Kalbos tvarkytoja: „Nerimą kelia vis dažnėjantis lietuvių kalbos vengimas viešojoje erdvėje“

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-05-10
Peržiūrėta
2557
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kalbos vartojimą viešojoje erdvėje prižiūrinti kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė papasakojo apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir patarė, kaip jų išvengti.
Kalbos vartojimą viešojoje erdvėje prižiūrinti kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė papasakojo apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir patarė, kaip jų išvengti.

Artėjantis vasaros sezonas – aktyvaus darbymečio metas ne tik verslininkams. Daugiau plušėti tenka ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytojai Vaivai Milončiūtei, kuri prižiūri kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Su ja kalbėjomės apie vyraujančias kurorte kalbos tendencijas, kas tampa didžiausiu galvos skausmu kovojant dėl kalbos taisyklingumo, o ir dėl ko galima pasidžiaugti.
– Kurorto kalbos tvarkytojai artėjantis aktyvusis sezonas turbūt pats darbingiausias, į ką daugiausiai kreipiate dėmesio?
– Taip, Palangoje prasideda karštymetis, tad ir kalbos tvarkytojui reikia sutelkti dėmesį į mieste pasirodančios reklamos ir viešųjų užrašų kalbą. Kontroliuoti, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, padeda tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje, viešuosius užrašus turi derinti su savivaldybės kalbos tvarkytoju.
– Ar, galvodami naujus pavadinimus, verslininkai tariasi su Jumis dėl jų?
– Verslininkai, kreipdamiesi į savivaldybę dėl leidimo įrengti viešąją reklamą ar iškabinti iškabą, dažniausiai jau būna sugalvoję pavadinimus, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie užeina pasitarti, kokį gražesnį ar vaizdingesnį pavadinimą pasirinkti. Dažnai sulaukiu prašymų dėl atitikmenų iš kitų kalbų atėjusiems žodžiams, vadinamiesiems svetimžodžiams.
– Kokie apskritai vyrauja pavadinimai, ar labiau lietuviai linkę į lietuviškus pavadinimus, ar vis populiarėjančius angliškus?
– Pastaruoju metu kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Palangoje nerimą kelia vis dažnėjantis lietuvių kalbos vengimas viešojoje erdvėje, reklamos ir viešųjų užrašų pateikimas tik anglų kalba, klaidingos, mūsų kalbai nebūdingos gramatinės konstrukcijos ar svetimybės, vartojamos verslo įmonių iškabose, kavinių valgiaraščiuose, angliški žodžiai viešbučių, patalpų nuomos ar pardavimo versle. Žinotina, kad patentuoti užsienio įmonių ir prekių ženklų pavadinimai (pvz., „Nokia“, „Omnitel“, „Philips“ ir kt.) į lietuvių kalbąneverčiami, tačiau informacinius užrašus pirmiausia reikėtų pateikti lietuvių kalba, ir jie turėtų būti užrašyti didesnėmis raidėmis, negu užrašai kitomis kalbomis. Labai dažnai Palangoje galima pastebėti užrašus „For sale“, „Open“, „Close“. Tokie užrašai, pateikti tik nevalstybine kalba, viešojoje erdvėje negalimi. Šalia jų būtinas ir lietuviškas, didesnis užrašas.
– Pastaraisiais metais, puoselėjant lietuvių kalbą, renkami gražiausi lietuviški pavadinimai, kokiais gražiausiais būtų galima nominuoti kurorte matomus?
– Tarp gražiausių pavadinimų išskirčiau šiuos:svečių namai „Vasaros ambasada“, restoranas „Pušų paunksnėje“, kavinė „Seklytėlė“, kavinė „Bandukė“, kavinė „Jūros akis“, kavinė „Po liepa“, bėgimo takas „Labrytys“.
– Su kuo tenka daugiausiai kovoti, kas labiausiai neramina?
– Be mieste gausėjančių angliškų pavadinimų, dar tampa madinga prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietose pateikti tik prekių ženklų pavadinimus. Taip pažeidžiamas ne tik Valstybinės kalbos, bet ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad „valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“. Taigi, pažeidimas fiksuojamas, jeigu iškaboje pateikiamas vien simbolinis pavadinimas be valstybine kalba nurodyto parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų teikimo vietos rūšinio pavadinimo (parduotuvė, kirpykla, dirbtuvės ir t. t.).
– Kalbant apie sudaromus meniu, kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos juose?
– Valgiaraščiai irgi yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Dažniausiaipasitaikančiosklaidosjuose yra svetimybių vartojimas:rašoma „bulvytėsfry“ (turi būti „skrudintos bulvytės“), „popkornai“ (turi būti „spragėsiai“),„pizza“ (turi būti „pica“), „čili“ („aitriosios paprikos“), „steikas“ („kepsnys“, „didkepsnis“), „čipsai“ („traškučiai“), „laimas“ („citrina“). Pasitaiko netaisyklingos žodžių rašybos, pavyzdžiui, „čeburėkai“ („čeburekai“),netaisyklingosžodžių tvarkos – „silkė rūkyta“, „sultys vynuogių“ (turi būti „rūkyta silkė“,„vynuogių sultys“). Nereikėtų trumpinti valgių pavadinimų, pavyzdžiui, „šv. kopūstų sriuba“ (nepatingėkime parašyti „šviežių kopūstų sriuba“),„žuvis š./r.“ (reikėtų rašyti „šaltai rūkyta žuvis“). Dažnokai pastebiu su klaidomis užrašytą, atrodytų, ne itin sudėtingos rašybos žodį „šaltibarščiai“ (rašoma „šaltibaršiai“, „šaltibarkščiai“). Dažnai klaidos daromos rašant kavos rūšių pavadinimus, bandant adaptuoti kitų tautų patiekalų pavadinimus. Valgiaraščių sudarytojams siūlyčiau susirasti internete Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, taip pat Albinos Šiupinienės išleistą knygelę „Į pagalbą valgiaraščių sudarytojams“.
Labai įvairuoja ir kabučių rašyba. Lietuviškos kabutės yra tokios – „Abc“. Užmirštama, kad simbolinius pavadinimus reikia rašyti kabutėse arba išskirti kitu šriftu ar kita spalva, ar dar kitaip. Pavyzdžiui, turėtų būti rašoma„Cezario“ salotos / CEZARIO salotos / Cezario salotos.
Užrašai „Šaltalankių-imbiero arbata“ arba „Burokėlių-obuolių salotos“taip pat klaidingi – brūkšnelio čia rašyti nereikia. Turi būti „Šaltalankių ir imbiero arbata“, „Burokėlių ir obuolių salotos“.
Primenu, kad dėl viešųjų užrašų kalbos taisyklingumo su Savivaldybės kalbos tvarkytoju galima pasikonsultuoti tel. (8 460) 48 709. Konsultacijas teikia ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija tel. (8 5) 272 4520.
– Ar verslininkai greitai reaguoja į pastabas dėl kalbos vartojimo?
– Kai kurie sureaguoja iškart, kitus reikia kelis kartus paraginti.
– Ar yra tekę imtis griežtesnių priemonių dėl netinkamo kalbos vartojimo?
– Bausti neskubama – pirmiausia įmonių vadovai įspėjami. Be to, baudos numatytos tik už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų pažeidimus. Jei kalbos klaida nėra įtraukta į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu patvirtintą Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, už šio žodžio vartojimą viešojoje erdvėje bauda neskiriama. Tačiau jei viešuosiuose užrašuose randama taisytinų kalbos klaidų, apie tai pranešama klaidas padariusiems asmenims ir reikalaujama jas ištaisyti. Daugelis verslininkų, gavę pastabų, ištaiso klaidas, tuomet bauda neskiriama.
– O esate sulaukusi pastabų dėl kalbos vartojimo iš pašalinių žmonių, kurie pastebėjo ką netinkamo? Apskritai ar žmonės yra pastabūs dėl tokių dalykų?
– Taip, sulaukiu ir elektroninių laiškų, ir skambučių. Džiugina, kad žmonės neabejingi kalbos negerovėms.

 

Jūsų komentaras:

wrong 2018-05-22 19:36 (IP: 193.216.28.146)
„Nerimą kelia vis dažnėjantis lietuvių kalbos vengimas viešojoje erdvėje“: Taip yra todėl kad lietuvių kalba yra kastruojama ir naikinama tų pačių kalbininkų, kurie daro viską kad būtų paprasčiau ir lengviau be jos apsieiti. Kalba yra gyvas organizmas ir ji turi būti palaikoma taip, kad ji pirisitaikytų prie mūsų poreikių. Dabar ką daro tie mūsų tvarkytojai - prigalvoja tokių vertinių ir naujų sąvokų, kurie pasmerkti nevartojimui. Ir dar už tai baudžia, bei draudžia ir kontroliuoja. Turime kalbos policiją. To nėra daugelyje išsivysčiusių valstybių.

Taip pat skaitykite

1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.


Ukrainos karo pabėgėlius kviečiame į nemokamus lietuvių kalbos kursus, kurie vyks Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61, III aukšto salėje). Kursų pradžia – kovo 30 d., trečiadienį, 10 val.


Pasibaigus XII –ajai Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadai Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugi žinia – IIB klasės mokinė Mūza Olimpija Svetickaitė tapo šios olimpiados šalies etapo (9-10 klasių gupė) II vietos laimėtoja.


Tradicinė konferencija ,,Lengvi gimtosios kalbos sparnai“

"Palangos tilto" informacija, 2021 02 25 | Rubrika: Miestas

Konferencija ,,Lengvi gimtosios kalbos sparnai“, kurioje dalyvavo Palangos senosios gimnazijos I klasių mokiniai, vyko vasario 23 dieną nuotoliniu būdu. Šis renginys, organizuojamas jau penkti metai, yra skirtas gimtosios kalbos dienai – Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Idėja organizuoti tokią konferenciją...


Gimnazija ieško lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 06 | Rubrika: Miestas

Palangos senoji gimnazija skelbia atranką lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigoms užimti. Darbo sutarties rūšis – neterminuota, darbo apimtis - 0,76 etato (20 kontaktinių val. per savaitę). Darbo užmokestis priklauso pedagoginio darbo stažo, įgytos kvalifikacinės kategorijos.


Artėjantis vasaros sezonas – aktyvaus darbymečio metas ne tik verslininkams. Daugiau plušėti tenka ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytojai Vaivai Milončiūtei, kuri prižiūri kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Su ja kalbėjomės apie vyraujančias kurorte kalbos tendencijas, kas tampa didžiausiu galvos skausmu kovojant dėl kalbos...


Praėjusį penktadienį šalies gyventojai buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – buvo rašomas jubiliejinis – dešimtasis – Nacionalinis diktantas. Kurorte jis buvo rašomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet kiti galėjo jį rašyti ir darbo vietoje ar namuose, klausant tiesioginės transliacijos per...


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Lapkričio 12 d. Šventosios pagrindinės mokyklos 7-8 klasių mokiniams gimtosios kalbos pamoka vyko Motiejaus Valančiaus muziejuje Nasrėnuose. Prieš išvyką mokiniai, naudodamiesi gausia interneto medžiaga, sėmėsi žinių apie šio iškilaus kultūros veikėjo gyvenimą, veiklą, kūrybą.


Kuo kvepėjo ir ką galėjai jausti, girdėti, regėti, prisiminti lapkričio keturioliktąją apypiečiui Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius