Pajūryje sandoriai sprogdina NT rinką – pirkėjai dešimtimis šluoja butus

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2020-11-26
Peržiūrėta
1528
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pajūryje sandoriai sprogdina NT rinką – pirkėjai dešimtimis šluoja butus

Jei iki šiol Palangoje per mėnesį būdavo parduodama apie 30–40 butų, šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais skaičius šovė į padanges – sandorių sudaryta dvigubai daugiau. Taip žmonės sprendė situaciją, kai dėl karantino niekur kitur pailsėti negalėjo išvykti. Bendrai Lietuvoje, ypač Vilniuje, gyventojai šluoja namus ir sklypus. Pastarieji duomenys rodo, kad namų pardavimai viršijo visus istorinius rodiklius.

Kaip kalbėdamas Lietuvos banko konferencijoje pastebėjo nekilnojamojo turto agentūros „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, daugeliu atveju ir sklypų pardavimai viršijo ikipandeminius skaičius. Kalbant apie namų rinką Vilniuje, čia nauji rekordai fiksuojami kone kas mėnesį. Anksčiau namų dalis Vilniuje bendroje būsto statistikoje sudarė 10 proc., dabar ji pakilo iki 15 proc. „Pandemija parodė, ką reiškia gyvenimas mažame būste“, – komentavo S.Vagonis. „Ar tai tęsis ir toliau, sunku pasakyti. Tai jau būtų kokybinis lūžis: pandemija – būsto kokybinio lūžio pradžios momentas. Tačiau viskas priklauso nuo ekonominės situacijos: pirkti erdvesnį būstą žmogus gali ne tada, kai jis nori, o tada, kai gali“, – kalbėjo „Ober-haus“ atstovas.

Bendrai būsto pardavimai rugsėjo-spalio mėnesiais jau viršijo ikipandeminius rezultatus. „Įšalimo, koks buvo kovą-balandį, šių metų pabaigoje tikrai nebus“, – sakė S.Vagonis. Notarų darbas nebestringa Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą, pavasarį, laikinai buvo sustojęs notarų darbas – tai irgi prisidėjo prie to, kad vienu metu NT rinka visiškai nejudėjo. Tačiau neilgai trukus situacija pasikeitė ir nors notarų paslaugos teikiamos kiek kitaip, nei įprastai, visi, kuriems to reikia, jas gauna. Tą portalui lrytas.lt teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

„Koronaviruso pandemija ir karantinas paveikė notarų darbo organizavimą, bet ne notarų paslaugų teikimą. Notarai visoje Lietuvoje, išskyrus tuos atvejus, kai darbas laikinai nevyksta dėl saviizoliacijos, ligos ar atostogų, aptarnauja klientus kaip ir įprasta, taikydami papildomas apsaugos priemones. Karantino metu notarai priima tik iš anksto užsirašiusius klientus. Siekiant sutrumpinti klientų apsilankymo biure laiką, notariniams sandoriams maksimaliai pasiruošiama nuotoliniu būdu, konsultuojantis ir keičiantis dokumentais elektroninėmis priemonėmis. Klientų priėmimo grafikas numatomas taip, kad asmenys nelauktų biure, būtų laiko tarp klientų priėmimo išvėdinti ir dezinfekuoti patalpas“, – komentavo M.Stračkaitis. 

Kad per pirmas dvi antrojo karantino savaites žmonių aktyvumas ieškant ir perkant būstą nė kiek nemažėja, rodo ir nekilnojamojo turto vystymu užsiimančios kompanijos HOMA vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė. „Vienintelis pokytis, kurį matome, kai šalyje buvo įvestas antrasis karantinas, yra tai, kad žmonėms atsirado daugiau laisvo laiko, todėl gali aktyviau planuotis butų apžiūras gyvai ar konsultuotis su pardavėjais nuotoliniu būdu“, – sakė ji.

Pasak J.Kveselaitės, maždaug 4 iš 10 šiuo metu aktyviai ieškančių būsto – jaunos šeimos. Kiti – nesusituokę, vieniši, dažniausiai – be vaikų. Didesnei daliai tokių žmonių – tai pirmasis būstas, kita dalis – siekiantieji pasigerinti gyvenimo sąlygas, t.y. išsikeisti turėtą būstą į komfortiškesnį.

 „Teoriškai pirmojo būsto pirkėjai turėtų būti jautriausi, nes sprendimas – itin reikšmingas, patirties – mažai. Tačiau šios grupės pirkėjai – jauni, smalsūs, dažnai – racionalūs. O jų sprendimą nulemia ne emocijos, bet faktai. Pirmojo karantino metu jie, kaip ir visi kiti rinkos dalyviai, sustojo, bet pamatę, kad ekonomika ir toliau sukasi, antrojo karantino metu kol kas jokių dvejonių nerodo“, – pastebėjo J.Kveselaitė.

Kita didelė ir aktyvi pirkėjų grupė – investuotojai. Tai asmenys, kurie perka ne pirmąjį savo būstą, o investiciją į NT laiko geriausiu būdu saugiai panaudoti turimas laisvas santaupas.

„Mūsų įmonės pardavimuose šie asmenys šiuo metu sudaro apie 30 proc. visų pardavimų. Dauguma jų ieško 40-50 kv. m naujos statybos būsto, kuris būtų likvidus, turėtų išliekamąją vertę: būtų vystomas perspektyviame miesto rajone, būtų patrauklus nuomos rinkoje“, – teigė pašnekovė.

Per aštuonis pandeminius mėnesius būsto kainos kilo aukštyn 1,2 proc., kai pastaruosius dvejus metus šis rodiklis buvo 3 – 4 proc. Kaune ir Klaipėdoje šiemet fiksuotas 0,8 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje – 1,7 proc., Vilniuje – 1,5 proc. augimas.

S.Vagonis pastebi naują tendenciją: jei dar metų pradžioje, ypač tarp jaunimo formavosi nuomonė, kad būstas gal ir nėra toks būtinas dalykas, tai karantinas dalį žmonių privertė suprasti, kad būstas – ne tik darbo vieta, bet kai kam ir vaikų darželis, ir mokykla. Tad, pasak „Ober-haus“ analitiko, iki šiol dominavusi kryptis, kai būsto plotas žymiai mažėjo, gali pasikeisti.

Panašiai galvoja ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Statysime santykinai daugiau namų, mažiau gyvensime butuose. Ši tendencija stebima nuo 2009 metų krizės, kai metai po metų statoma daugiau namų nei butų“, – prognozavo Ž.Mauricas. Tuo metu tie, kurie rinksis gyventi butuose, vietoj mažų ims dairytis vidutinio dydžio. Ekonomisto teigimu, ES vidutinis buto plotas – 90 kv. metrų, Skandinavijos šalyse jis dar didesnis.

Pagal šį rodiklį Lietuva kol kas lenkia tik Rumuniją. NT proejktų vystymo bendrovės „Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis Lietuvos banko konferencijoje pristatė įmonės atliktą apklausą, kuri rodo, kad pirkėjai nori didesnio būsto, o nemaža dalis pageidautų, kad jis būtų ir naujos statybos. 26 proc. respondentų iš 1210 apklausoje dalyvavusių Vilniaus gyventojų nurodė, kad būtent dėl pandemijos pradėjo mąstyti apie būsto įsigijimą artimiausiu metu. Dalį priimti tokį sprendimą paskatino nuotolinis darbas, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie, girdėdami kalbas apie suaktyvėjusį pinigų spausdinimą, mano, kad tai gali paskatinti NT brangimą, todėl stengiasi jau dabar apsaugoti savo santaupas.

FOTO: V. Skaraičio

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/11/24/news/pajuryje-sandoriai-sprogdina-nt-rinka-pirkejai-desimtimis-sluoja-butus-17247180/

Jūsų komentaras:

grybui miegoti 2020-11-26 18:25 ([email protected] / IP: 172.69.190.64)
esi ateivis ir nesirupink musu miestu.tu tik skladuka gali vidmantuose paciupti per aukciona. o ce gyvena linksmi,geri,ir mylimi zmones. nepavydus.sveiki ir laimingi.reklama visam,e pasaulyje dirba..sunku pasidare dingti is miesto? cemodam autostopas ir pas lenkus.toleu ta saly derg. sekmes atevi.nes nioeko sem miestui nei davai nei prisidurei.seip ce visus tuos ateivius liecia. su pagarba broolis stanislovaa. mylekit zmones

Emigrantas 2020-11-26 15:17 (londoncyti@eu / IP: 172.69.190.63)
Labai gera NT agentūrų reklaminė rašliava!!!!

Taip pat skaitykite

Lietuviams išmokus dirbti nuotoliu, atsirado ir daugiau alternatyvų, kur šiandien galima įsigyti NT. Vienas populiariausių pasirinkimų per pandemiją tapo Palanga.



Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė nuo kitų metų vasario 1 dienos iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat jei bus didinama anksčiau paimtų būsto paskolų suma. 


Koronaviruso pandemija ir judėjimo tarp valstybių galimybių sumažėjimas pernai buvo ypač naudingi kurį laiką užmarštyje buvusiems Lietuvos pajūrio kurortams. NT Palangoje sumušė visų laikų rekordus, vystytojai ėmė statyti kotedžus ar mažaaukščius daugiabučius Kunigiškėse, Karklėje. Nepamiršta liko ir Šventoji: butų kainos čia prilygsta prabangaus turto...


Vasarą atostogų sostine save tituluojanti Palanga šaltuoju metų laiku virsta į statybų sostinę. Nuo rudens iki pavasario, nuo Palangos iki Šventosios ir tarp jų esančiose gyvenvietėse statybininkų bei statybinės technikos, nė kiek ne mažiau nei vasarą čia būna poilsiautojų.


Pajūryje sandoriai sprogdina NT rinką – pirkėjai dešimtimis šluoja butus

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2020 11 26 | Rubrika: Miestas

Jei iki šiol Palangoje per mėnesį būdavo parduodama apie 30–40 butų, šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais skaičius šovė į padanges – sandorių sudaryta dvigubai daugiau. Taip žmonės sprendė situaciją, kai dėl karantino niekur kitur pailsėti negalėjo išvykti. Bendrai Lietuvoje, ypač Vilniuje, gyventojai šluoja namus ir sklypus. Pastarieji duomenys...


Per dieną – vidutiniškai po 10 nubaustų poilsiautojų. Jei tiksliau – per praėjusio savaitgalio tris dienas nubausti 27 pažeidėjai, kurie Palangos J.Basanavičiaus g. ar Palangos botanikos parke važinėjo dviračiais, elektriniais dviračiais ar elektriniais paspirtukais.


Sodų gatvės 27 namo gyventojai sutarė, kad būtina atnaujinti jų namą. Kaip patys pripažino, už šilumą reikėdavo mokėti daug, o šilumos nebūdavo. Tačiau jie tikrai nesitikėjo, jog vykstant renovacijai, kurią atlieka UAB „Ringesta“, teks šluostyti namuose balas. „Nesu linkusi skųstis ir to be reikalo nedarau, tačiau šiuo atveju jau nebeturiu...


Nauja šluota gerai šluoja. Turbūt taip būtų galima trumpai apibendrinti naujojo UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Virgilijaus Beržanskio pirmus metus su trupučiu prie kurorto vandens įmonės vairo. Bendrovė gerokai daugiau šiemet gavo pajamų iš vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo bei montavimo darbų, bendrovės technikos nuomos. Bet...


Palangos miesto savivaldybę jau pasiekė šalies Finansų ministerijos prognozuojamų kitų metų pajamų rodikliai, kurie optimizmu nedvelkia. Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės, lyginant su šiais metais, skaičiai liūdni.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius