Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė: „Oratoriją „Mončys“ norime parodyti ir Vilniuje, o po to – Vokietijoje“

Linas JEGELEVIČIUS

Praėjusią savaitę Briuselio Šv. Bonifaco bažnyčioje nuskambėjo Palangos kultūros centro oratorija „Mončys“, išskirtinis bendras Palangos kūrėjų, atlikėjų ir partnerių darbas. „Palangos tiltas“ paprašė Vitos Petrauskienės, Palangos kultūros centro direktorės, atskleisti daugiau detalių apie iškilų renginį.

–  Kokiems konkrečiai žmonėms ir už ką turime būti dėkingi, kad oratorija „Mončys“ įvyko Briuselyje?                 

–  Po sėkmingo pasirodymo 2024 m. Lietuvos sezone Prancūzijoje kilo mintis toliau ieškoti ir sekti A. Mončio pėdsakais Europoje. 2025 metų pradžioje, pokalbių su Palangos miesto vadovybe metu, buvo paminėti miestai Briuselis, o gal Strasbūras ar net Vokietija. Nusprendėme ieškoti galimybių atlikti oratoriją Briuselyje, kuris yra ne tik Belgijos, bet ir visos Europos sostinė.  Esame labai dėkingi Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui ir Europos Parlamento nariui Pauliui Saudargui, kurie pirmieji palaikė šią kultūros iniciatyvą ir finansavo Palangos kultūros centro kolektyvų kelionės išlaidas. 2025 m. pavasaris jau buvo didelių iššūkių ir paruošiamųjų darbų kelionės pradžia. Tolimesnėje darbų eigoje mums labai padėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Belgijoje Nerijus Aleksiejūnas, kultūros atašė Adelė Dovydavičiūtė ir visa atstovybės komanda, Belgijos lietuvių bendruomenės atstovai. Ypatinga padėka Pauliaus Saudargo patarėjai Laurai Gradeckienei – už didžiulį organizacinį darbą ir palaikymą viso vizito metu.

–  Kas buvo sunkiausia statant oratoriją?

–  Po triumfo Prancūzijoje 2024 metais, duodama interviu, sakiau: „Tai buvo tarsi iš sėklos daigo užaugintas medis, kūrybinis veiksmas, kurį vainikavo muzikos, žodžio ir reginio misterija  unikali oratorija „Mončys“, tapo dvejus metus trukusios iššūkių kelionės kulminacija – nuo muzikos ir  teksto sukūrimo iki atlikimo. Kai pats pasėji ir augini medį ar kitą augalą sunkumų nepastebi, nes nori, kad augalas užaugtų ir džiugintų tave ir aplinkinius žmones. Taip ir mums – projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ lydėjo daug gražių sutapimų ir stiprus prie visų jo prisidėjusių žmonių tikėjimas. Projekto idėjos

sumanytojai –  Zita Baniulaitytė, kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė, ir Edmundas

Jucevičius,  kamerinio choro vadovas, buvo pirmieji, kurie prakalbo apie šį gražų sumanymą.

Tokios reikšmės ir svorio tarptautinio kultūrinio projekto, subūrusio gausias kūrėjų pajėgas, Palangoje dar nebuvo. Oratoriją du kartus atlikome Prancūzijoje, du kartus Palangoje ir dabar, penktą kartą, Briuselyje.

–  Nuskambėjo intarpai gražia taisyklinga prancūzų kalba. Kas juos atliko? Kaip radote aktorę?

–  Per pasirodymus ne tik Prancūzijoje, bet ir Briuselyje tekstus prancūzų kalba skaitė lietuvių kilmės aktorė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos prezidentė Karolina Paliulienė. Ji pažinojo A. Mončį, todėl labai mielai sutiko dalyvauti oratorijos atlikime. Prie Palangos „Grubiojo“ teatro aktorių V. Milinio ir R. Milinienės prisijungus  K. Paliulienei, užgimė labai gražus tarptautinis aktorių tercetas. 

–  Kaip renginį viešinote Briusely ir visoje Belgijoje?

–  Reklaminė kampanija buvo derinama su Lietuvos ambasada Belgijoje, Briuselio lietuvių bendruomene. Informacija apie renginį buvo skelbiama socialiniuose tinkluose, ja labai aktyviai dalijosi ir lietuvių bendruomenė.

–  Ar oratoriją svarstoma rodyti kitose Europos valstybėse, kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės? Kitose Lietuvos savivaldybėse?

–  2026 metais minėsime skulptoriaus modernisto Antano Mončio (1921–1993) 105-ąsias gimimo metines. Vyksta pokalbiai dėl oratorijos „Mončys“ atlikimo Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Yra didelis noras oratoriją pristatyti ir Vilniaus publikai. Na, o A. Mončio pėdsakai toliau veda į Vokietiją. Tikimės, kad galbūt pavyks sudalyvauti ir Lietuvos kultūros sezone Vokietijoje 2026–2027 metais ir paskutinį kartą atlikti oratoriją „Mončys“.