„Kad palangiškiai moka „pašėlusiai“ daug už šilumą, atsakomybė tenka buvusiai valdžiai“

 Vaidotas Bacevičius, vienas jauniausių Seimo narių – pakliuvo į Seimą vos 33 metų – išrinktas į Seimą Kretingos rinkimų apygardoje, yra labai dažnas svečias ir Palangoje. Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus stengiasi optimaliai pasinaudoti puikiu Palangai „politikos žvaigždžių“ išsidėstymu – taip pat konservatorių V. Bacevičiaus ir Pajūrio vienmandatinėje apygardoje išrinkto Prano Žeimio žodžiu Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose.

V. Bacevičius mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Esate dažnas svečias Palangoje. Gal prisimintumėte, kokiais atvejais jums teko šiemet ginti Seime Palangos interesus?

– Manau, kad Palangai ir daugumai Palangos verslininkų vienas svarbiausių dalykų yra kurorto viešbučių verslas, visa tai, kas su jų veikla susiję. Esu Seimui pateikęs pasiūlymą, kad šiems metams viešbučiams taikytas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas ir ateityje. Beje, ir man teko kartu su kitais kolegomis prisidėti prie lengvatinio PVM tarifo šiems metams – kartu su jais teikiau tokį pasiūlymą dėl lengvatos. Manau, kad Palangos viešbučiai lengvatinio PVM tarifo naudą pajuto – viešbučiai lengviau atsikvėpė, gali planuoti savo ateitį, resursus.

– Bet štai, svarstant alkoholio reklamos įstatymo pataisas, kurios draustų alkoholio reklamą ir galbūt dėl draudimo Palanga nebūtų siejama tik su lėbavimu, jūs, kaip ir dalis kitų Konservatorių frakcijos narių, pasisakėte už tai, kad tokiai reklamai nebūtų taikomi draudimai. Kodėl?

– Šis klausimas tikrai turi būti vertinamas nevienareikšmiškai. Visiškas alkoholio reklamos uždraudimas būtų labai nenaudingas Lietuvos sportui, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai. Nors ir pasisakydamas už lankstesnį alkoholio reklamos įstatymą, esu prieš kai kurių mano liberalių kolegų siūlymus, kad, pavyzdžiui, alkoholiu būtų vėl leidžiama prekiauti degalinėse. Esu ir prieš tai, kad – kas labai aktualu Palangai – kad alkoholiu būtų prekiaujama bistro tipo užeigose, juolab naktį.

– Vaidai, „amžinas“ Palangos žurnalistų klausimas: kokios priežastys lėmė, kad Druskininkai, kalbant apie infrastruktūros vystymą, toliau pažengė nei Palanga? O gal ne?

– Kai ankstesnėms Vyriausybėms vadovavo socialdemokratai (beje, kaip žinote, Druskininkams jau ilgai vadovauja taip pat socialdemokratas meras), jie skyrė didelį dėmesį Druskininkams. Buvo skirtos didelės lėšos ir pritrauktos investicijos. Socialdemokrato mero lobizmas Seimo ir Vyriausybės koridoriuose buvo daugiau nei akivaizdus. Druskininkai, išties, tapo puikus kurortas ir siūlo didelį paslaugų spektrą. Palangoje turime sezoniškumo problemą – visas gyvenimas joje iki šiol vyksta tik vasarą. Palanga turi gerą apgyvendinimo paslaugų infrastruktūrą, bet joje nėra daug pasilinksminimo objektų, atrakcijų. Druskininkai gali kurorto svečiams pasiūlyti daugiau įvairių paslaugų šiame segmente. Ir, žinoma, jie gali pasiūlyti ne blogesnių sveikatingumo bei rekreacijos paslaugų, nei Palanga. Palangai būtina pritraukti daugiau investicijų. Aš, kartu su kitais Seimo nariais, kreipiausi į Vyriausybę, kad Palangos vystymas būtų vienas iš valstybės regioninio vystymo prioritetų.

– Kalbant apie valstybės investicijų programą, Europos Sąjungos finansinę paramą, kuriose srityse buvo galima daugiau mėginti pritraukti valstybės ar ES investicijų? Kas kaltas, kad galbūt nebuvo pilnai išnaudotos tokios galimybės?

– Man tenka dabar daug bendrauti su dabartinės Palangos savivaldybės Taryba, meru Š. Vaitkumi. Man atrodo, iš pokalbių su dabartiniais Tarybos nariais ir meru, kad ankstesnė kadencija padarė ne viską, kad į Palangą ateitų daugiau investicijų. Paimkime vieną pavyzdį – biokuro katilinės statybą. Tik miesto meru tapus Š. Vaitkui, buvo „sukrusta“ dėl tokios katilinės statybos. Beje, ir man teko prisidėti teikiant kai kuriuos prašymus, kad biokuro katilinė atsirastų ir Palangoje. Toks katilas leistų gerokai sumažinti šilumos kainas palangiškiams. Žinia, Palangos gyventojai moka už šilumą „pašėlusiai“ daugiau, nei kretingiškiai. Yra apie ką pagalvoti ir buvusiai Palangos valdžiai.

– Kažin ar Palanga artimiausioje ateityje galės konkuruoti, pavyzdžiui, su Druskininkais žiemos poilsio ir žiemos sporto šakų vystymo srityje. Vien dėl to, kad jie turi visame regione žinomą „Snow Arena“. Jūrmalos „firminis ženklas“ – tarptautinės reikšmės dainų festivalis, kurio pridėtinė vertė – itin daug rusų turistų ir nekilnojamojo turto Jarmaloje savininkų. Kokią nišą Palangoje regite, žvelgdami į Palangą visame Pabaltijo valstybių kontekste?

– Išties, Druskininkai visame regione tapo žymus sveikatinimo, rekreacijos ir vandens paslaugų kurortas. Dabar jau tampa žinomas kaip ir žiemos poilsio – slidinėjimo – ir žiemos sporto sportininkų treniruočių bazė. Manau, kad Palangai, kaip ir Druskininkams, reikia dar labiau plėtoti sveikatinimo paslaugų nišą – juk poreikis joms yra didelis ir, augant ekonomikai, tik didės. Bet Palangos norą statyti žiemos sporto bazę ar vandens parką, aš vertinčiau skeptiškai. Jeigu Palanga ir imsis tokių projektų, turėtų labai rimtai įvertinti, ar tokie projektai atsipirks.

Aš asmeniškai abejočiau, ar tokie projektai Palangoje atsipirktų. Ir, žinoma, būtų dar didesnė rizika jų imtis vien savivaldybės lėšomis.

– Galima sakyti, kad Seimo kadencija baigiasi. Ar labai pasikeitė jūsų supratimas apie Seimo nario darbą ir galimybes prieš ateinant į jį ir dabar, iki kadencijos pabaigos likus mažiau nei metams?

– Prieš ateidamas į Seimą, esu dirbęs Seimo kanceliarijoje teisininku, todėl šiokį tokį supratimą apie Seimo darbą turėjau. Prieš beveik ketverius metus, dalyvaujant Seimo rinkimuose, niekas nesitikėjo, kad bus tokio masto pasaulinė ekonomikos krizė, kuri stipriai palietė ir Lietuvą. Deja, nuveikti daug darbų, kad realiai pagerėtų žmonių gyvenimas, trukdo finansų trūkumas. Galbūt kadencijos pradžioje jaučiau tam tikrą vyresnių Seimo narių nepasitikėjimą manimi, nes į Seimą pakliuvau jaunas, 33 metų. Bet, tikiu, kad įrodžiau, kad jaunas amžius – ne kliūtis Seime. Beje, Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijoje yra sudarytos visos galimybės jauniems politikams kopti karjeros laiptais. Nuo šių metų kovo mėnesio esu konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas. Tai yra didelis pripažinimas.

– Kas labiausiai trukdo Seimo darbui?

Perkrauta, „perkimšta“ darbotvarkė. Ir dėl nepakankamo finansavimo personalo trūkumas.

– Gal reikėtų didesnę dalį funkcijų perduoti savivaldybėms? Tuomet sumažėtų Seimo darbo krūvis.

– Nežinau, ar tai būtų išeitis. Esmė, kad dėl krūvos mūsų laukiančių įstatymų perkrovos, Seimas negali atlikti savo esminės funkcijos – kontroliuoti Vyriausybės ir ministerijų.

– Nepasitikėjimas Seimu – gąsdinantis. Jeigu praėjusioje kadencijoje jis buvo apie 12 procentų, šioje siekia jau tik vienaženklį skaičių. Ar gali būti dar blogiau? Kaip būtų galima didinti rinkėjų pasitikėjimą juo? Juk nepasitikėjimas Seimu reiškia nepasitikėjimą savo valstybe.

– Reikėtų tokią padėtį keisti dviem būdais. Pirma, skatinti Seimo narių efektyvų darbą, antra, reikėtų įdėti daugiau pastangų ugdant sąmoningą pilietinę valstybę. Ir, žinoma, tenka milžiniškas vaidmuo žiniasklaidai – kad ji neskelbtų tik tai, kas yra negatyvu Seime, su kokia šviesiaplauke žaliaake Seimo narys buvo pastebėtas, o kaip jis dirba savo rinkiminėje apygardoje, kokias pataisas teikia ir kaip balsuoja. Normalu, kad tarp 141 Seimo nario atsiranda žmonių, kurie turi savo ydų, silpnybių, asmeninių problemų, bet blogai, kai vieno įstatymų leidėjo blogybės yra pateikiamos kaip visų Seimo narių bruožai.

– Bet Seimas pats labai pagerintų savo įvaizdį, jeigu, pavyzdžiui, priimtų įstatymą, kuris panaikintų absoliučią daugumą Seimo narių privilegijų. Deja, prieš mėnesį Seimo nariams neužteko tam ryžto – privilegijų įstatymas, nesusirinkus salėje kvorumui dėl to, kad dalis seimūnų, žlugdydami balsavimą, išėjo iš Seimo salės, buvo atidėtas iki pavasario sesijos. Kaip tuomet galite tikėtis visuomenės palaikymo?

– Šios kadencijos Seimas sumažino savo darbo užmokestį 47 procentais. To nesupranta nė vienas jokios kitos valstybės parlamentaras. Ar tai buvo pabrėžta žiniasklaidos? Ne. Ar tokį žingsnį visuomenė įvertino? Ne.

– Bet būkime teisingi: net ir sumažinus Seimo narių atlyginimus, jie su įvairiais priedais yra vieni didžiausių Rytų Europoje, juolab skaičiuojant pagal statistinį pragyvenimo minimumą.

– Nežinau, pagal kokią metodiką jūs skaičiuojate.

– Pavyzdžiui, Estijoje Parlamento narys neturi nė vieno padėjėjo.

– Ar dėl to Estijos parlamentaro darbas yra geresnis nei lietuvio įstatymų leidėjo?

– Galbūt ne, bet Lietuvos Seimui pirmiausia trūksta valios priimti kai kuriuos nepopuliarius, bet logiškus sprendimus. Po visuotinio gyventojų surašymo paaiškėjus, kad lietuvių yra gerokai mažiau, būtų logiška pakeisti vienmandatinių rinkimų apygardų ribas. Tai padarius, sumažėtų Seimo narių, išrinktų jose, skaičius. Bet Seimas ignoruoja gyventojų surašymo rezultatus.

– Iki gyventojų surašymo siūlymai sumažinti Seimo narių skaičių, kaip pavyzdžiui Latvijoje, buvo visiškai populistiniai. Net kažkoks Europos Sąjungos tyrimas buvo nustatęs, kad Lietuvos parlamente, lyginant su ES parlamentarų atstovavimo vidurkiu, turėtų būti 2 mandatais daugiau – ne 141, o 143 Seimo nariai. Kaip paaiškėjo, kad Lietuvoje gyventojų yra mažiau nei 3 milijonai, gal ir būtų galima pamąstyti apie tokią Seimo narių skaičiaus reformą, bet tai padaryti nebūtų paprasta. Neįsitikinęs, kad tokią reformą būtų galima įgyvendinti iki 2012 metų Seimo rinkimų. Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcija nėra svarsčiusi tokio klausimo. Asmeniškai manau, kad pasikeitus rinkėjų skaičiui, reikia į tai atsižvelgti.

Seimo narių sumažinimo klausimą siūlyčiau spręsti visiems šalies gyventojams referendumo keliu. Kita vertus, reikia atsiminti, kad, nors gyventojų surašymas parodė, kad gyventojų Lietuvoje yra mažiau, nereiškia, kad sumažėjo Lietuvos piliečių. Juk didelė dalis jų gyvena užsienyje ir jie balsuoja užsienio ambasadose.

– Tik dalis turi galimybę balsuoti ambasadose. Kodėl konservatoriai iki šiol priešinasi siūlymui leisti balsuoti rinkimuose elektroniniu būdu. Juk tai jau padarė estai. Ko gero, atsakymą žinau: toks sprendimas nebūtų naudingas konservatoriams, nes internetu daugiausiai balsuotų jaunesnio amžiaus ir liberalaus mąstymo žmonės.

– Tėvynės Sąjunga nėra niekada aiškiai ar viešai pasakiusi, kad balsavimui elektroniniu būdu prieštarauja. Vyriausioji rinkimų komisija nėra kol kas pasiruošusi įgyvendinti tokį balsavimo būdą. Yra tam tikrų techninių problemų – kaip užtikrinti saugų, patikimą balsavimą internetu? Kiek žinau, ir patys estai nėra visiškai patenkinti elektroniniu balsavimu. Jeigu reikėtų man spręsti, siekčiau, kad saugumas balsuojant internete būtų nemažesnis kaip elektroninės bankininkystės. Jeigu tai pavyktų padaryti, palaikyčiau tokį elektroninio balsavimo būdą.

Kartais rinkėjams atrodo, kad valdančioji koalicija, kurioje „pirmu smuiku griežia“ konservatoriai specialiai ignoruoja gyvenimo realijas ir sprendimus priima iš savo politinių interesų „varpinės“.

Pats partijos pavadinimas– konservatoriai – sako, kad mes tradicionalistai – neskubame laužyti tradicijų ir viską labai apmąstome.

– Bet kartais nueinate į kraštutinumus saugodami tradicijas. Taip atsitiko su konservatorių paruošta Šeimos koncepcija, kurią Konstitucinis teismas pripažino neatitinkančia Konstitucijos. Ar, atsižvelgiant į gyvenimo realijas ir protingumo kriterijus, konservatoriai parems porų partnerystės įstatymą? Juk, žinia, apie 40 procentų Lietuvos porų gyvena nesusituokę...

– Mūsų partija ir frakcija turi savo vertybes, ir nemanau, kad mes turime jų išsižadėti.

Jeigu vertybės nekistų, gyvenimas sustotų.

Aišku, kad jos kinta, ir mes atsižvelgiame į tai, vis tik labai gerbdami tradicijas. Mes propaguojame šeimą kaip vertybę – tuoktis ir susilaukti vaikų. Demografinės problemos kyla iš laisvų santykių ir partnerystės, kurią gali bet kada nutraukti. Pavyzdžiui, Japonija šiuo metu susiduria su itin didelėmis demografinėmis problemomis, nes jaunimas bijo įsipareigojimų – nenori vaikų. Žiūrint konstituciškai, kiekviena partija turėtų propaguoti tokias šeimos vertybes kaip konservatoriai. Aš esu prieš siūlomą partnerystės įstatymą, bet aš neneigiu gyvenimo realybių. Nesusituokusių šeimų santykius reguliuoja civilinis kodeksas.

– Esate vienas jauniausių Seimo narių. Seime veikia ne viena dešimtis įvairių grupių. Kodėl Seime, pavyzdžiui, negalėtų būti Jaunimo grupės, kuri, nepaisydama partinių įsipareigojimų, dėmesį įstatymų leidimo srityje teiktų jaunimo problemoms ir aktualijoms?

– Tokia grupė buvo mėginama kurti, regis, ji yra registruota, bet Seime nėra pastebima. Aš į tokią grupę nepakliuvau dėl to, kad esu „senas“. Man – 36 metai. Joje – visi apie 30 metų. (Juokiasi)

– Premjeras ir konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad banko „Snoras“ žlugimas nepaveiks šalies finansų ir kitų metų biudžeto. Ar jūs juo tikite?

– Palyginti, kaip finansus ir biudžetą veikia kiti daug išlaidų reikalaujantys dalykai, „Snoro“ griūtis galbūt nebus tokia baisi biudžetui. Bet, be abejo, ji paveiks šalies finansus ir biudžetą. Tikiu, kad „Snoro“ griūtis nesukels makroekonomikos žlugimo, bet, žinoma, ji sumažins šalies bendrąjį vidaus produktą. Vien apdraustų indėlių „Snore“ yra 4,1 milijardo litų. Tai – milžiniška suma. Ypač turint omenyje, kad valstybei reikės paskolinti tiek indėlių draudimų fondui.

Ekonominę situaciją Lietuvoje blogina ir visa ekonominė situacija Europoje. Net tokia stipri ekonomiškai Vokietija, kuri yra viena didžiausių Lietuvos eksporto krypčių, negali išplatinti savo obligacijų. Tai – rimti signalai Lietuvai, kuriai kitais metais, tikėtina, teks skolintis tarptautinėse rinkose, perfinansuojant valstybės skolas. Didinti valstybės skolos deficitą – ne išeitis. Pasirinkimo nėra labai daug – arba didinti valstybės pajamas, arba mažinti išlaidas. Dėl to tenka galvoti apie įvairių mokesčių kėlimą.

Tėvynės Sąjunga mano, kad daugiausiai garantuotų pajamų galima papildomai surinkti nežymiai padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM). Žinia, tam koalicijoje nebuvo pritarta. Daug įstatymų projektų, pavyzdžiui, progresyvinių mokesčių, jau seniai guli Seimo stalčiuose, nes jie nesusilaukė pritarimo. Esant tokiai finansinei valstybės realijai, kaip dabar, manau, jie bus ištraukti iš stalčių ir priimti. Dvejus metus mes labai sėkmingai mažinome išlaidas. Bet dabar, nesant galimybių jų labiau mažinti, reikia galvoti, kaip didinti biudžeto pajamas. Tą Seimas ir daro. Gaila, kad Seimas atmetė konservatorių pasiūlymą didinti PVM nors vienu procentu, kuris generuoja tris šimtus milijonų litų papildomų pajamų.

– Bet kartą jau padidinus PVM, lietuviai masiškai važiavo apsipirkti į Lenkiją, sumokėdami PVM jai, o ne Lietuvai. Ar neatsitiktų taip ir dabar, padidinus PVM?

– Žinoma, tą taip pat  reikia įvertinti. Aritmetinis mokesčių padidinimas nereiškia automatinio biudžeto įplaukų padidėjimo. Galima prognozuoti, kad padidinus mokesčius, žmonės ims mažiau pirkti. Bet, pavyzdžiui, PVM padidinimas vienu procentu pieno kainą padidintų trimis centais už litrą. Tai – nedaug. Reikia rinktis mažiausias blogybes. Tą siūlo Tėvynės Sąjunga.

– Bet tokia dar griežtesnio taupymo politika, sutikite, veda konservatorius į pralaimėjimą kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

– Visus šiuos tris metus konservatoriai galvojo apie valstybę, kaip ją išgelbėti nuo bankroto. Ir mums tai pavyko. Manau, kad žmonės tai įvertins.