„Palanga geriausia, nes Druskininkai neturi jūros, o Jūrmalos gyventojai ilsisi Palangoje“

Miesto merą Šarūną Vaitkų galima anksti ryte, dar prieš oficialias darbo valandas, pamatyti įvairiausiose miesto vietose, ir jis – maža paslaptis – dažnai palieka savivaldybę paskutinis. Praėjus pusantro mėnesio nuo inauguracijos, Š. Vaitkus atsakė į kelis „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.

Per rekonstruoto Palangos tilto atidarymo šventę sakėte: „Mylėkite Palangą taip, kaip aš ją myliu...“ Kaip jūs ją mylite, mere?

Iš tiesų, labai. Turbūt kiekvieno žmogaus kraujyje – mylėti savo gimtinę, nepaisant kokioje pasaulio šalyje gali atsidurti.

Aš esu gimęs, užaugęs ir baigęs mokslus čia. Savo gyvenimą sieju tik su Palanga – čia mano šeima, čia gyvena mano tėvai, broliai ir seserys. Čia mano seneliai gyveno. Mano šaknys Palangoje – gilios, todėl esu pasiryžęs atiduoti visas savo žinias ir jėgas, kad Palanga taptų dar gražesnė ir patrauklesnė – palangiškiams ir miesto svečiams. Noriu, kad Palanga būtų pirmaujantis kurortas visose srityse. Tikiuosi, kad jeigu mane parems miesto gyventojai ir politikai, man pavyks įgyvendinti tikslus.

Jums atidarant rekonstruotą Palangos tiltą, įstrigo ir kiti jūsų žodžiai: „Palanga myli pasaulį, o pasaulis myli Palangą..“ Ar, tiesą pasakius, šiek tiek nesutirštinote spalvų? Ar kurorto investicijų, plėtros ir turistų dinamika tai rodo?

Drąsiai galiu teigti, kad Palanga kiekvienais metais keičiasi ir auga. Nepaisant to, kad praėjusiais metais Lietuvą vis dar veikė sunkmetis, Palangoje turistų buvo daugiau. Daugėja iš viso pasaulio, bet daugiausiai turistų susilaukėme iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat iš Norvegijos, Vokietijos, iš kitų artimiausių Baltijos regionų, ypač Latvijos. Latvių srautai ypač malonūs – juk jie turi savo Jūrmalą, bet vis tik dažniausiai renkasi atostogas Palangoje, nes čia pigesnės paslaugos, maistas, o kokybė neretai – geresnė. Visi mūsų svečiai tai pabrėžia. Be to, svarbu, kad Palangoje dauguma – ir jaunimas – kalba ir angliškai, ir – tai labai svarbu – rusiškai. Mokėjimas bendrauti gimtąja kalba su užsienio svečiais – svetingumo požymis.

Mano vertinimai nėra laužti iš piršto – aš penkiolika metų dirbu turizmo srityje ir gerai žinau, kaip žmonės atsiliepia apie Palangą.

Tiesą pasakius, kartais atrodo, kad žmonėms čia daug nieko ir nereikia, nes mes turime didžiausius nemokamus natūralius turtus – nuostabias kopas, Botanikos parką, jūrą ir švarią gamtą. Mes didelių konkurentų neturėsime, kol sugebėsime išsaugoti šiuos natūralius gamtos turtus.

Užsiminėte apie Latviją ir Jūrmalą. Prisimenu, prieš porą metų Jūrmalos meras, beje, lietuvis, buvo atvažiavęs į Palangą ne tik dalintis patirtimi, bet ir pasimokyti.

Kad latviai ar net patys Jūrmalos gyventojai atvyksta ilsėtis į Palangą, valgo mūsų kavinėse ir naudojasi mūsų viešbučių ir SPA centrų paslaugomis, rodo, kad mes žengiame žingsniu Jūrmalos priekyje. Tai labai džiugu.

Kalbėdami apie kurortų konkurenciją regioniniame lygyje, pirmiausia, ko gero, turėtume kalbėti ne apie Jūrmalą, o apie Druskininkus. Apie tariamus jų privalumus labai daug jau yra kalbėta, ypač prieš rinkimus. Bet norėčiau kitaip paklausti: o kokie Palangos privalumai konkurencinėje kovoje su Druskininkais?

Visiems, nuolat kartojantiems apie tariamus Druskininkų privalumus, siūlau pagalvoti apie štai ką: Druskininkai niekada neturėjo ir neturės jūros. O mes ją, labai gražią, turime. Gamtiniai resursai Palangoje, drįstu sakyti, yra unikalesni ir dėl to vertingesni. Juos pirmiausia ir vertina kurorto svečiai. Žinoma, galiu atvirai pasakyti, kad Palangai, lyginant ją su Druskininkais, trūksta didesnės, universalesnės infrastruktūros – daugiau rekreacijos, sporto, sveikatingumo ir pramogų objektų. Bet mūsų koalicijos planuose numatytas jų pastatymas.

Naujo dviračio neišrasime – mūsų prioritetai yra nurodyti Palangos vystymo strateginiame plane iki 2015-ųjų metų.

Man džiugu paminėti, kad netrukus atsidarys didelis viešbučio „Palanga“ SPA centras. Praėjusią savaitę SPA centre buvo atidarytas 520 metrų gylio mineralinio vandens gręžinys.

Mūsų koalicijos tikslas – stiprinti ir plėtoti kurorto rekreacinę, sporto ir sveikatingumo infrastruktūrą.

Užsieniečiai maloniai nustemba Palangoje dėl jūsų jau anksčiau paminėtų Palangos privalumų. Tačiau neretai užsieniečiai prisipažįsta, kad jie nebuvo daug girdėję apie Palangą prieš atvykdami. Kaip savivaldybė, jūs asmeniškai ketinate populiarinti mūsų kurortą užsienyje?

Kitų metų biudžete, jei Taryba pritars, numatysime daugiau lėšų Palangos įvaizdžio, ypač užsienyje, formavimui.

Turime aktyviai dirbantį Palangos Turizmo informacijos centrą, kuris per metus Europoje aplanko 15 parodų. Be to, rengiami įvairūs Palangą pristatantys renginiai. Tad pastangos – nemažos, bet akivaizdu, kad jų nėra pakankama.

Palanga turi penkias turizmo atstovybes – Maskvoje, Minske, Kaliningrade, Latvijoje ir Vokietijoje. Manau, būtina siekti, kad jie dirbtų dar efektyviau.

Ko gero, įvaizdžio, savęs populiarinimo klausimai yra itin svarbūs visai mūsų šaliai. Turėtų būti valstybės rūpestis, kaip tuo tinkamai pasirūpinti.

Palangos paplūdimiui suteiktas Mėlynosios Vėliavos sertifikatas, įvertinantis Palangos paplūdimio aukštą vandens ir smėlio kokybę, saugumą, aplinkosaugos politiką. Žinau, kad siekiate, jog Botanikos parkas būtų įtrauktas į geriausių pasaulio parkų šimtuką. Gal žinote, kada būtų galima susilaukti atsakymo dėl tokios Botanikos parko iniciatyvos?

Nereikia net abejoti, kad mūsų Botanikos parkas yra vienas gražiausių. Be to, puikiai prižiūrimas ir labai mėgstamas kurorto svečių. Žinoma, jis ir Palangos tiltas yra mūsų kurorto vizitinės kortelės, pagal kurias mūsų svečiai sprendžia apie Palangą.

Kaip žinote, mes jau baigėme Botanikos parko rekonstrukcijos pirmą etapą. Prieš kelias savaites gavome Europos Sąjungos finansavimą antrajam rekonstrukcijos etapui. Vadinasi, parkas taps dar gražesnis ir patrauklesnis. Kiek žinau, parko administracija dar laukia atsakymo dėl tokio mūsų pageidavimo iš geriausių pasaulio parkų šimtuko sudarytojų.

Spaudoje šmėstelėjo pranešimai apie Klaipėdos apskrities savivaldybių merų pastangas į Palangos aerouostą privilioti „Ryanair“ pigių skrydžių bendrovę. Gal turite kokių nors įdomių žinių dėl šios aviakompanijos atėjimo į Palangą?

Vakarų Lietuvos regionas yra labai svarbus, nes čia yra daug verslo ir rekreacijos objektų. Be abejonės, regiono savivaldybės yra labai suinteresuotos, kad į Palangos aerouostą pradėtų skraidyti „Ryanair.“  Mes, regiono merai, buvome susitikę su Susisiekimo viceministru R.Vaštaku ir Kauno aerouosto vadovu – kalbėjomės su jais apie tokią galimybę. Kiek savivaldybėms reikėtų prisidėti lėšų, nėra nuspręsta. Sutarėme, kad Susisiekimo ministerija tokias galimybes aptars su „Ryanair“ vadovais. Palangai yra svarbiausios šios oro susisiekimo kryptys – į Didžiąją Britaniją, Hamburgą ir Maskvą. Tai ir esame nurodę ministerijai. Dėsime visas pastangas, kad tokie skrydžiai atsirastų.

Jūs itin pabrėžiate investicijų Palangoje svarbą. Kokius sprendimus Palangos savivaldybės Taryba yra numačiusi priimti, kad investicinė aplinka Palangoje taptų dar patrauklesnė?

Kaip ir numatyta Tarybos daugumos koalicinėje sutartyje, esame numatę trims metams nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio atleisti tuos verslininkus, kurie investuos į rekreacijos, sveikatingumo, sporto ir pramogų objektus. Tokį Tarybos sprendimą parengsime artimiausiu metu. Be to, teiksime lengvatas ir tiems verslininkams, kurie prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo. Pavyzdžiui, tiems, kurie, tvarkydami savo objektą, pasirūpins ir šalia esančiu miesto objektu.

Žinoma, investuoti į Palangą yra tikslinga, nes vien per kelis vasaros mėnesius ji susilaukia milijono lankytojų. Yra paskaičiuota: jeigu viešbutis per metus turi vidutiniškai  dvidešimt procentų užimtumą, jis gali gyvuoti – apmokėti sąskaitas, sumokėti atlyginimus, turėti pelno, kurį gali skirti investicijoms.

Vadinasi, bet kokios investicijos į Palangą yra tikslingos, nes jos čia atsiperka. Be to, joms nereikalingi papildomi kaštai išlaikyti investicinius objektus. Nepaisant sunkmečio, daugelis verslų Palangoje plėtėsi. Paminėsiu vien viešbutį „Vanagupė“, kuris per pastaruosius metus iš savo užsienio investitorių sulaukė investicijų už 60 milijonų litų. Miesto Taryba ir aš asmeniškai darysime viską, kad verslininkams Palanga būtų palanki vieta investicijoms ir verslui, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Manau, kad mūsų numatytos taikyti mokestinės lengvatas verslininkai įvertins palankiai.

Ačiū už pokalbį. Sėkmės.