Palangos statybų leidimų skaičius smuko nuo 800 2020 metais iki vos 100 šiemet

Palanga jau ne vienerius metus išlieka viena geidžiamiausių vietų investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Tačiau nors miestas sparčiai plečiasi, statybų leidimų skaičius pastaraisiais metais pastebimai mažėja. Kodėl?

 Statybų leidimų skaičius mažėja

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis teigė „Palangos tiltui“, kad 2023 metais išduoti 384 statybą leidžiantys dokumentai, o 2024-aisiais – 308, o 2025 m. pirmąjį pusmetį – vos apie 100.

„Statybos leidimų skaičius sumažėjo beveik dvigubai, palyginti su 2022 metais, kai buvo išduota 473 leidimai. Šį pokytį lėmė keli veiksniai – tiek teisės aktų pokyčiai, tiek natūralus rinkos cikliškumas“, – aiškina Ž. Žvirblis.

Dar prieš kelerius metus situacija buvo priešinga: 2021 metais išduota net 616 leidimų, o rekordiniais 2020-aisiais – apie 800. Tuo metu Palangos savivaldybė sulaukdavo apie 400 prašymų per metus, tačiau didėjant statybų mastams leidimų srautas šoktelėjo. 

Dabar – aiškus nuosmukis.

 Kas stabdo leidimų išdavimą?

Pasak Ž. Žvirblio, viena svarbiausių priežasčių – nuolat besikeičiantys teisės aktai.
„Statybos leidimų išdavimo greitį kiek pristabdo dažnai keičiami teisės aktai. Dėl įvairių pakeitimų leidimai išduodami bangomis – prieš įsigaliojant naujai tvarkai statytojai skuba užbaigti projektus“, – teigia jis.

Ekspertai jam pritaria, kad didžiausias iššūkis – ne savivaldybių aplaidumas, o perteklinis reguliavimas. Statybos leidimas išduodamas tik tada, kai visos derinančios institucijos pateikia teigiamas išvadas. Jei dokumentuose aptinkama net smulkių klaidų, procesas gali įstrigti keliems mėnesiams.

Pagal galiojančius terminus, ypatingojo statinio statybos ar rekonstravimo atveju projektas turi būti patikrintas per 20 darbo dienų, o kitais atvejais – per 10 darbo dienų. Tačiau praktikoje šie terminai dažnai išsitęsia dėl derinimo eilių ir papildomų korekcijų.

Leidimų skaičiaus mažėjimo priežastis – ir teisės aktų pakeitimai, įsigalioję nuo 2024 m. lapkričio 1 d.. 

Pagal naują tvarką, I grupės nesudėtingiems statiniams leidimų nebereikia, todėl jų natūraliai išduodama mažiau.

„Pasikeitus teisės aktams, statybą leidžiančio dokumento nebereikia kai kurių pastatų statybai ar rekonstrukcijai, – aiškina Ž. Žvirblis. – Be to, daug investuotojų šiuo metu įgyvendina anksčiau pradėtus projektus.“

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Infrastruktūros plėtros įstatymui, buvo įsteigta tik viena nauja pareigybė – savivaldybės vyriausiasis inžinierius. 

O investuotojai tikisi greitesnio reagavimo ir modernesnio aptarnavimo, todėl siūlo daugiau dėmesio skirti skaitmenizavimui.

Statybos braunasi į keistas kaimynystes

Pasižvalgius po Palangą, akivaizdu, kad statybos braunasi į atokesnius kurorto kampus, net prie aktyvios pramoninės veiklos objektų – būsimų gyventojų skundai dėl triukšmo, oro taršos yra užprogramuoti. To pavyzdys – numatoma trijų komercinių pastatų statyba Liepojos pl 2E, kur šalia yra eksploatuojami smėlio karjerai.

 Savivaldybė sakė „Palangos tiltui“, kad leidimas statyboms Liepojos pl. 2E dar nėra išduotas. 

„Šiuo metu yra atliekamos viešinimo procedūros dėl viešbučių paskirties pastatų statybos. Žemės sklypas yra komercinės paskirties naudojimo būdo, todėl jame negali būtų gyvenamosios paskirties pastatų ir nuolatinių gyventojų. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypas nepatenka į Kunigiškių žvyro ir smėlio telkinio teritoriją,“ – sako Savivaldybės atsakymas.

Infrastruktūra – kita medalio pusė

Nors leidimų skaičius mažėja, miesto infrastruktūra ne visur spėja su plėtra.

„Miesto infrastruktūra yra atnaujinama kompleksiškai, vadovaujantis keleriems metams sudaromais planais Savivaldybė pagal galimybes kasmet gerina miesto infrastruktūrą, o tose teritorijose, kuriose kol kas ji nėra pakankamai išplėtota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, yra sudaromos infrastruktūros plėtros sutartys, ir NT vystytojai turi galimybę susiprojektuoti bei įsirengti inžinerinę ir susiekimo infrastruktūrą savo lėšomis,“– aiškina Ž. Žvirblis.

Tai reiškia, kad dalį darbų – pavyzdžiui, kelių ar tinklų įrengimą – dažnai tenka atlikti patiems plėtotojams. Tokia praktika leidžia sparčiau vystytis naujiems kvartalams, tačiau didina pradinę projektų kainą.

„Palanga išlieka viena patraukliausių investicijų vietų Lietuvoje, – pabrėžia Ž. Žvirblis. – Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp kokybės, aplinkosaugos ir vystymo greičio.“

Freepik.com nuotrauka