Mindaugas Skritulskas: „Naudodamiesi, kad žmonės per pandemiją yra labai įaudrinti, mitingų organizatoriai pasitelkė tris esminius dirgiklius: LGBTQ, migrantus ir koranovirusą“

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-09-21
Peržiūrėta
2362
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje
Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje

Praėjusią savaitę Seimo nariai pradėjo Seimo rudens sesiją, kuri truks iki Kalėdų. Ta proga Mindaugas Skritulskas, Seimo narys, išrinktas vienmandatėje Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje beveik pusę rinkėjų sudaro palangiškiai, atsakė į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus. 

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardijo tris pagrindinius Seimo rudens sesijos prioritetus: sprendimus, kuriuos reikės priimti reaguojant į koronaviruso pandemiją ir migrantų krizę, socialinės apsaugos paketą, 2022 metų biudžetą ir su juo susijusius mokesčių pakeitimus. Ar galite pasidalinti šių prioretų detalėmis? Kas jums žinoma apie juos?

–Kalbant apie 2022 metų biudžetą, reikėtų išskirti kelis dalykus: bus siekiama mažinti per pus viešojo sektoriaus deficitą iki 3,5 proc. bei valstybės skolą. 

Šiuo metu naujai rengiamame 2022 m. biudžeto projekte – ketinama didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, t.y. tiek mokytojams, tiek medikams, tiek ir socialiniams darbuotojams. Apskritai kalbant, bus didinamas viso viešojo sektoriaus atlyginimų pareiginės algos bazinis dydis. 

Tuo pačiu planuojami reikšmingi pokyčiai pensijų sistemoje – nemažai lėšų bus nukreipta tam, kad būtų mažinamas vyresnio amžiaus asmenų skurdas – bus spartinamas pensijų indeksavimas, praplečiamas vienišų asmenų pensijų gavėjų ratas. 

Kiek žinau, nenusimato drastiški mokesčių pakeitimai, tačiau planuojami proporcingesni mokesčiai visose srityse, kitaip tariant, kad nebūtų taip, jog vieni moka daug, o kiti beveik nieko. Kol kas nenoriu kalbėti apie detales, kol nėra aptartų konkrečių siūlymų.

Paklausiu kitaip: o kokius sprendimus, suvaldant koronaviruso pandemiją ir migrantų krizę, jums atrodo, kad reikėtų priimti? 

–Man regis, Vyriausybė suvaldė ir pakankamai gerai valdo šią pandemija. Svarbu, kad pavyksta užtikrinti „nepalaužtą“ sveikatos apsaugos sistemą, kuri praėjusį rudenį buvo jau ant ribos. Galbūt yra tam tikrų taisytinų dalykų teikiant paramą uždarytam verslui. 

Kita vertus, buvo išvengta masinių bankrotų, o kai kuriuose sektoriuose buvo galima net pastebėti sparčių augimų, kaip ir bendrai vertinant visą šalies ekonomiką. 

Valdant migrantų krizę, taip pat buvo skubiai neeilinėje Seimo sesijoje vasarą priimti atitinkami įstatymų pakeitimai bei Vyriausybės sprendimais ši krizė taip pat buvo sėkmingai suvaldyta.

 Gal visuomenė pasigedo greitesnio reagavimo, tačiau reikia priminti, kad tai buvo gerai organizuota ataka prieš mūsų valstybę, kuriai nebuvo pasirengta per visus 30 metų, tad tai reikėjo padaryti labai greitai – vos per kelis mėnesius. 

Seimo pirmininkė taip pat užsiminė apie iniciatyvą suteikti didesnę paramą šeimoms. Ar žinote, kas siūloma? Kokią paramą šeimoms jūs siūlytumėte įtvirtinti ar naujai teikti?

–Dar konkretūs įstatymų projektai nėra peteikti. Tačiau, kaip ir kalbėjau savo rinkimų kompanijoje, pirmiausia reikia siūlyti apčiuopiamą pagalbą jaunoms kuriančioms ir dirbančioms, vaikus auginančioms šeimoms. Tai galėtų būti ir įvairios lengvatos būstui įsigyti, neapmokęstinamų pajamų didinimas ir pan. Ne vien tik pašalpos, kurios neretai dar labiau jaunus, darbingus žmones stumia į socialinius spąstus, mažindamos jų iniciatyvas veikti ir dirbti. 

Ir, beje, kas dabar laikytina šeima? Koks jūsų šeimos apibrėžimas?

–Tai labai subjektyvus dalykas, priklauso nuo individualaus vertinimo. Mano šeimos apibrėžimas yra mano žmona ir mano trys vaikai. Gal kitam – žmona, vaikai ir tėvai su kuriais kartu gyvena po vienu stogu. Kitam – jo gyvenimo draugė su kuria kartu augina savo ir ne tik savo vaikus, pavyzdžiui, vienišai mamai šeima greičiausiai bus ji ir jos vaikai. 

Tiksliai apibrėžti įstatymu šią sąvoka visada bus keblu, nes anaiptol ji ne visada sutaps su subjektyviu vertinimu. 

Veikiau tai yra sociologijos nei teisės kategorija. Santuokos prasmė yra kita, todėl pritariu Konstitucijos 38 str. 3 d. įtvirtintai santuokos sąvokai, kurios esmė – vyro ir moters laisvanoriška sąjunga. 

Prie Seimo, o neseniai ir Katedros aikštėje įvyko Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoti protestai prieš Vyriausybės vakcinacijos nuo koronaviruso politiką ir LGBTQ teises. Kokias žmonių, dalyvavusių juose, grupes jūs išskirtumėte? Ar jie bus nacionalistinės partijos pagrindas?

–Visose visuomenėse yra žmonių, kurie yra nusitatę prieš kažką. Prieš LGBTQ, prieš užsieniečius, prieš kitą rasę, prieš kitą tautybę, prieš bet kokią valdžią, prieš vakcinaciją, prieš kitokį gyvenimo būdą, mąstymą ar net prieš visus šiuos išvardintus ar dar kitus dalykus. 

Žmonės per pandemiją yra labai įaudrinti, jaučia įtampą dėl ateities. Todėl mitingų organizatoriai naudodamiesi šia situacija pasitelkė tris esminius dirgiklius: LGBTQ, migrantus ir koranovirusą. 

Šios visuomenės dalies dar didesniam įaudrinimui buvo pasitelktos net įvairios pseudomokslinės ir sąmokslo teorijos, kurios remiasi labiau tikėjimu nei argumentacija. Dažnai girdime priekaištus dėl galimybių paso, kuris yra ne Lietuvos vyriausybės išradimas, jis naudojamas beveik visose Europos šalyse. 

Tačiau be jo, ko gero yra tik dvi kitos alternatyvos. Pirma, rudenį vėl uždaryti verslus, mokyklas, kitas paslaugas bei visiems karantinuotis trečią kartą arba, antra, leisti visiems daryti ką nori, bet tokiu būdu rizikuoti sužlugdyti medicinos sistemą bei padidinti dienos mirčių skaičių nuo 19 iki 100 ar dar daugiau.

 Kas svarbiausia, į šią mirčių statistiką yra įtraukiami vis jaunesni žmonės, kaip taisyklė, nepasiskiepiję. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad labiausiai man gaila klaidinamų žmonių, kuriais naudojasi tie patys mitingo organizatoriai neabejotinai turėdami savų politinių tikslų ir interesų. Kas svarbia – trumpalaikių interesų. 

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen užsiminė, kad vėl numatoma teikti partnerysčių įstatymo projektą Seimo rudens sesijai. Ar manote, kad dabar šansai jį priimti bus didesni? O gal atvirkščiai – mažesni?

–Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl nebuvo priimtas šis įstatymas – tai per didelis skubėjimas. Per mažai buvo diskusijų, kompromisų ieškojimų. Įstatymo rengėjai žadėjo prieš teikiant pakartotinai tai daryti. Kol kas platesnių diskusijų ar kompromisų paieškų nepastebėjau. Gal jų bus. Jei vėl bus skubama, abejoju, kad toks įstatymas sulauks platesnės paramos. 

Kalbant apie migrantų krizę, ar jūs palaikote sprendimą statyti tvorą pasieny su Baltarusija?

–Taip – ji seniai turėjo būti. Ji reikalinga ne tik valdyti migrantų krizę, bet ir stabdyti kontrabandą. Be to, ji pasitarnaus krašto apsaugai stiprinti. 

Ar palaikote Vyriausybės ir, konkrečiai, jūsų bendrapartiečio Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sprendimą palikti Kinijos 17+1 formatą? Taip pat sankcijas Baltarusijai tokiu masteliu, kad, po JAV sankcijų BKT, baltarusiškų trąšų per Klaipėdos jūrų uostą eksportuotojai, Klaipėdos jūrų uostas neteks apie trečdalį krovos apyvartos? O „Lietuvos geležinkeliai“ – milijonų eurų už trąšų pervežimą?

–Aš ypatingai nesureikšminčiau 17 + 1 formato, kuris gal būt labiau reikalingas pačiai Kinijai turėti atskirą šiek tiek skaldančią Europą komunikaciją tik su 17 Vidurio ir Rytų Europos šalimis. 

Aš iš esmės pritariu Gabrieliaus Lansbergio siūlymui siekti kito, 27 + 1 formato, t.y. į kurį būtų įtrauktos visos ES bendrijos šalys. Tuomet, žinoma, ir svoris bendraujant su Kinija būtų visai kitoks.

 O dėl sankcijų Baltarusijai savo nuomonės nekeičiu: sprendimą viena Lietuva neturėtų priimti, tai turėtų būti visos Bendrijos ir JAV klausimas. 

Įvedus sankcijas, manau, teisinga būtų spręsti ir dėl sankcijų įvedimo atsirandančių nuostolių kompensavimo Lietuvai klausimą.

Kurie ministrai, jūsų nuomone, yra silpniausi ir jų keitimas būtų natūralus?

–Sunku lyginti nepalyginamus dalykus. Sutikite, kad šiandien labiausiai mes dėl objektyvių priežasčių matome du ministrus: Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų. Jų darbo krūvis ir iššūkiai yra milžiniški. Kitomis sąlygomis dirba kiti ministrai, todėl jie nėra taip matomi, nėra taip apčiuopiami jų veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, jei kas nėra susijęs su kultūra, vargu ar prisimins Kultūros ministro pavardę? Bet ar jie dėl to stipresni ar silpnesni, vienareikšmiškai pasakyti negalima. 

Aš nemanau, kad šie abu ministrai nesusitvarko. Gal tam tikrais atvejais daro ir klaidas, bet kas dirba be klaidų? 

Ar Seimo rudens sesijoje numatytos Konstitucijos pakeitimų svarstymai, kad 2023 metais galėtų įvykti tiesioginiai merų rinkimai? Ar tikite, kad jie bus priimti? 

–Taip, Konstitucijos pakeitimai numatyti. Neabejoju, kad Konstitucijos pakeitimams bus pritarta, daugiau nesutarimų bus dėl Savivaldos įstatymo pataisų, kuriose turės būti numatytos mero ir tarybos galios. Viliuosi, kad visumoje bus spėta įteisinti tiesioginius merų rinkimus iki 2023 metų.

Rudens sesijos darbų programoje įrašyta 430 teisės aktų projektų be lydimųjų teisės aktų. Ar vienai sesijai – nuo rugsėjo 10 d.iki gruodžio 23 d. – tiek yra itin daug? Ar nenukentės įstatymų kokybė dėl tokios gausos ir tokio įstatymleidystės intensyvumo? 

–Yra buvę ir daugiau projektų. Reikia nepamiršti, kad daug įstatymų pakeitimų yra formalūs, teikiami kaip lydintys teisės aktai.

 Man asmeniškai džiugu, kad į šią sesiją yra įtraukti visi 15 mano teikti įstatymų projektai, iš kurių Kurortų ir kurortinių teritorijų  darnaus vystymo įstatymas, Vietinių rinkliavų įstatymo pataisos bei Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos tiesiogiai reikšmingi Palangai ir Šventajai. 

Beje, šį antradienį Seimas pritarė Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisų pateikimui, kurių esmė – uosto akvatorija, žemė patikėjimo teise būtų perduota jau įsteigtai Šventosios jūrų uosto direkcijai, kuriai būtų suteikiama teisė valdyti uostą panašiu principu, kaip tai daro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Klaipėdoje. Taip pat pataisose įtvirtinamas draudimas privatizuoti uosto infrastruktūrą, žemę. 

Kas yra jūsų kaip Seimo nario patarėjai Palangoje? Kokios yra jūsų gyventojų priėmimo dienos ir valandos Palangoje?

–Po pusę etato dirba teisininkas Albertas Martinaitis bei ilgametis Palangos miesto tarybos narys Dainius Želvys. Pirmadieniais ir penktadieniais nuo 10-12, o trečiadieniais 13-15 val.  Vytauto g. 112 Savivaldybės 311 kabinete priiminėja mano padėjėjas Albertas. 

Aš priiminėju pirmą mėnesio pirmadienį, 10 – 12 val. Taip pat Savivaldybės 3 aukšte posėdžių salėje. Bet susitikimams esu atviras ir kitu metu jei tik būnu Palangoje. Juos suderinu tiesiogiai telefonu ar per padėjėją. 

Dažnai su žmonėmis tenka bendrauti šiuolaikinėmis priemonėmis per socialinius tinklus. Tai dažnai padeda spręsti problemas net ir be susitikimų, o susirašant tiesiog asmeniniu laišku tarkime per Facebook mesenger programą. Man toks betarpiškas ir operatyvus bendravimas yra netgi labai priimtinas. 

 

Jūsų komentaras:

Eimutis 2021-09-17 15:51 (IP: 162.158.88.170)
Pasipūtėlis

Taip pat skaitykite

Šventes galima sutikti ir vienam, minant dviratį – tiek per karštį, tiek per krušą. Štai taip šiųmetes Velykas atšventė palangiškis Lukas Pantelejevas. Nors vyras, po 8-erių metų grįžęs iš Anglijos, pastaruosius porą metų gyvena Vilniuje, save vis dar laiko palangiškiu, ir netgi piligriminio, Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano“ punktuose visur žymėjo „Palanga“, kad būtent iš čia atvykęs. 


Landsbergių šeimos vasarnamis Palangoje liepos pirmąjį šeštadienį, kai „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, atvyko interviu su Vytautu Landsbergiu, Lietuvos nepriklausomybės architektu, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininku ir tik ką atsikūrusios šalies vadovu (pastarojo pripažinimo V. Landsbergis sulaukė šių metų birželio 30-ąją, – aut....


Liepos 13-16 dienomis Palangoje vyksiančių „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynių organizatoriai nesulaužė tradicijos ir šiemet Moters dienos išvakarėse pradėję registraciją į tradiciniu tapusį nuotaikingą pramoginį, išimtinai dailiosios lyties atstovėms skirtą „108 km moterų iššūkio“ orientacinį ralį.  


Atrodė, kad koronavirusas Palangoje buvo suvaldytas, tačiau šią savaitę mirčių nuo jo statistika vėl liuoktelėjo į viršų. Ketvirtadienį (lapkričio 11 d.) kurorte registruoti 23 nauji infekcijos atvejai, šiuo metu Palangoje 166 žmonės serga ja.


Praėjusią savaitę Seimo nariai pradėjo Seimo rudens sesiją, kuri truks iki Kalėdų. Ta proga Mindaugas Skritulskas, Seimo narys, išrinktas vienmandatėje Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje beveik pusę rinkėjų sudaro palangiškiai, atsakė į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus. 


Nežinomybė – greičiausiai puikiai abiturientams pažįstamas jausmas, kuris it kirminas pradeda griaužti paskutiniais mokslo metais, kai reikia rinktis, ką veiksi toliau. „Nepasirinkti yra gerai ir su tuo „nepasirinkimu“ kurį laiką pagyventi labai naudinga. Mes dažnai save apribojame vienu pasirinkimu ir nebematome galimybių, kurios mus supa“, – sako...


Karantino metu kavinė Palangoje surengė vakarėlį, dalyviai ir organizatoriai bus baudžiami . Policija primena, jog karantino nesilaikantys asmenys ir įmonės gali būti ir bus baudžiami įstatymo nustatyta tvarka.


Šeštadienį Palangoje vyko tarptautinė chorų šventė „Su jūra dainuok“. Į šventę susirinko gausus būrys kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos. Šventę organizavęs chorvedys Rimgaudas Juozapavičius papasakojo, kad šventė buvo labai sėkminga, visiems dalyviams labai patikusi. Tai, kad šventė patiko, patvirtino ir...


Renginių ciklas „Palangos dienos“, tradiciškai kasmet vykstantis kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, jau turi aiškius kontūrus – trečiadienį, gruodžio 21 d., „Palangos dienų“ organizatoriai apsilankė Savivaldybėje bei planuojamus renginius pristatė miesto merui Šarūnui Vaitkui ir administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei.


Palanga ir Briuselis – du labai skirtingi ir nepalyginami miestai. Nuvykęs į Belgijos ir Europos Sąjungos sostinę patyriau kultūrinį šoką. Kodėl? Kainos du kartus, o kai kur ir tris kartus didesnės nei Lietuvoje, viešieji tualetai vyrams – tiesiog atviri pisuarai gatvėse, žmonės su nepažįstamais žmonėmis atsisveikindami pasibučiuoja, o namo grįžti teko su......


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius