą, nereikėtų kartu keliauti policininkui. Juolab, kad abu važiavę gelbėtojai yra buvę policininkai.

Gelbėtojai nuolatos bendradarbiauja su viešojo saugumo ir Palangos miesto komisariato pareigūnais.

Mokosi rusų kalbą sparčiai

Nors tampant gelbėtoju reikalavimo mokėti rusų kalbą nėra, ji paplūdimyje sutinkama itin dažnai. Reido metu su rusakalbiais susidūrėme dažniausiai. Gelbėtojai pripažino, kad tai jau beveik tendencija – didelė dalis besimaudančiųjų bus rusakalbiai.

„Rusų kalba šiame darbe labai praverčia. Mes, vyresnioji karta, ją mokame. Bet ir jaunimas imlus, labai greit išmoksta“, – sako A.Liuima. Jam pritaria ir jaunosios kartos atstovė, būsima abiturientė, gelbėtoja Jurgita Kerpytė: „Rusų kalbos mokomės ne dienomis, o valandomis“.

Kas antrą dieną – budėjimas

Reidai yra sudėtinė gelbėtojų darbo dalis. Be centrinės stoties, įsikūrę dar vienuolika gelbėjimo punktų, kuriuose dažniausiai dirba po du gelbėtojus. Kiekvieną rytą 9 valandą gelbėtojai renkasi prie centrinės stoties ir bėga iki Palangos tilto, atlieka mankštą, po jos yra nuvežami į postus, juose 10 valandą pradeda savo darbą, kuris baigiasi 18 valandą. Tačiau tuo jų darbo diena neužsibaigia. Yra sudarytos dvi gelbėtojų grupės, kurios kas antrą naktį budi centrinėje stotyje. 23 valandą jie turi būti lovose, o nelaimės atveju sureaguoti, kaip galima greičiau. Keturis kartus per savaitę gelbėtojai turi įvykdyti normatyvus, išklausyti psichologės paskaitas.

J.Pirožnikas sako, kad svarbiausios gelbėtojų savybės – greita reakcija, sugebėjimas reaguoti ramiai, nepasimesti. Dėl to įvairių užsiėmimų metu rimtai dirbama.

Kolektyve reikia ir vyresnių žmonių

Gelbėtojų tarpe – didžioji dauguma moksleivių, šiais metais baigusių vienuoliktą arba dvyliktą klasę. Visi pilnamečiai, beveik visi iš Kauno. Prieš ateidami į šį darbą jie domėjosi vienokiu ar kitokiu sportu. J. Kerpytė, dažniausiai budinti centrinėje stotyje, žaidė tinklinį, plaukiojo, lankė kovos menų treniruotes.

Merginų yra septynios. Darbas merginoms kiek lengvesnis, jos pro žiūronus stebi jūrą, o nelaimės atveju į jūrą šoka vaikinai. Todėl poste niekada nesutiksi dviejų merginų, tik du vaikinus arba mišrią jaunuolių porą.

„Esame kaip stipri komanda, kaip šeima, – pasakoja Jurgita. – Esame iš Kauno ir tikrai manau, kad bendravimas grįžus į Kauną nenutrūks“. Darnios komandos svarba ypač akcentuojama per psichologinius užsiėmimus. Gelbėtojai kartu leidžia ir laisvalaikį: eina pasivaikščioti, žiūri filmus. „Tik kartais kompiuterio ekranas per mažas“, – nusijuokia Jurgita.

A. Liuima ilgą laiką dirbo Kauno kriminalinėje policijoje. Neseniai išėjęs į tarnybinę pensiją sezono metu pasirinko gelbėtojo darbą: „Gana svarbu, kad gelbėjimo stotyje būtų vyresnis žmogus. Jaunimas jaunimo ne taip klauso, kaip griežtesnio suaugusio žmogaus pastabų.“ Anot jo, tai ne tik darbas, bet ir tam tikras poilsis. Nuolatos esi prie jūros, sportuoji. „Žinoma, čia kiek nuobodžiau, nei policijoje, nėra žmogžudysčių, muštynių, kraujo“, – juokauja.

Pamiršai kepurę? Pasiaiškinimas!

Gelbėtojai turi laikytis drausmės. „Pasiaiškinimus gelbėtojai rašo ir įspėjimus gauna už menkiausius nusižengimus. Pamiršai kepurę, darbo vietoje skaitei knygą? Pasiaiškinimas, – sako J.Pirožnikas. – Juk gelbėtojas turi būti pavyzdys visiems“. Kiekvieną rytą įtarimą keliantis gelbėtojas patikrinamas alkotesteriu. Jei gelbėtojas patikimas, atsakingas, o tai vienintelis rimtesnis nusižengimas, jis gauna įspėjimą. Kitu atveju iškart lekia iš darbo. Anot J.Kerpytės, įspėjimų būta daugiau pačioje darbo pradžioje, dabar jų pasitaiko visai retai: „Kartą, kai jūra buvo rami, skaičiau knygą, gavau įspėjimą, tada savęs paklausiau: aš čia atvažiavau skaityti ar dirbti? Darbas išties atsakingas, nesvarbu, ar žmonių daug ar mažai, jūra rami ar audringa“.

Grėsmė paties gelbėtojo gyvybei, net ir turint svarbiausius daiktus, išlieka visada. Nors gelbėtojas, kuriam gali tekti šokti į jūrą, turi hidrokostiumą, šalmą, pirštines, batus, liemenę, radijo stotį. Grėsmė jo gyvybei išlieka visada.