„Palangos tilto“ kavarytyje siūlymai dėl mineralinio vandens biuvetės, šunų, gėlių ir pėsčiųjų

Tradiciniame „Palangos tilto“ kavarytyje kurorto visuomeninkai diskutavo, ką Palangai derėtų dar padaryti, kad ateinantis vasaros sezonas būtų geriausias. Redakcijos svečių teiravomės, ko miesto poilsio infrastruktūrai dar trūksta, į ką derėtų atkreipti dėmesį miesto valdžiai. Pasiūlymų ir minčių miesto valdžiai išsakyta nemažai, tačiau ar jos visos dėl laiko stokos galės būti panaudotos šią vasarą.

Kurorte gėlių tik daugės
Kurortas vasarą žada pasitikti kaip įmanoma daugiau ir gražiau apželdintas. Tuo jau daugybę metų rūpinasi UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyriausioji vadybininkė Gražina Kuleševičienė.
„Jau ne pirmus metus gėles ir kitus augalus imame iš patikimų tiekėjų, tad ir šiemet kurortas, tikimės, bus gražus ir puošnus. Sezoną pasitiksime pertvarkę kai kuriuos gėlynus. Vytauto gatvėje, priešais vadinamuosius kariškių namus bus panaikintos jau atgyvenusios gėlių lysvės – čia atsiras daugiau žolės ir žydinčių krūmų. Tokiu būdu labiau pasimatys atnaujinti namai, nes jie puošia miestą“, – pasakojo Gražina. Pasak G. Kuleševičienės, gėlių turėtų padaugėti ir gyvenamųjų namų kvartaluose.
Architektė ir pedagogė Rūsna Vaineikytė ją papildė pastebėdama, kad miestui būtų reikalingas kraštovaizdžio architekto etatas: „Komunalininkai viską daro savo jėgomis, įdeda daug pastangų, tačiau to nepakanka. Reikia specialisto, išmanančio savo darbą, atnešančio naujų idėjų. Reikia globalesnio mąstymo“.
R. Vaineikytė siūlo mieste sodinti daugiau daugiamečių gėlių, nes vienmetės, žydinčios tik vieną sezoną, kainuoja išties brangiai. Tačiau, pasak G. Kuleševičienės, viskas „atsiremia“ į lėšas: „Mes gyvename labai „suspaustai“. Laimimas konkursas, skiriama tam tikra suma ir negalime nieko papildomai nusipirkti. Vienintelė mūsų laisvė – dėlioti gėlynus taip, kaip norime patys“.
Buvo išsakyta mintis, kad prie naujai atsirandančių daugiabučių ar administracinės paskirties pastatų turėtų taip pat atsirasti daugiau žalios zonos.

Daugiau „skaudančių“ klausimų
Miesto Garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis iškėlė dar vieną skaudžią temą, kad nuvertinama viena gražiausių miesto skulptūrų – Jūratės ir Kastyčio.
„Manau, kad skulptūros apstatymas apšvietimo stulpais – visiškai nefunkcionalus. Tamsiu paros metu šviestuvai šviečia į žemę, o skulptūra skęsta tamsoje, tad lieka nebeaiški tokių šviestuvų funkcija“, – sakė garbus žmogus.
Pasak V. B. Litvaičio, valdžia taip pat turėtų atkreipti dėmesį į vaizdą, atsiveriantį nuo šiaurinėje pusėje Jūratės ir Kastyčio skvere esančių suoliukų: „Skulptūros fone – tualetas, su didžiausia iškaba WC. Siūlau tą vietą kaip nors apželdinti, kad būtų nematoma visus metus – tujomis, eglėmis ar kitais ištisus metus žaliuojančiais krūmais“. V. B. Litvaitis įsitikinęs, kad jei mieste dirbtų kraštovaizdžio architektas, tokių dalykų tikrai nebūtų.
Paminėta ir skvere esanti stela pirmajam lietuviškam teatrui atminti. Daugelio susirinkusiųjų manymu, tokie dalykai neturėtų būti užgožiami prekyvietėmis, ledų vežimėliais ar kitokia komercija. „Tai – didžiulė nepagarba tokiems objektams. Žmonės, ypač miesto svečiai privalo tokias vietas atvirai matyti, lankyti, o jos dabar užgriozdintos prekybininkų“, – mano bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė.

Miestas negali būti planuojamas tik trims mėnesiams
Miesto valdžios planuose – dalį Vytauto gatvės skirti dviratininkams ir pėstiesiems. Miesto Garbės pilietis Danius Puodžius mano, kad tokia diskusija reikalinga, nes svarbu aptarti po gatvės pertvarkymo visą miesto eismą, kaip jis bus reguliuojamas toliau: „Ypatingai svarbu apsvarstyti, kaip bus dėstomas gretimų gatvių tinklas, kaip mažinama jų apkrova. Klausimų daug, tačiau turime laiko iki kito sezono išklausyti daugelio nuomonių“.
Miesto aktyvistas Justinas Masalskas pateikė siūlymų, kad miesto planas turėtų būti rengiamas ne metams, o mažiausiai penkeriems. Dėl Vytauto g. rekonstrukcijos J. Masalskas nusiteikęs labiau neigiamai, nors kategoriškai neteigia, kad ji negalėtų būti pertvarkoma: „Buvo parengtas projektas, kad nuo Vytauto g. esančios parduotuvės „Du broliai“ į Šventosios pusę turi būti ant šaligatvių nubrėžta juosta dviratininkams. Tai nereikalautų didelių investicijų – reiktų tik nubraižyti skiriamąsias juostas“.
Visuomenininkas pateikė pasiūlymą, kaip būtų galima praplėsti pėsčiųjų zoną: „Nuo J. Basanavičiaus g. iki Jūratės g. Vytauto g. atkarpą uždaryti ir ją skirti pėstiesiems. Atsirastų savotiškas pėsčiųjų zonos žiedas“.
Anot J. Masalsko, kartais susidaro toks įvaizdis, kad miestas planuojamas tik trims sezono mėnesiams: „Galbūt vasarą Vytauto g. rekonstrukcija ir pasiteisintų, tačiau tai nebūtų patogu ištisus metus“.
Artėja ir kurorto sezonas, kurio metu vėl bus pradedama rinkti rinkliava už automobilių stovėjimą. Pasak aktyvaus palangiškio J. Masalsko, kurorto gyventojai turėtų gauti pažymėjimus, su kuriais stovėjimas jiems būtų nemokamas: „Palangiškiai prisideda prie miesto biudžeto kitais būdais, tad jau apmokestintas stovėjimas palangiškiui pernelyg skaudu“.

Palangos pagrindinė „arterija“ patinka ne visiems
Dėl vienos pagrindinių Palangos gatvių – J. Basanavičiaus promenados – diskusijų kyla beveik kasmet. Vieni piktinasi prekybininkų savivale, kiti – per dideliu triukšmu, kad leidžiama šia gatve važinėti dviratininkams ir panašiai.
Garbės pilietis D. Puodžius „Palangos tilto“ kavarytyje apgailestavo, jog dėl šios gatvės pateikiami siūlymai jau yra praradę prasmę: „Daugelis paveldosauginių ir reikšmingų Palangai pastatų užstatyti įvairiausiais prekybiniais kioskais, įrenginiais, reklaminėmis iškabomis ir pan. Argi tai puošia kurortą?“.
Pasak D. Puodžiaus, ši gatvė turėtų likti tik pėstiesiems: „Dviratininkai čia sunkiai prasibrauna pro žmones, tad gal jiems čia ir ne vieta. Automobilių įvažiavimą derėtų padaryti pro Gedimino g.“. Basanavičiaus gatvė komercine prasme keičiasi labai nežymiai. Čia, pasak pašnekovų, vis dar tebesigrūda prekybininkai, pardavinėja ne tautodailės gaminius ir kurortą reprezentuojančius suvenyrus, o visišką kičą.
Organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė retoriškai ieškojo atsakymo dėl Basanavičiaus g. įvaizdžio pagerinimo: „Kodėl negalima dalies srauto perkelti į Jūratės g., kodėl to taip bijoma? Nesakau, kad Basanavičiaus g. turėtų likti tuščia, bet srautą būtų galima padalinti: perkelti didžiąją dalį prekybinių kioskų ten, tuomet ir Jūratės g. pėsčiųjų atsirastų daugiau“. Pasak I. Švanienės, su laiku pagrindinis kurorto brodvėjus turėtų tapti rami pasivaikščiojimų alėja.
D. Eimanavičienė Basanavičiaus gatve prarieda dviračiu nebent anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nėra didelio žmonių srauto. O vasarą didžioji dalis palangiškių šią gatvę, jei įmanoma, aplenkia.

Kurortas be mineralinio vandens
Medžiotojų klubo narys ir aktyvus palangiškis Donatas Žuolys kurorte pasigenda, rodos, paprasto dalyko: „Kažkada kurortas turėjo mineralinio vandens biuvetę. Niekas man neatsako į klausimą, kodėl to neturime šiandien, o jos buvusioje vietoje kabo iškaba „alinė“. Kiek esu lankęs kurortų, visur šis dalykas yra. Mineralinis vanduo turėtų būti lyg kurorto vizitinė kortelė, bet, deja“. Diskusijos dalyviai nostalgiškai prisiminė, kad eiti parsinešti vandens iš mineralinio vandens gręžinio būdavo savotiška tradicija, kiekvienas tikras palangiškis ir kurorto svečias ten lankydavosi.
Dar vienas siūlymas kurortui – legali šunų vedžiojimo aikštelė. Dabar, pasak D. Eimanavičienės, vedžiojama, kur papuola: „Paplūdimiai, pušynai ir miškeliai „užminuoti“ ekskrementais. Šunų savininkai rado sau patogią aikštelę priešais „Rimi“ prekybos centrą, bet tai nėra tam skirta vieta. Tad, manau, miesto valdžiai derėtų apsvarstyti šį klausimą“.
Sudėtinga kovoti su žmonių nekultūringumu ir savimonės stoka, tačiau yra siūlymų, kad nedrausmingus šunų vedžiotojus derėtų bausti piniginėmis baudomis. Lygiai tokia pat tvarka ir rūkančius paplūdimiuose ar mėtančius nuorūkas mieste kur papuola.

Paplūdimiai be geriamo vandens ir dušų
I. Švanienė jau ne kartą viešai yra išsakiusi mintį, kad kurorto paplūdimiai be dušų ir geriamojo vandens čiaupų atrodo graudžiai. Tačiau D. Puodžius teigia, kad nors tai ir nereikalauja didelių investicijų, paplūdimiuose dušai yra neleistini: „Atviras dušines pagal sanitarinius nuostatus būtų galima įrengti tik paplūdimio prieigose, kur kanalizuojamas vanduo. Tačiau pagal visus nuostatus, geriamas vanduo paplūdimiuose – privalomas“. Garbės piliečiui kilo klausimas, kaip miestas turi mėlynąją paplūdimio vėliavą, jei Mėlynosios vėliavos paplūdimyje nėra geriamojo vandens. I. Švanienė išsakė pastebėjimą, jog vandens čiaupų nereiktų visuose paplūdimiuose, pakaktų nors ir tam tikruose ruožuose.