Jei staiga taptų milijonieriais, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų investuotų į NT
Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų banko sąskaita staiga pasipildytų milijonu eurų? „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė apklaustųjų tokią netikėtą finansinę sėkmę pirmiausia paverstų apčiuopiamu investicija į nekilnojamąjį turtą, o ne trumpalaikes pramogas ar vartojimą.
Milijonas – į nekilnojamąjį turtą
Remiantis apklausos duomenimis, 54 proc. Lietuvos gyventojų, staiga tapę milijonieriais, investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT). Toks pasirinkimas buvo populiariausias tarp jauniausių apklausos dalyvių, kuriems yra nuo 18 iki 29 metų. Dar 23 proc. respondentų nurodė, kad gavę milijoną eurų atliktų būtinus namų remontus arba renovaciją.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, tokia kryptis nestebina: Lietuva patenka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių pagal nuosavo būsto turėjimą – apie 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, kai ES vidurkis siekia apie 68 proc.
„Nekilnojamasis turtas lietuviams išlieka aiškiausia ir saugiausia investavimo forma, o apklausos rezultatai atskleidžia, kad net ir svajonių scenarijuose finansiniai sprendimai daugumos gyventojų būtų grindžiami racionalumu, o ne impulsyviu vartojimu“, – sako R. Narė.
Dalis gyventojų investuotų ir kauptų finansinį rezervą
Staiga tapę milijonieriais, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų nurodė, kad investuotų į akcijas arba fondus. Tokį pasirinkimą įvardijo daugiau nei pusė (52 proc.) apklausoje dalyvavusių studentų. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad kauptų ilgalaikes santaupas vaikams, 14 proc. – įsigytų saugų taupymo produktą su garantuota grąža, 13 proc. – pradėtų savo verslą, 12 proc. – sukurtų „saugumo buferį“, o 4 proc. respondentų nurodė, kad kauptų santaupas pensijai arba trečioje pensijų pakopoje.
Pasak R. Narės, šie pasirinkimai atskleidžia gana aukštą gyventojų finansinį sąmoningumą – net ir staiga gavę didelę pinigų sumą, žmonės linkę galvoti apie tai, kaip išsaugoti ir auginti vertę.
„Tai – signalas, kad visuomenėje stiprėja ilgalaikio planavimo mąstysena, o vartojimas vis dažniau lieka antrame plane. Investicijos į akcijas, fondus ar verslą bei noras kurti finansinį rezervą rodo supratimą, kad milijonas pats savaime nėra garantija ateičiai“, – sako R. Narė.
Netikėtas milijonas – patirtims, tobulėjimui ir finansinei ramybei
Reikšminga dalis apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (29 proc.) nurodė, kad netikėtai praturtėję keliautų po pasaulį, o 17 proc. respondentų tvirtino, kad grąžintų esamas paskolas.
Filantropinius tikslus milijono perskirstymui pasirinko 19 proc. apklausos dalyvių, kurie teigė, kad dalį pinigų paaukotų. Tik 3 proc. respondentų nurodė, kad paremtų kultūrinį, švietimo arba sporto projektą, o vos 1 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad įsteigtų savo labdaros fondą ar stipendijų programą.
17 proc. apklaustųjų tvirtino, kad praturtėję milijonu eurų skirtų lėšų įsigyti automobiliui, išsilavinimui ar remontui, toks pats kiekis respondentų nurodė, kad gyventų kaip anksčiau, tik su didesnėmis santaupomis, o 10 proc. apklausos dalyvių teigė, kad investuotų į save – rinktųsi kursus, perkvalifikavimą ar apmokėtų išlaidas už mokslą.
„Šie pasirinkimai rodo, kad netikėtai gautos lėšos daugeliui tampa galimybe atsikvėpti ir susitvarkyti tai, kas iki šiol buvo atidėliojama. Tai nėra impulsyvus noras išleisti, greičiau – bandymas susigrąžinti laisvę, ramybę ar daugiau pasirinkimo kasdieniame gyvenime. Tuo pačiu matyti, kad filantropija dažniau lieka antriniu sprendimu, kai pirmiausia sprendžiami asmeniniai ir šeimos finansiniai klausimai“, – pastebi R. Narė.
Tokia pati gyventojų apklausa buvo atlikta ir kaimyninėje Latvijoje, o gauti rezultatai patvirtina, kad Latvijos gyventojai netikėtą milijoną išleistų panašiai kaip lietuviai – lygiai pusė apklaustųjų investuotų pinigus į nekilnojamąjį turtą, o ketvirtadalis respondentų milijoną skirtų savo dabartinio būsto gerinimui ar renovacijai.
„Citadele“ bankas, bendradarbiaudamas su tyrimų agentūra „Norstat“, 2025 m. lapkričio mėn. atliko viešąją apklausą, kurioje internetu apklausta daugiau nei 2000 Lietuvos ir Latvijos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Kurorto abiturientai Andrius, Astijus, Gintarė ir Rugilė sutaria vieningai: „Gimnazija buvo daugiau nei mokykla, o Palanga – daugiau nei gimtasis miestas”
Linas JEGELEVIČIUS, 2026 04 05 | Rubrika: Miestas
Palangos senojoje gimnazijoje nuskambėjęs paskutinis skambutis abiturientams, ko gero, ne tik paskatins labiau susitelkti artėjančiam egzaminų maratonui, tačiau, matyt, ir galutinai nuspręsti: ką gyvenime veikti toliau?
Jei staiga taptų milijonieriais, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų investuotų į NT
2026 01 23 | Rubrika: Miestas
Ką darytų Lietuvos gyventojai, jeigu jų banko sąskaita staiga pasipildytų milijonu eurų?
Laurynas R. Misevičius: „Siekiame, kad Pasaulio lietuvių žaidynės Palangoje taptų labiausiai įsimintinomis visoje žaidynių istorijoje“
Linas JEGELEVIČIUS, 2025 06 08 | Rubrika: Miestas
2025-ieji metai Palangai bus išskirtiniai: gražiausias Lietuvos pajūrio kurortas taps viso pasaulio lietuvių traukos centru – čia liepos 3–6 dienomis vyks XII-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Šios žaidynės suburs apie 2500 dalyvių iš daugiau nei 35 pasaulio šalių, kurie varžysis 24 sporto šakose. Be sportinių varžybų, dalyvių lauks kultūrinė ir pažintinė programa, mokslinė...
Elektros tiekėjams jau ne pirmą mėnesį mažinant siūlomas kainas, galimybe sudaryti naują tiekimo sutartį susidomėjo 42 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Išanalizavo atlyginimus: daugiau nei pusė darbuotojų uždirba mažiau nei šalies vidurkis
"Delfi", 2020 09 10 | Rubrika: Miestas
Pernai vidutinis mėnesinis bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 1 296,4 euro ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,8 proc. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis 1,8 karto viršijo šalies vidurkį, teigiama Statistikos...
Į Palangą atlėkė girta vilniečių kompanija: vairuotojas su viena šlepete, keleiviai staiga užsimanė pas mamas
"Delfi", 2020 04 19 | Rubrika: Miestas
Palanga jau senokai pranešė, kad poilsiautojai karantino metu nepageidaujami, tačiau naktį iš šeštadienio į sekmadienį į pajūrį vis tiek brovėsi girta kompanija iš sostinės.
„Palanga taptų labiau harmoninga, žalia, jei turėtume kraštovaizdžio architektą“ 5
Linas JEGELEVIČIUS, 2016 03 14 | Rubrika: Miestas
Nesutirštinant spalvų, galima teigti, kad Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys ir Palangos botanikos parko direktoriaus pavaduotojas Antanas Sebeckas parke pažįsta kiekvieną medį, o ir istorijų – apie parką ir iš parko – niekas negalėtų papasakoti daugiau ir įdomesnių nei Antanas, kuris skaičiuoja jau 43 darbo metus botanikos parke. Šiandien rodydamas...
Emigracija: jei sugrįžo – viskas tvarkoje, jei ne, kenčia ir tauta, ir išvykusieji
Irena VALUŽĖ, 2014 01 02 | Rubrika: Miestas
Belaukdama lėktuvo skrydžio Kauno Karmėlavos oro uoste, susipažinau su mamytėmis ir tėtukais, kurie pirmą kartą nutarė aplankyti savo vaikus, gyvenančius užsienyje. Baikščiai dairydamiesi aplinkui, jie veržte veržėsi į lėktuvą, o šiam nusileidus Anglijos žemėje, laimingi sveikinosi su pasus tikrinančiais pareigūnais gražia lietuviška kalba: „Labas...
Palangos politikai per metus nei tapo milijonieriais, nei nuskurdo
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 04 | Rubrika: Miestas
Kartą per metus rinkėjai turi progą žvilgtelėti į jų deleguotų politikų – nuo išrinktųjų į Seimą iki posėdžiaujančiųjų savivaldybių tarybose – pinigines ir pasidomėti: suplonėjo ar pastorėjo jos per metus?
