Klaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“: dirigento batutos mostams pakluso net vėjas
Talentingi menininkai sujungti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės publikai dovanojo įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“: tarptautinio Klaipėdos festivalio scena tapusioje istorinėje laivų statykloje skambėjo dainos iš Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika, aplinka priminė pulsuojantį mėnulio kraterį, o publika mėgavosi šioje erdvėje ypatingai suskambusiais solistų balsais, orkestru ir netikėta istorija.
„A la luna“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės sumanytas kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais sukurta romantiška nakties nuotaika nustebino net daug netikėtų reginių senoje laivų statykloje, ant marių kranto, mačiusią publiką. Beje, patogiai įsitaisęs ant marių kranto „A la luna“ mėgavosi ir R. Wagnerio operos „Skrajojantis laivas“ pagrindinis herojus.
Publikai žadą užgniaužusią muzikinio šou „A la luna“ programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais atliko pagrindinis KVMT kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Talentingojo maestro batutos mostams tą vakarą atrodytų pakluso net debesys, neišdrįsęs prasiveržti lietus ir pagal muzikos taktus atlikėjų rūbus bei plaukus kedenęs vėjas.
Mėnuliui dedikuotos programos deivių vaidmenis atliko KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė. Jų balsai tą vakarą skambėjo ypatingai, o įtaigi vaidyba kūrė nepamirštamą sceninę istoriją, kuri įtraukė ir ne mažiau ryškiu talentu apdovanotą, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamą tenorą Merūną Vitulskį.
Koncerto režisierės Rūtos Bunikytės dėka „A la luna“ virto dviejų Mėnulio deivių muzikiniu pokalbiu. „Šviesioji ir tamsioji pusė. Jos kalbasi ir nesusikalba, pasakoja savo istorijas ir konkuruoja tarpusavyje. Retsykiais šioje istorijose pasirodo ir vyriški personažai – kiekvienos iš deivių atskira meilės linija.“ Mistifikuotą reginį scenoje sukūrė Klaipėdos festivalio suburti talentingi menininkai – kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Solistų ir baleto šokėjų judesius režisavo choreografė Inga Briazkalovaitė. Įspūdingais šokiais ant pastatų sienų stebinančios choreografės dėka baleto artistų judesio aikštele tapo net unikalus jūrinio paveldo objektas. Didžiojo elingo metalo konstrukcijoms tai greičiausiai labai netikėtas, bet įsimintinas išbandymas!
Tuo tarpu muzikinės koncerto programos ašimi tapo populiarios britų dainininkės, aktorės, šokėjos ir dainų kūrėjos Sarah’os Brightman perdainuotos, perdirbtos kitų žinomų autorių dainos ir klasikinės bei kino muzikos kūrėjų sukurtos melodijos. Skambėjo tokie hitais tapę S. Brightman perdainiai kaip „Hijo de la luna“ (Mėnulio sūnus), „Canto della Terra“ (Žemės daina), „Time to Say Goodbye“ (Laikas ištarti sudie). Įžanga į šią geriausių S. Brightman hitų programą tapo orkestrui aranžuota Claude’o Debussy pjesė „Mėnesiena“ (Clair de lune) iš „Bergamo siuitos“ fortepijonui. O ir vėliau programoje skambėjo ne vienas klasikinės muzikos perliukas: žymioji Undinės arija mėnuliui iš Antoníno Dvořáko operos „Undinė“, Kserkso arija „Niekad nebuvo šešėlis“ (Ombra mai fu) iš Georgo Friedricho Händelio operos „Kserksas“ ir Kalafo arija „Nemiega niekas“ (Nessun dorma) iš Giacomo Puccini operos „Turandot“.
Talentingų menininkų dėka „A la luna“ scena virto mėnulio krateriu, spindėjo žvaigždėmis, grasino briaunomis ar net baugino degančia lava. Ir visa tai vyko ant marių kranto! Ne veltui renginio bilietai buvo tiesiog iššluoti, pritrūko net pasiūlytų vietų stovėti, o išeinantys iš „A la lunos“ klausė kada bus pakartojimas. Deja, visa kas vyksta tarptautiniame Klaipėdos festivalyje neturi analogų ar retai kartojama, tad verta apsirūpinti bilietais iš anksto.
KVMT inf.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Žymieji „PaGAGnini“ pirmą kartą atvyksta į Lietuvą: šou recenzija
2025 10 20 | Rubrika: Miestas
Virš 50-ies metų cirko istoriją tyrinėjantis žurnalistas Alvidas Jancevičius pristato pirmąją muzikinio šou recenziją, kurios epicentre – gruodį pirmą kartą Lietuvą aplankysiantis ispanų styginių kvartetas „PaGAGnini“, savo pasirodymuose unikaliai sujungiantis humoro ir klasikinės muzikos šou.
Muzikos ir šviesų šou WHITE & BLACK
2025 08 16 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Muzikos ir šviesų šou WHITE & BLACK
Muzikos ir šviesų šou WHITE & BLACK
2025 07 12 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Muzikos ir šviesų šou WHITE & BLACK
Talentingi menininkai sujungti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės publikai dovanojo įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“.
Į Jono Šliūpo muziejų sugrįš istorijų pasakojimo stovykla
2024 05 22 | Rubrika: Miestas
Šią vasarą liepos 8–11 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus vėl kvies į dienos stovyklą – kūrybines istorijų pasakojimo dirbtuves „Mano istorija“ 10–14 metų paaugliams.
Apie Birutės kalno šviesų misteriją
2023 04 20 | Rubrika: Miestas
Šiemet Jurginių festivalis Palangos 770 m. jubiliejaus proga pirmą kartą dovanos įspūdingą teatralizuotą šviesų misteriją „Yr didis kalnas“.
Šią vasarą atlikėjas Alanas Chošnau kviečia vasarą atidaryti kartu. Birželio 2 dieną Palangos koncertų salėje Palangos vasaros sezono atidarymo vakarą įvyks įspūdingas ir ilgai lauktas atlikėjo koncertas su nauja programa „Geriausios dainos“.
Palangoje – savaitės trukmės istorijų pasakojimo kūrybinės dirbtuvės paaugliams
2022 05 24 | Rubrika: Miestas
Liepos 25–30 d. Jono Šliūpo muziejus jau antrą kartą surengs unikalią stovyklą – kūrybines istorijų pasakojimo dirbtuves 11–14 metų paaugliams „Mažosios istorijos“.
Švęsdami penkių metų sukaktį Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi galėdami pakviesti klausytojus net į septynis pasaulinio lygio atlikėjų koncertus.
Žinoma, koronavirusą mes įveiksime, nors jis laikinai sutrikdė ne tik Palangos, Lietuvos, bet ir viso pasaulio ritmą. Vienintelis Palangos laikraštis "Palangos tiltas" ieško inspiruojančių, viltį teikiančių drąsių palangiškių istorijų.
