Palangos senosios gimnazijos direktorė Sandra Žutautienė: „2026-uosius žymės iš esmės atnaujinta valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka"

2026 metais Palangos senoji gimnazija pradeda ryškių pokyčių etapą – nuo pažangių integruoto ugdymo modelių ir dirbtinio intelekto taikymo mokytojų darbe iki iš esmės atnaujintų valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarkų. 

„Per ateinančią egzaminų sesiją pirmą kartą bus leidžiama perlaikyti neišlaikytą matematikos egzaminą dar tais pačiais metais, pakartotinės sesijos metu. Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų abiturientai galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės šiuos egzaminus perlaikyti. Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti,“ – Sandra Žutautienė, Palangos senosios gimnazijos direktorė, sakė „Palangos tiltui.“

„Didelis dėmesys gimnazijoje skiriamas tautinės kultūros puoselėjimui. Šiemet gimnazijoje mokiniams sudarytos sąlygos mokytis etninės kultūros, lankyti tautinių šokių būrelį, muzikuoti kapeloje,“ – pabrėžė direktorė.

Kalbant apie laukiančius valstybinius brandos egzaminus, 2026 metais abiturientai turės daugiau laiko apsispręsti, kokius egzaminus laikyti, – pasirinkimo laikas pratęstas nuo lapkričio 25 d. iki vasario 15 d. Šiais mokslo metais abiturientams pirmą kartą bus leidžiama dar tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 25 taškus – šis reikalavimas galios visiems valstybiniams brandos egzaminams. 25 taškų išlaikymo riba nustatoma tik 2 metams iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.

„Svarbu žinoti, kad abiturientai ir vienuoliktokai atsisakyti laikyti vieną ar kelis egzaminus galės iki pat kovo 15 d. Deja, bet naujų egzaminų rinktis pavasarį jau nebegalės. O iki sausio 31 d. dar bus galima keisti dalyką ar kursą, pasirinkti naują dalyką, kurio iki tol neturėjo. Naujai pasirinkto dalyko egzamino I dalį abiturientas laikys pakartotinės sesijos metu,“ – sakė S. Žutautienė.

Viena reikšmingesnių naujovių, kad įvedama vieša elektroninė sistema kandidatų egzaminų pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms įvedimo klaidoms taisyti. Patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.

„Taip pat suteikiama galimybė valstybinių brandos egzaminų laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties,“ – pasakojo direktorė.

„Šiais mokslo metais perlaikyti valstybinio brandos egzamino I dalį galės tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių. III gimnazijos klasės mokiniams, laikysiantiems I egzamino dalį, perlaikymas šiais metais jau nėra numatytas,“ – sakė S. Žutautienė.

Ji primena, kad norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, reikia turėti patenkinamus metinius visų dalykų įvertinimus ir išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (A arba B kurso) bei dar vieno pasirinkto dalyko. Jei abiturientas planuoja stoti į aukštąją mokyklą, būtina išlaikyti ir matematikos (A arba B kurso) valstybinį brandos egzaminą – jo nereikia tik stojant į menų krypties studijas.

Pernai Gimnazija daug dėmesio skyrė integruotam ugdymui. Jau kuris laikas mokytojai planuoja ne parodomąsias „atviras“ pamokas, bet integruotus pamokų ciklus, kurie dera su keleto dalykų programomis. Dažniausiai reikalinga gamtos mokslų ir matematikos integracija. Visuomenės mokslai ir menai taip pat papildo vienas kitą savo programų medžiaga – integruojama istorija, dailė, kalbos, dorinis ugdymas ir kt. Didžiausia naujovė, kuri tapo aktuali gimnazijai prisijungus prie Tūkstantmečio mokyklų programos – PE STEAM ugdymas. Tai matematikos, gamtos mokslų ir menų integravimas su fiziniu ugdymu. 

Anot direktorės, Gimnazijos mokytojai yra parengę tokio ugdymo programos gaires, pamokų bei praktinių veiklų planų, yra įvykdę daug įdomių veiklų. Fizinio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų integravimas gimnazijoje nėra naujiena, jau tradicija tapusios pilietiškumo ir sporto pamokos: „ Kovo 11-osios bėgimas prie Prezidento ąžuolo“, Naktinis krepšinis, skirtas Sausio 13-ajai, projektas „Duok ranką, mielas drauge“ ir kt. 

Dar daugiau galimybių fizinį ugdymą integruoti su kitais mokomaisiais dalykais atsirado gimnazijos kieme įrengus PE-STEAM centrą, kuriam vadovauja fizikos mokytojas Marius Gustaitis. 

„Mokytojai integruotoms pamokoms pradėjo naudoti naujus įrenginius, leidžiančius fizinius rodiklius paversti fizikos, matematikos ar informatikos duomenimis, juos sisteminti, apdoroti. Tokios priemonės itin aktualizuoja ugdymo procesą, be to, sudaromos sąlygos individualiai mokinio pažangai,“ – pasakojo S. Žutautienė.

Integruotų pamokų planų kūrimui gimnazijos mokytojai jau antrus metus naudojasi dirbtinio intelekto įrankiu EditAI. 

Pasak direktorės, mokytojo planavimo darbus palengvinantis įrankis, kurį naudojant atsidarda daugiau galimybių aktualizuoti užduotis, integruoti ugdymą, pritaikyti užduotis įvairių gebėjimų mokiniams.

Jau praėjusiai metais būsimieji trečiokai gimnazistai savo individulis ugdymo planus pildė per Spotiself platformą. Iki tol ši ugdymo platforma buvo naudojama karjeros ugdymui, bet dabar galimybės plečiasi - artimiausi laiku gimnazistai ten fiksuos ir savo asmeninę pažangą.