Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa ėjo ir pro Palangą

Palangos tiltas, 2014-06-05
Peržiūrėta
3977
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

LDK Valstybinės sienos atkarpa. Centrinė dalis.L. Tamulyno nuotr.
LDK Valstybinės sienos atkarpa. Centrinė dalis.L. Tamulyno nuotr.

2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – inžinerinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus) bei istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Apie Melno sutarties svarbą 2008-aisiais rašė Edmundas Mažrimas.

Ilgai gyvenusi nuolatinio karo sąlygomis Žemaitija galėjo atsikvėpti tik po 1410 m. liepos 15 d. laimėto Žalgirio mūšio. 1411 m. vasario 1 d. tarp Lenkijos, Lietuvos ir kryžiuočių buvo pasirašyta Torunės taika, kuri skelbė, kad kryžiuočiai atiduoda Žemaitiją Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos mirties. Nors buvo pabrėžiama, kad taikos sąlygos neatitiko Žalgirio mūšyje pasiektos pergalės, tačiau Torunės taika turėjo politinės naudos, nors Lietuvos valstybė dar vienuolika metų turėjo ginklu ir diplomatinėmis priemonėmis kovoti dėl priimtų sienų ir palankios galutinės taikos.

1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Vokiečių ordinui atstovavo Didysis magistras Paul von Rusdorf, Livonijos magistras Siegfried Lander von Spanheim, Vokietijos magistras Eberhard von Siensheim. Iš kitos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, iš viso dokumentas pažymėtas 114 antspaudų. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m. Prie Melno ežero, netoli Osos upės (Lenkija), pasirašyta taika pripažino Lietuvai Žemaitiją su Užnemune visam laikui, ir taip buvo baigta Kryžiuočių ordino agresija prieš Lietuvą. Taikos sutarties dokumente buvo nustatyta pirmoji siena su ordinu: kairiajame ir dešiniajame Nemuno krante siena ėjo dvi mylias Šventosios upeliu, paskui tiesiai per dykrą iki Jūros upės, paliekant ordinui kairėje Nemuną su dviejų mylių žemės juosta dešiniajame krante. Toliau siena ėjo nustatytą vieną mylią Jūros upe, paskui tiesiai per dykrą, paliekant ordinui Nemuną, Rusnę, Kuršių marias ir Klaipėdą. Tokia siena atitiko realų jėgų santykį regione, Lietuva atgavo visą Karšuvą ir šiaurinius Skalvos pakraščius. Melno taika istorikų pagrįstai vadinama abipusiu kompromisu ir per laiką gavusi „Amžinosios taikos“ vardą.

Melno taikos nustatytos sienos demarkacija pradėta 1423 m. gruodžio mėnesį. Klaipėdos apylinkėse šis darbas prasidėjo 1425 metų rugpjūtį. 1435 m. gruodžio 31 d. Breste pasirašyta sutartis, patvirtinanti sienos padėtį. Siena egzistavo iki Versalio sutarties (pasirašyta 1919 m. birželio 28 d.) bei 1939-1941 m. (iki Vokietijos-Sovietų sąjungos karo pradžios). Šimtmečius egzistavusios sienos dalis, kuri buvo paženklinta miško masyvuose, išliko ir šalia Palangos. Tai – vertingas istorinis paminklas.

Kaip minėta, į Kultūros vertybių registrą pro Palangą ėjusi Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa įrašyta 2009-ųjų vasarį.

Registre nurodoma, jog vertingosios objekto savybės – žemės ir jos paviršiaus elementai: išlikęs, tiesa, vietomis dalinai užslinkęs griovys (iki 0,5 m gylio, viršuje apie 3 m pločio, į apačią siaurėjantis, dugnas – apie 0,5 m pločio) bei pylimai – abipus griovio siekiantys iki 1 m pločio ir iki 0,3 m aukščio, suformuoti iš kasant griovį išmestų žemių. Pylimai vietomis nuskleisti.

Ši kultūros vertybė datuojama XV-XX amžiais.

 

„Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai – valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.



Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.


Marijampolietės dailininkės Ievos Voroneckytės ir skuodiškės tautodailininkės- karpytojos Elvitos Šeputaitės kūrybinis tandemas palangiškius ir kurorto svečius vėl pradžiugino nuostabiu, akį glostančiu karpiniu ant sienos – šįkart jis gimsta ant Vytauto g. 81 namo sienos. 


Jau šį šeštadienį Liepojos plento  atkarpa nuo Virbališkės tako iki Bangų gatvės po rekonstrukcijos bus atidaryta. 


2022-11-30 prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, kelyje Klaipėda–Liepoja, vyko bendra Klaipėdos apskrities VPK ir Latvijos policijos pareigūnų priemonė, kurioje dalyvavo po vieną Palangos m. PK ir Latvijos Respublikos Kuržemės regiono policijos valdybos pareigūnų ekipažą.


Nuo antradienio, rugsėjo 17 d., dėl remonto darbų laikinai uždaroma Kalgraužių gatvės atkarpa nuo Liepojos pl. iki „Darbos“ sodų.Maždaug 380 metrų ilgio Kalgraužių gatvės dalis, kurią Palangai perdavė Kretingos rajono savivaldybė, uždaryta bus maždaug mėnesį.  


Kas nupieš ant „Alangos“ sienos?

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12 | Rubrika: Miestas

Viešbutis „Alanga“ kviečia jungtis prie organizuojamos gražios iniciatyvos – masyviu, ilgą išliekamąją vertę turinčiu piešiniu ant „Alangos“ pastato fasado sienos (vietoje šiuo metu esančio reklaminio stendo) nutapytu piešiniu papuošti Palangos miestą.  


Pirmadienį minėsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl raginame nepamiršti iškelti valstybinės vėliavos. Valstybinę vėliavą privalo iškelti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, įmonės ir organizacijos, bet ir daugiabučių bei individualių namų gyventojai nurodytų švenčių dienomis nuo 7 iki 22 val. Už Lietuvos...


2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – i nžinerinis (lemiantis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius