Pajūryje bus restauruojamas istorinis valstybės sienos su Latvija ženklas

***, 2021-04-01
Peržiūrėta
2372
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pajūrio naujienos foto
Pajūrio naujienos foto

Pernai kovą siautusi stipri audra „Laura“ nuo kopagūbrio į paplūdimį nuvertė 1921-aisiais pastatytą apie 3 metrų aukščio mūrinį obeliską, ženklinusį prieš šimtą metų nustatytą Lietuvos valstybės sieną su Latvija. Rengiantis minėti Palangos grąžinimo Lietuvai 100 metų jubiliejų, kovo 1-ąją „Pasieniečių klubo“ entuziastai, gavę paveldosaugininkų leidimą, talkinant Pajūrio regioninio parko specialistams, iš smėlio iškasė į tris dalis suskilusį istorinį valstybės sienos ženklą, kurį artimiausiu metu ketina restauruoti.

Pernai kovą siautusi stipri audra „Laura“ nuo kopagūbrio į paplūdimį nuvertė 1921-aisiais pastatytą apie 3 metrų aukščio mūrinį obeliską, ženklinusį prieš šimtą metų nustatytą Lietuvos valstybės sieną su Latvija.

Rengiantis minėti Palangos grąžinimo Lietuvai 100 metų jubiliejų, kovo 1-ąją „Pasieniečių klubo“ entuziastai, gavę paveldosaugininkų leidimą, talkinant Pajūrio regioninio parko specialistams, iš smėlio iškasė į tris dalis suskilusį istorinį valstybės sienos ženklą, kurį artimiausiu metu ketina restauruoti. 

Pajūryje siautusios vėtros jau seniai grasino kažkada kopų viduryje Būtingės paplūdimyje stovėjusį valstybės sienos ribą žymintį stulpą nuplauti į paplūdimį.

1921 m. pastatytas demarkacinis valstybės sienos stulpas buvo vienintelis toks išlikęs savo vietoje Vakarų Lietuvoje. Latvijos pusėje stovėjusį obeliską jūra pasiglemžė 2005-aisiais. 2006 m. Lietuvos Valstybės sienos ženklas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas, istorinio ženklo išsaugojimu rūpinosi ir pasieniečiai, rengdavę talkas ir vis supildavę jūros nuplaunamą kopą, ir Palangos miesto savivaldybė, 2011-aisiais skyrusi lėšų obeliskui restauruoti.

„Tačiau kovoti su stichija šioje paplūdimio vietoje sunku: yra buvę, kad per audras jūra paplaudavo kopagūbrį tiek, kad vanduo prasiverždavo Būtingės terminalo link. Tad pernai įvyko tai, kas neišvengiama: ir istorinis obeliskas, ir valstybinę sieną žymintis pasieniečių stulpas nuvirto į paplūdimį. Norėdami to išvengti, mes rašėme įvairius raštus dėl obelisko perkėlimo 30–50 metrų toliau nuo jūros, tačiau šiuos klausimus reikia derinti ne vien su mūsų pasieniečiais, bet ir su Latvija, o tai gali užtrukti ne vienerius metus“, – sakė L. Kavaliauskas.

Paveldosaugininkai su valstybės sienos apsaugos tarnyba rado išeitį: Pajūrio regioniniame parke, prie vadinamosios Girulių tvirtovės Kukuliškiuose, 2003 m. įsteigto „Pasieniečių klubo“, vienijančio valstybės sienos apsaugos veteranus, tebetarnaujančius pareigūnus, kitus entuziastus, rūpesčiu kuriasi pasieniečių muziejus. Tad nutarta, kad „Pasieniečių klubas“ kartu su Pajūrio regioniniu parku pasirūpins parsigabenti obeliską. Kovo 1-ąją klubo Klaipėdos būrio entuziastai, kuriems talkino parko darbuotojai, iš smėlio iškasė visas tris istorinio obelisko dalis ir pargabeno į Kukuliškius.

„Pargabenome šį paveldo objektą prie vadinamojo Memel-Nord bunkerio. Artimiausiu metu rengiamės jį restauruoti ir eksponuoti, taip pat ketiname įrengti informacinį stendą, kuriame būtų pateikta šio prieš šimtą metų pastatyto valstybės sieną ženklinusio obelisko atsiradimo istorija – turime daug istorinės medžiagos, nuotraukų“, – pasakojo „Pasieniečių klubo“ Klaipėdos būrio vadas Gediminas Povilaitis, pridūręs, jog tikisi, kad ras rėmėjų, skirsiančių darbams reikalingų lėšų. Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius, pasidžiaugęs pasieniečių iniciatyva, sakė, kad su paveldosaugininkais dar bus sprendžiama, ar istorinis obeliskas liks Kukuliškiuose, ar po kurio laiko grįš į Būtingės paplūdimį ir bus pastatytas ant kopagūbrio.

Livija Grajauskienė

„Pajūrio naujienos“ žurnalistė

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Marijampolietės dailininkės Ievos Voroneckytės ir skuodiškės tautodailininkės- karpytojos Elvitos Šeputaitės kūrybinis tandemas palangiškius ir kurorto svečius vėl pradžiugino nuostabiu, akį glostančiu karpiniu ant sienos – šįkart jis gimsta ant Vytauto g. 81 namo sienos. 


2022-11-30 prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, kelyje Klaipėda–Liepoja, vyko bendra Klaipėdos apskrities VPK ir Latvijos policijos pareigūnų priemonė, kurioje dalyvavo po vieną Palangos m. PK ir Latvijos Respublikos Kuržemės regiono policijos valdybos pareigūnų ekipažą.


Pernai kovą siautusi stipri audra „Laura“ nuo kopagūbrio į paplūdimį nuvertė 1921-aisiais pastatytą apie 3 metrų aukščio mūrinį obeliską, ženklinusį prieš šimtą metų nustatytą Lietuvos valstybės sieną su Latvija. Rengiantis minėti Palangos grąžinimo Lietuvai 100 metų jubiliejų, kovo 1-ąją „Pasieniečių klubo“ entuziastai, gavę paveldosaugininkų...


Minint Vietos savivaldos dieną penktadienį, spalio 9 d., Vilniuje vykusioje penkioliktojoje „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijoje įvertintos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusios savivaldybės. Palanga taip pat sulaukė puikios žinios: „Auksinės krivūlės“ riterio ženklas atiteko ir Palangos miesto vicemerui Rimantui Antanui Mikalkėnui.


Kas nupieš ant „Alangos“ sienos?

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12 | Rubrika: Miestas

Viešbutis „Alanga“ kviečia jungtis prie organizuojamos gražios iniciatyvos – masyviu, ilgą išliekamąją vertę turinčiu piešiniu ant „Alangos“ pastato fasado sienos (vietoje šiuo metu esančio reklaminio stendo) nutapytu piešiniu papuošti Palangos miestą.  


Kultūros ministerija Kultūros paveldo departamento teikimu įtraukė Palangos savivaldybės administracinėse teritorinėse ribose esančią Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Nustatyta, jog bažnyčios istorinis, architektūrinis, sakralinis bei kraštovaizdžio paveldas yra saugotinas bei naudotinas viešai pažinti.


Legendomis apipintą Palangos Naglio kalną, kuris yra vienas iš Palangos simbolių, papuošė naujas informacinis ženklas – žinomų kurorto tautodailininkų Alberto ir Lino Žulkų sukurtas ąžuolinis dirbinys. Naujasis ženklas tapo ir vienu iš netrukus prasidėsiančių Europos paveldo dienų Palangoje akcentu.


2009-ųjų vasario 12 dieną į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašyta Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kurios ženklus galima pamatyti pietiniame Palangos pakraštyje. Šiam objektui, kuris užima 4 tūkst. 878 kv. m suteiktas regioninės kultūros vertybės statusas bei nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – i nžinerinis (lemiantis...


Trečiadienį Vilniuje įvykusiame Lietuvos liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje buvo priimtas Palangos politikos gyvenimui istorinis sprendimas – tenkinti Liberalų ir Centro partijos Palangos skyriaus prašymą dėl jo sujungimo su kurorto liberalsąjūdiečių skyriumi.   Iki mėnesio pabaigos paaiškės naujas lyderis Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko...


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius