Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai

Linas JEGELEVIČIUS, 2023-01-17
Peržiūrėta
2486
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai

Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos rinkimų sąraše kurorte – 22 kandidatai), Jonas Kubilius (Demokratų Sąjunga „Vardan Lietuvos“, jos rinkimų sąraše – 31), Darius Kubilius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), jos rinkimų sąraše kurorte – 17), Dovydas Petrošius (Lietuvos Žaliųjų partija, jos rinkimų sąraše kurorte – 12), Šarūnas Vaitkus (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, jos rinkimų sąraše maksimalus kandidatų skaičius – 42), Eimutis Židanavičius (Lietuvos regionų partija, jos rinkimų sąraše – 17) ir Veronika Skeberdytė, kuri mero rinkimams pati save kelia. Be šių partijų rinkimuose dalyvaujančios „Laisvės“ (jos Palangos sąraše – 11 kandidatų) ir „Tautos ir teisingumo sąjunga“ (jos Palangos kandidatų sąraše – 15) savo kandidatų į merus Palangoje neišstatė. Liberalų sąjūdis rinkimuose Palangoje nedalyvauja. Nedalyvauja ir Darbo partija. 

 

 „Palangos tiltas“ pristato kandidatus į miesto merus. Visų kandidatų klausėme tų pačių klausimų.

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose?

Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

Pagal pataisytą savivaldybių tarybų ir mero rinkimo įstatymą meras bus atsakingas už savivaldybės biudžeto parengimą. Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

Kokie jūsų pomėgiai?

Pateikiame jų atsakymus. Kandidatai straipsnyje rikiuojami pagal abėcėlę.

Svetlana Grigorian:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose?

–Kandidatuoti į Palangos mero pareigas – reiškia labai atsakingai įsivertinti kompetencijas, gebėti atliepti žmonių lūkesčius, girdėti ir susikalbėti su gyventojais.

Šiandien Palangos savivaldybės darbe trūksta skaidrumo. Dažnu atveju atrodo, kad savivaldybė negirdi bendruomenės ir savo gyventojų. Palangos ir Šventosios problemų sprendime nėra sistemiškumo, todėl jų sprendimas reikalauja daugiau resursų. Daug metų savivaldybė negeba išgirsti žmonių prašymo ir pastatyti bent minimaliai nuo vėjo ir lietaus apsaugančias stoteles, todėl net neįsivaizduoju, kaip vadovai spręs mus ištikusią energetinę krizę.

Savivaldybės rankose ne tik elementarūs kasdieniai žmonių gyvenimą gerinantys projektai tačiau ir galimybė realiai sumažinti elektros energijos kainas. Negalime to palikti savieigai, todėl aš kandidatuoju į Palangos miesto savivaldybės merus.

Turiu aiškią viziją, kaip spręsti daugelį užsisenėjusių Palangos ir Šventosios problemų. 

–Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

Geopolitinė situacija pasaulyje palietė kiekvieną mūsų. Stebime pasimetusius valdančiuosius, kurie, vietoje sprendimų moko taupyti. Pasimetę ir Palangos miesto savivaldybės valdantieji. Viešai skelbiamas taupymo režimo planas, tačiau kaip padėti išgyventi daugiau kaip 18-ai tūkstančių Palangos savivaldybėje gyvenančių žmonių – valdančiųjų lūpose nesigirdi. 

Palangos socialdemokratai žino bei diegs sprendimus problemai išspręsti. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jų steigimas – sprendimas Palangai. 

Svarbūs ir gerintini darbai susiję ir su viešąją infrastruktūra ir jos modernizavimu. Svarbu atverti miesto valdomų pastatų stogus saulės elektrinėms, diegti saulės energija įkraunamus šviestuvus; sutvarkyti sporto aikštynus Palangos ir Šventosios miegamuosiuose rajonuose; vykdyti prastos būklės gatvių ir šaligatvių atnaujinimą – ypatingai atokesniuose seniūnaitijose – Kunigiškių, Monciškių, Būtingės, Nemirsetos.

Parkavimo problemą reikia taip pat spręsti – gyventojams jis turi būti nemokamas, o poilsiautojams turime siūlyti daugiaaukštes (ir automatines) stovėjimo aikšteles.

Labai svarbi ir švietimo politika ir jos gerinimas. Pirmų-ketvirtų klasių moksleiviams rugsėjo 1-ąją turi būti teikiami kanceliarinių prekių rinkiniai, mokytojai turi būti skatinami dalyvauti tarptautinėse mainų programose, semtis žinių iš kolegų užsienyje, o Metų mokytojai – turi būti pagerbti ir premijuojami. 

Startuosime būtent nuo šių darbų. 

Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

–Neišrasime šioje vietoje dviračio, papildomų mokesčių įvedimo plano mano programoje tikrai nėra. Atvirkščiai – keisiu mokesčio paskirstymo politika. Finansus perskirstysime ne centrinės, o miegamųjų rajonų infrastruktūros gerinimui (sporto aikštynų rekonstrukcijai, gatvių ir šaligatvių sutvarkymui, vaikų žaidimo aikštelių įrengimui ir gerinimui) bei seniūnaitijoms.

–Kokie jūsų pomėgiai?

–Tapyba, šokiai, sportas.

 

Genoveita Krasauskienė:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose? 

–Noriu matyti pokyčius Palangoje, kuriuos esu pasirengusi padaryti. 

Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

–Pirmiausia, pasigendu miesto vadovų ir gyventojų partneriškų santykių, aktyvesnio gyventojų įtraukimo sprendžiant kurortui aktualius klausimus.  Antra, užtikrinti kokybišką kurorto gyventojų kasdienybę: nemokamas parkavimas ir viešasis transportas, sąlygos kokybiškam vaikų ugdymui, senjorų užimtumas. Trečia, toli gražu ne visoms miesto teritorijoms prižiūrėti skiriamas vienodas dėmesys.

Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

– Palanga yra didžiausias Lietuvos kurortas ir sezono metu čia esančių žmonių skaičius išauga dešimtimis kartų. Dėl to išauga miesto tvarkymo išlaidos, daugiau lėšų reikia skirti infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai. Be to, kurortui keliami didesni aplinkosaugos reikalavimai, kas taip pat susiję su didesnių išlaidų poreikiu. Todėl viena Palangos miesto savivaldybės biudžeto padidinimo galimybė – didesni valstybės asignavimai. Tam reikės pasitelkti Seimo narius, Vyriausybės atstovus. 

Kita galimybė – gyventojų pajamų mokestis. Sieksiu, kad Palangos savivaldybei būtų pervedama visa – 100 procentų – kurorte surinkto gyventojų pajamų mokesčio suma, šiuo metu pervedama tik dalis sumos.  Atlikus išsamesnę analizę, tikėtina,  kad išaiškės ir kiti iki šiol dar neišnaudoti papildomi biudžeto šaltiniai. 

Kokie jūsų pomėgiai?

 Domiuosi psichologija, lyderyste, ugdymu; šiomis temomis daug skaitau. Beveik kasdien einu pasivaikščioti po mūsų kurortą.

 

Jonas Kubilius:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose?

–Pirmiausia norėčiau padėkoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Palangos skyriaus nariams, kurie manimi patikėjo ir iškėlė mano kandidatūrą į Palangos miesto merus. Kandidatuoju į merus, nes manau, kad nauji pokyčiai visada yra reikalingi. Tam esu pasiruošęs ir tikiu, kad juos galiu įgyvendinti geriau nei tai buvo daroma iki šiol. Esu naujosios kartos politikas, pasisakantis už darnų darbą ir skaidrią veiklą. O ką norėčiau pasiūlyti Palangos miesto savivaldybės bendruomenei, pasako mano rinkiminis šūkis ir vizija: „Už Palangą, už šiuolaikišką, nuolat atsinaujinantį ir klestintį kurortą!“

–Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

–Nuolatinis darbas su gyventojais turi būti neatsiejama mero veiklos savivaldybėje dalis, užtikrinant teikiamų paslaugų gyventojams kokybę. Tobulinčiau savivaldybės administracijos veiklą ir užtikrinčiau, kad ji maksimaliai būtų atvira gyventojams. Skatinčiau intensyviai plėtoti virtualią savivaldybės erdvę, sudarant galimybę kuo plačiau ir greičiau gauti savivaldybės ir jos įstaigų teikiamas paslaugas. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai laikas žmogui tampa prabanga, o savivaldos biurokratinis aparatas neturi teisės to brangaus laiko atimti  iš mūsų. Reikia neužmiršti, kad šiais laikais laikas turi savo ypatingą vertę.

Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

–Be tų biudžeto pajamų, kurios numatytos Biudžeto įstatymu, kaip vieną iš papildomų šaltinių,  matyčiau įvairių tarptautinių fondų pritraukimą, finansuojant savivaldybės projektus. Gal būt, ilgalaikėje perspektyvoje, jei būčiau išrinktas meru, pavyktų įkurti mūsų siūlomą Baltijos šalių kurortinių miestų asociaciją, per ją būtų galima tikėtis gauti tikslinius finansavimus kurortų vystymui. Taip pat galvojant apie Palangos ateities papildomas investicijas, norėčiau inicijuoti ir pasinaudoti šiuo metu veikiančia Europos Sąjungos skaitmeninių inovacijų centrų kūrimo iniciatyva ir Palangoje pradėti kurti tokius skaitmeninių inovacijų centrus, biurus, kuriuose būtų sukurtos nuolatinės darbo vietos ir būtų generuojamos papildomos pajamos miestui.

Kokie jūsų pomėgiai?

–Domiuosi istorija, filosofija, sportu ir laisvalaikiu mėgaujuosi žvejyba.

 

Dovydas Petrošius:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose?

–Palangai reikia atsinaujinti, veržlumo. Reikia jaunų, nesugadintų politikų. Žinau, kad daug ką galiu padaryti geriau - ypač atsakingo tvarumo srityje. Statybų sektorius privalo būti atsakingesnis Palangoje: saugoti ir plėtoti žalumą, rūpintis estetinę higieną.

Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

–Pirma, ugdymo įstaigų infrastruktūrą. Pavyzdžiui, daugumoje įstaigų trinkelės suklotos prieš 30 metų, iškilusios ir suskilusios jos kelia pavojų ne tik vaikams. 

Antra, gatvių ir kitą infrastruktūrą plėtoti ne tik Palangos centre, bet ir Šventojoje,  Kunigiškėse, Monciškėse, Nemirsetoje ir kitur.

Trečia, pagaliau išspręsti viešųjų sanitarinių mazgų infrastruktūrą – viešieji tualetai bei dušai turi būti patogiai prieinami visuose paplūdimiuose. Akivaizdžiai trūksta prieigų prie paplūdimių neįgaliesiems.

Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

–Liūto dalį miesto biudžeto sudaro gyventojų pajamų mokestis ir valstybės dotacijos. Dėl poilsiautojų srauto vasarą miestas patiria didelių išlaidų. Kartu su kitais kurortais sieksiu, kad valstybės dotacijos kurortams būtų didesnės, ir kad Palanga gautų visą jos gyventojų sumokėtą pajamų mokestį (šių metu – tik 96 proc.). Kitas šaltinis – rinkliavos poilsiautojų automobiliams mieste, pasiūlant alternatyvą – parkavimą priemiesčiuose. Tai sumažintų ir transporto srautus mieste, pagerintų oro kokybę.

Kokie jūsų pomėgiai?

–Nuo 2014 metų aktyviai dalyvauju visuomeninėse veiklose – esu organizacijos, kuri skatina emigrantų grįžimą namo vadovas, mūsų dėka į Lietuvą grįžo ne vienas tūkstantis lietuvių, o darbo rankų šaliai kaip žinia labai reikia. Taip pat savanoriauju kitose srityse: pirmosiomis karo dienomis prisidėjau padedant karo pabėgėliams saugiai pasiekti Lenkiją bei Lietuvą. Taigi – mėgstu žmonėms padėti.

 

Šarūnas Vaitkus:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose? 

–Palanga – miestas, kuriame gimiau ir užaugau, todėl nuoširdžiai noriu, kad mūsų kurortas klestėtų. Dirbdamas meru kurortu rūpinuosi jau 12 metus. Per šį laikotarpį visus džiugina pastebimi pokyčiai Palangoje. Kažkada buvęs apleistas pajūrio miestas išgražėjo, prasiplėtė kurorto infrastruktūra, kuri nė kiek neatsilieka nuo pripažintų Europos kurortų. Tačiau su savo komanda turime daug idėjų, ką dar reikėtų įgyvendinti Palangoje. 

–Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje? 

–TS-LKD skyriaus rinkiminėje programoje esame nusimatę nemažai miesto gerbūvio objektų atnaujinimo, naujų socialinių tikslų, kuriuos pasiekus gyvenimas Palangoje bus dar patogesnis, o patys gyventojai pajus dar didesnį savivaldybės rūpestį. 

Numatyta pavyzdingai besimokančių moksleivių, garsių pergalių pasiekusių sportininkų skatinimo programa. 

Modernizuodami savivaldybei priklausančias komunalinio patarnavimo, šilumos, vandens tiekimo įmones ateityje stengsimės išlaikyti po energijos kainų šuolio nusistovėjusias viešųjų paslaugų kainas. Didelį dėmesį skirsime palangiškių gyvenamosios aplinkos tvarkymui.

Kurorto gyventojams pasiūlysime nemokamą miesto maršrutinį transportą. Per ketverius metus Palangoje pradėsime statyti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, kad vasarą kurorto gatvės nebūtų užgrūstos automobiliais.

Šventojoje rekonstravus seniūnijos pastatą atsiras erdvios patalpos bendruomenei. Sudarysime sąlygas investuotojui „Auskos“ viešbučio kompleksą rekonstruoti į gydyklas ir globos namus.

Be šių tikslų ir toliau plėtosime kurorto sporto infrastruktūrą, keisime J. Basanavičiaus gatvės vaizdą, tęsime Šventosios jūrų uosto statybą: įrengsime molus ir krantines. Laukia ir daugiau miestui svarbių darbų ir naujovių. 

Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

–Kaip numato Vietos savivaldos įstatymas, Savivaldybės biudžeto šaltiniai yra ir išliks tie patys - mokestinės ir nemokestinės (vietinės rinkliavos pajamos, pajamos už patalpų nuomą ir pan.), taip pat – valstybės dotacijos, ES struktūrinė parama. 

–Kokie jūsų pomėgiai?

 –Nedaug turiu laisvalaikio, bet kiek turiu, mėgstu jį leisti su šeima. Visiems kartu smagu leisti laiką gamtoje, važinėti dviračiais. Domiuosi istorija, kultūriniais renginiais, kinu ir teatru, mėgstu ten lankytis. Labiausiai patinka bendrauti su žmonėmis.

 

Eimutis Židanavičius:

Kodėl dalyvaujate mero rinkimuose?

 –Todėl, kad esu Lietuvos regionų partijos Palangos skyriaus lyderis, aktyvus politikas, turiu viziją, gerą partijos programą, kaip kiti politikai, niekad nesislapstau už kolegų nugarų, žinau miestiečių problemas, jų sprendimo būdus bei noriu atstovauti ne apsišaukėlišką, menamą, o realią opoziciją, kitą, antikonservatorišką, bendruomenės dalį, jų nuomonę. Manau, pamačius kandidatų į merus politikų-mėgėjų pavardes, mano dalyvavimas parodys, kad rinkėjai ant politinės šachmatų lentos verti ne tik politikos pėstininkų. 

Ką reikėtų keisti ir gerinti Palangoje?

 –Pirmiausiai, palangiškių įtraukimą į savivaldos valdymą, vietinių gyventojų interesų prieš poilsiautojų, partinius ir mero interesus viršenybės įgyvendinimą. Baigti politinės eros principą: viena partija ir vienas meras – viena teisybė! O, svarbiausiai, atsisukti širdimi į palangiškį ir sukurti jam gyvenimo Palangoje gerovės oazę su nemokamu transportu, nemokamu parkavimu, asfaltuotomis gatvėmis, visais šviečiančiais šviestuvais, oria švietimo bendruomene, pigesne, nei kituose savivaldybėse komunalinių, šildymo ir kt. mokesčių sistema, gyvūnų kapinėmis, kultūriniu ir sportiniu gyvenimu, 

–Kokius matote papildomus Palangos miesto savivaldybės biudžeto šaltinius?

 –Sudaryti tokias ekonomines paskatas, kad kuo daugiau turinčių NT deklaruotų gyvenamą vietą ir mokėtų savo GPM į Palangos biudžetą, reformuoti savivaldybės administraciją, sumažinat valdininkų skaičių, peržiūrėti įmonių ir įstaigų valdymo struktūras, jų efektyvumą, atsisakyti nebūdingos savivaldybės funkcijom veiklos bei partinių kadrų, skiriant ypatingą dėmesį taupiam ir atsakingam biudžeto lėšų naudojimui. Noriu pasiųsti palangiškiams žinią: jokių naujų mokesčių nebus, o esami – nedidės ir bus parengtas subalansuotas biudžetas. Sukursime verslui lengvatines sąlygas, kad jo plėtra didintų biudžeto įplaukas.

Kokie jūsų pomėgiai?

–Didžiausias pomėgis yra politika, o laisvu nuo jos laiku – šachmatai. Tai vienija loginiu mąstymu paremti sprendimai, bendruomeniškumas ir  tikslas – pergalė!

Tiek palangiškių, tiek asmeninė.

 

P.S. Veronika Skeberdytė, save į merus išsikėlusi kandidatė, šiam straipsniui buvo nepasiekiama. Darius Kubilius, LVŽS kandidatas į merus Palangoje, nesutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus, argumentuodamas, kad rinkimų komunikaciją vykdys kitose žiniasklaidos priemonės

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradeda rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimą pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pateikusiems politinės kampanijos dalyviams. 


Jau šį šeštadienį Palangoje įvyks naujos politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – steigiamasis suvažiavimas. Tapti būsimos partijos pirmininku(–e) pretenduos keturi jos steigėjai – Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Vytautas Bakas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė bei Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė Beata Valungevičienė.


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informavo „Palangos tiltą“, kad Palangos m. savivaldybės paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms šiemet gyventojai skyrė apie 81 tūkst. eurų paramos lėšų. Rėmėjų lėšos pervedamos dalimis kasdien, visa parama jos gavėjus pasieks iki lapkričio 15...


Šarūną Vaitkų, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus pirmininką ir Palangos merą, kandidatu į partijos pirmininkus norėtų matyti ir TS-LKD Vilniaus Senamiesčio skyrius, „Palangos tilui“ pranešė šaltinis TS-LKD vadovybėje. Minėtam Vilniaus skyriui vadovauja Mykolas Majauskas. M. Majauskas antradienio popietę sakė...


Visi 12 kandidatų Mėguvos rinkimų apygardoje, kurioje beveik pusė rinkėjų yra palangiškiai, noriai siūlo įstatymines pataisas ar net naujus įstatymus, kaip padėti jaunoms šeimoms, tačiau trečdalis kandidatų yra išsiskyrę.


Šiandien, balandžio 30 d., posėdžiavusi Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus Taryba patvirtino savo kandidatus į Seimą TS-LKD rinkimų partiniame sąraše (daugiamandatinėje apygardoje.) Jais tapo Gediminas Valinevičius, UAB "Palangos komunalinis ūkis" direktorius, ir Albertas Martinaitis, pagal profesiją teisininkas...


Su tradicine švente „Palangos stalas 2016“ praėjusį savaitgalį Palanga oficialiai atsisveikino su sezonu. Bet palydos didesnio palangiškių ir kurorto svečių dėmesio nesulaukė – šeštadienį popiet J. Basanavičiaus gatvėje žmonių nebuvo daug, prekyba vyko gan vangiai. Ne vieną baidė ir kainos: už charčio indelį sriubos prašė pustrečio euro, o...


Iniciatyvos „Žinau, už ką balsuoju“ surengti kandidatų į Seimą Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje debatai Kretingoje neliko be dėmesio: Šv. Antano Rūmų salė buvo pilnutėlė, o debatų video transliaciją (www.palangostiltas.lt suteikė tokią galimybę pirmąkart!) stebėjo ne viena dešimtis palangiškių namuose.


  Būti matomam – vienas svarbiausių politikų tikslų. Ypač tai aktualu artėjant rinkimams į Seimą. Atsiradus modernioms technologijoms, pakito ir politinė komunikacija, kuri vis labiau skverbiasi į virtualų pasaulį. Bet kandidatai iš Palangos skaitmenine erdve pasitiki ne itin – dauguma labiau linkę prie tradicinės komunikacijos. „Net komunikacijos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius