Pandeminė vasara Palangoje: verslininkai stebi sumažėjusius srautus, klientai derasi ir dėl 50 centų

"Delfi", 2021-08-24
Peržiūrėta
1380
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pandeminė vasara Palangoje: verslininkai stebi sumažėjusius srautus, klientai derasi ir dėl 50 centų

Kaip ir kiekvieną vasarą, didžioji dalis lietuvių skuba bent kartą apsilankyti populiariausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, rašo delfi.lt žurnalistė Deimantė Buslevičiūtė. Dažnai girdimi nusiskundimai dėl kainų bei kasmet matomos minios žmonių pagrindinėje Basanavičiaus gatvėje sukelia įspūdį, jog verslai sunkumų neturi. Tačiau pandemijos akivaizdoje realybė kitokia. 

Klientų trūkumas – reali problema 

Vyraujant tikrai lietuviškai vasarai turistų Palangoje netrūksta. Gatvės – kupinos šurmulio, o eilės prie firminių Palangos vaflių ar ledų beveik nesiskirsto. Vis dėlto pandemijos poveikis jaučiasi. „Taip, jaučiasi. Kažkaip mažiau lankytojų, nei įprastai. Aišku, apyvarta mažesnė, dėl to mažiau uždirba ir darbuotojus sunkiau išlaikyti“, – sako suvenyrų krautuvėlės pardavėja Ugnė. 

Dailininkė Ana, įprastai piešianti portretus J. Basanavičiaus gatvės viduryje, pritaria, jog žmonių srauto sumažėjimas jaučiasi išties didelis, o ypač – užsieniečių. 

„Sumažėjo žmonių – nėra baltarusių, nėra rusų, lenkai tik dabar čia truputį pasirodė, nėra estų, nėra latvių, daug mažiau iš užsienio lietuvių. Tai čia smarkiai mažiau. Ir aišku, tai jaučiasi per verslą. Kad tie, kurie labiau pinigingi, tų nėra. Na, o mūsiškiai mažiau leidžia sau išlaidauti“, – atvirauja Ana. 

Pačioje Palangos širdyje įsikūręs iliuzijų namas „Eureka“ yra gerai žinomas daugeliui miesto centre besilankančių žmonių.

 Pasak jo vadovės Rasos Normantės, neįprastai geras oras sumažino klientų srautus, prie to prisidėjo ir pandemija.

 „Ši vasara buvo tobula tiems, kas mėgsta pasimaudyti jūroje, pagulėti prieš saulę. Orai tikrai lepino poilsiautojus, o pramogos, kurios yra viduje, sulaukė mažesnio susidomėjimo, nei esant įprastai lietuviškai vasarai. Klientų srautai panašūs lyginant su praėjusiais metais, tačiau ženkliai mažesni, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, kai nebuvome paveikti pandemijos“, – atviravo ji.

Iliuzijų namo vadovė atskleidė, jog per pandemiją neteko didelio kiekio klientų, t.y. moksleivių, kadangi „Eureka“ veikia ne tik vasarą, bet visus metus, taigi dažnai vykdydavo edukacines programas, dirbdavo su mokiniais bei kultūros pasu, tačiau karantinas šią veiklą sustabdė. 

„Per pirmą ir antrą pandemijos bangą buvome uždaryti vieni iš pirmųjų, taigi pajamų šiuo laikotarpiu mes negavome. Visas užsakytas mokinių ekskursijas, edukacijas, kurių metu vykdome įvairius eksperimentus, ir vaikų gimtadienius turėjome atšauti. O kai iš dvylikos mėnesių gali dirbti tik tris – pelno nereikia tikėtis“, – pasakoja „Eureka“ vadovė. 

Kalbėdama apie pandemijos padarinius, ji teigia, jog darbuotojų išlaikymui buvo skiriamos pašalpos, tačiau muziejaus tikslas – negyventi iš pašalpų. 

„Mes stengiamės prisitaikyti prie esamų ribojimų, svarbiausia, kad būtų galimybė dirbti. Žinoma, kaukės mūsų teikiamai pramogai sukelia nepatogumų, nes dauguma mūsų ekspozicijos – 3D paveikslai, veidrodžių labirintas, dydžių kambarys ir kt. – išryškėja nuotraukose, o kaukės žavesio neprideda. Dėl atstumų laikymosi neturėjome problemų, kadangi mūsų plotas yra daugiau nei 600 kv. metrų, trys aukštai, per kuriuos galime valdyti srautus“, – kalbėjo R. Normantė. 

O daugelį metų su papūga ar pitonu siūlantis nusifotografuoti Romanas, paklaustas apie klientų srautus, atsako trumpai ir aiškiai: „Šiandieną tai jaučiasi, kad mažiau. Per išeigines tai nesijaučia“. Pandemija privertė atvažiuoti rečiau Nors vasaros laikotarpiu buvo leidžiama keliauti po Lietuvą ir kirsti miestų ribas, vis dėlto buvo žmonių, kurie buvo atsargūs.

 „Dėl pandemijos važinėjome tikrai rečiau. Kaip sakoma, saugokis ir Dievas tave pasaugos. Ne pinigine prasme, dėl sveikatos. Turiu mažą vaiką, kuris turi sveikatos problemų, taigi mes tikrai rečiau kažkur išvykstame“, – tvirtino turistė Liucija. 

Sėdėdama ant atokaus J. Basanavičiaus gatvės suoliuko pašnekovė paatviravo: „Kadangi aš esu medicinos darbuotoja, aš mačiau kaip yra. Ir baisiai pykstu, kai žmonės sako, kad, ai, čia viskas išgalvota ir panašiai, nes neišgalvota tikrai. Žmonės mano akyse mirdavo grynai dėl kovido, aš nekalbu apie tuos, kurie turi gretutinių ar kitų ligų, bet buvo tikrai nemažai žmonių, kurie tiesiog mirė nuo kovido. Tai tik dėl to mes keliaujame mažiau“. 

Vieni ištikimiausių Palangos lankytojų – miela vidutinio amžiaus pora Irena ir Vitalijus šiais metais Palangoje – net trečią kartą, tačiau yra nusivylę, kad nepavyko atvažiuoti dažniau. 

„Na taip, per Kalėdas gi negalėjome atvažiuoti. Buvome užsisakę – negalėjome, nei per Kalėdas, nei per Velykas, tik Joninėms. Nematėme nei Naujųjų, nei Kalėdų – kiekvienais metais atvažiuodavome nuo Kalėdų iki Naujųjų savaitę laiko paatostogauti, o šiemet ne. Ir Velykos buvo namuose... Taip taip, uždaras ratas“, – pasakojo Irena. 

 O turistų srauto sumažėjimo pora nepastebi: „Antplūdis žmonių tas pats man atrodo. Mes jau trečią kart čia atvažiuojam šiais metais ir nematau, kad kažkas čia keistųsi. Yra žmonių, kaip ir būdavo anksčiau. Visi žmonės nori pailsėti, žinot, kaip yra, atsipalaiduoti. Uždarytiems jau atsibodo ir būt“, – kalbėjo Vitalijus. Irena tik pridūrė, jog vis dėlto stengiasi būti atsargesni. 

„Taip, truputį atsargesni esam. O dėl žmonių, tai birželį kai buvom, aišku, jų buvo daugiau, o dabar kažkiek mažiau, bet vis tiek yra. Nesijaučia tikrai. Džiaugiamės, kad tik išleidžia“, – juokiasi ji.

J. Basanavičiaus gatvės priekyje tarp kitų gintaro bei suvenyrų kioskų įsikūrusi tautodailininkė jaučiasi šokiruota žmonių elgesiu pandeminiu laikotarpiu ir atvirai išsako viską, kas slegia jos širdį: „Labai jaučiasi pasikeitęs žmonių srautas. Nudurnėję žmonės visai. Ypač senimas, tie pensininkai tai išvis. Ir taip sunku, o jie dar prašo, kad 50 centrų nuleisčiau. Meldžiu Dievo, kad aš nebūčiau tokia nukvakus, kaip šitie, kur vaikšto. Prieš pandemiją tokių problemų nebuvo, nes žmonės gyveno visai kitaip, mąstė visai kitaip, o dabar vaikšto visi stresuose, įtampoje, nežinioje“. 

Pervargusi ir persidirbusi moteris iš visų jėgų stengiasi sudurti galą su galu, tačiau vis daugiau mąsto apie profesijos pakeitimą. „Aš į vatą nevynioju ir nešneku vėjų, prašau Dievo, kad duotų man išminties, jog nenukvakčiau. Žiūriu realybei į akis, nežinau, kavinėse gal kitaip yra. Bet kas liečia gaminius, kas liečia meno pasaulį, tai yra katastrofa, aš tik tiek galiu pasakyti. Paklausa sumažėjusi labai. Suprantat, aš, va, 25 metus prekiauju čia, gatvėje, 40 metų dirbu su gintaru. Kuo toliau, tuo yra baisiau. Atsistojusi galvoju, kad reikia keisti sritį: ar į virėjas mokytis, ar į kirpėjas, ar dar kažką, nes su gintarais, su menais yra katastrofa“, – atskleidžia tautodailininkė. 

Ji ištiesia rankas į kioskus: „Pavaikščiokite, pastovėkite, matote – tuščia. Jeigu aš vakar suprekiavau 60 eurų, tai skaitosi visiškas minusas, absoliutus. O kiek čia yra darbo! Pažiūrėkite“. Prekybininkė pradeda rodyti savo gintaro dirbinius: „Pažiūrėkite, kiek čia darbo, va. Iš tautodailės esu pasiėmusi veidrodėlį laivas-grybas, žiūrėkite, va, išskirtiniai darbai, niekas jų neperka, o čia tiek daug darbo! Atrodo galvoja, kad pinigai iš dangaus byra... Taip nebūna žinokit. Čia yra kruvinas darbas. Man 64 metai, aš keliuosi septintą valandą ir nueinu dvyliktą-pirmą miegoti. Įsivaizduojat, kokia įtampa ir koks darbas yra? Jeigu per 3 mėnesius aš numečiau 10 kilogramų, čia, atsiprašant, nei valgęs, nei šikęs esi“. 

Tautodailininkė teigia, jog pandeminis laikotarpis – katastrofiškas, o mokesčiai – nežmoniški. 

„Pernai išėjau į pensiją, tai va, prisidedu, kad nereikėtų badmiriauti, nes labai didelę pensiją, kabutėse, gaunu – 4 vaikus užauginau, šiandien – 90 eurų gaunu pensijos. Labai pasikeitimai jaučiasi pandeminiu laikotarpiu. Man šiemet katastrofiški metai yra: dviejuose konkursuose dalyvavau, prie parko sumokėjau 700 eurų už mokesčius, paskui mūsų labai gera valdžia sugalvojo liepos 30 dieną paskelbti naują konkursą – vėl už vietą sumokėjau 1100 eurų. Tai aš, pavyzdžiui, savo pinigų dar nesusirinkau, visiškas minusas. Yra katastrofiški metai: korona susirgau, koją susilaužiau, du konkursai, galvoji, tik kaip mokesčius surinkti... O valdžia vis kelia ir kelia mokesčius... Galėtų – žmonėms kailį nuluptų, va taip.“ 

„Na, kad nepajaučiau kainų skirtumo. Manau, galima pasirinkti. Kitur padidėjo, kitur ne. Yra vietų, kur galima pavalgyt ir pigiau, yra vietų, kur brangiau. Pasirinkimas žmonių“, – šypsosi turistas Vitalijus.

 Irena jam pritaria: „Atrodo kainos didesnės, bet pagal viską lyg ir gerai viskas. Sunku yra įvardyti kainą ar kokybę“. Medicinos darbuotoja Liucija nepajautė kainų skirtumo, tačiau pandemijos įtaka jaučiasi. „Kadangi mes tik pirmą dieną, tai kainų pokyčio nepastebėjau. Be abejo jaučiasi pokytis, ta krizė duoda savo kainų santykiui ir žmonių elgesiui galbūt, na, truputį taip susilaikę žmonės. Nežinau, kaip pasakyt kitaip“, – atsako ji. 

Vis dėlto nei pandemija, nei didelės kainos nepriverstų Liucijos atsisakyti Palangos: „Kadangi aš pirmą kart jūra pamačiau 30-ties metų, tai man labai didelį įspūdį paliko, ir va – 5-erius metus iš eilės mes čia keliaujame. Tikrai nekeisčiau į užsienį. Ne dėl to, kad pinigine prasme, nes tikrai Palangoje žymiai brangiau negu į kokį kurortą nuvažiuoti su šeima, – juokiasi, – Kas liečia vieną asmenį, tai gal ir apsimoka į Palangą važiuoti. Bet mylime mes jūrą tiesiog, aš labai mėgstu Palangą“. 

Dailininkė Ana tvirtina, jog kainų taip pat nekėlė. 

„Kainos nekėliau, nebent kiti, bet kur čia pakelsi. Būdavo panašiu laiku eilės tris dienas į priekį, o šįmet nei vienos dienos nebuvo tokios. Per pandemija paklausa pagal uždarbį sumažėjo gal apie 20 proc., o pagal tiek, kiek sėdžiu, tai atrodo, kad 50 proc. sumažėjo“, – juokiasi.

 Suvenyrų parduotuvės pardavėja atsako taip pat: „Kainos išliko tos pačios“. Netoli Palangos tilto įsikūręs žaismingas vasaros pramogų parkas kainų taip pat nekėlė. Prie sezono prisitaikantis parkas pandemijos poveikį pajuto labai minimaliai. 

„Sunku yra lyginti, kadangi mes patys dirbome tik pirmą sezoną. Įtaką daro labai daug dalykų, galbūt yra daugiau darbuotojų, tai lengviau susitvarkome su tuo srautu, bet, kaip suprantu, kad kažkas labai skųstųsi, jog maža žmonių – nėra. Taigi aš manau, kad žmonių srautas yra tikrai didelis, galbūt jis šiek tiek kitaip išsidėlioja dėl orų. Praeitą vasarą rugpjūtis buvo žymiai intensyvesnis, negu šių metų, bet praeitais metais rugpjūtis buvo karštas. Tai vėlgi, viskas labai priklauso nuo orų, nes, tarkime, liepą tikrai buvo labai karšta, tai buvo ir tų žmonių iš tikrųjų“, – situacija komentavo Palangos vasaros parko atstovė Beata.

 Ribojimai bei sveikatos rekomendacijos verslui taip pat nekliudė. Anot Beatos, parke po atviru dangumi žmonės pasimiršta apie tai, nes galvoti apie saugumą bei pačią pandemiją dažniau priverčia uždaros patalpos.

 „Atsiranda žmonių, kurie patys ateina su kaukėmis ir vaikšto su kaukėmis lauke, bet kad kažkokių nusiskundimų labai didelių turėtume dėl tam tikrų apribojimų, kadangi vaikai ir patys žolėje žaidžia ir panašiai, tai tikrai neturėjome“, – pasakoja ji. 

Parko atstovės teigimu, didelių sunkumų dėl pandemijos nebuvo, nebent tai, jog pačioje pradžioje nebuvo galima organizuoti gimtadienių dėl asmenų bei namų ūkių skaičiaus, tačiau tuos ribojimus galiausiai panaikino: „Atrodo viską taip palengva ir pragyvenom iš tikrųjų“. 

Galimybių pasas – daug aistrų sukelianti tema, taigi ir nuomonių yra visokių. Medicinos darbuotoja Liucija atsako paprastai: „Be problemų, aš skiepyta, kadangi esu medicinos darbuotoja, nemanau, kad bus problemų su galimybių pasu. Mano pasirinkimų tai nepaveiktų“.

 Irena ir Vitalijus galimybių paso nesmerkia, tačiau atvirai išreiškia savo nepasitenkinimą, jog pasą gauna tik pasiskiepiję. „Na nežinau, aš manau, čia žmonių skirstymas yra ir viskas. Supriešinimas“, – sako Vitalijus. 

„Nežinau, net ką pasakyti. Nes aš, pavyzdžiui, dabar turiu tų antikūnų, bet mes vis tiek esame tokie antrarūšiai. Nors mes ir tikrinamės reguliariai viską, o čia pasiskiepiję nesitikrina ir jiems yra gerai, – liūdnai nusijuokia Irena, – Du kartus tikrinomės, du kartus pinigėlius mokėjome, ir vis tiek antrarūšiai. Svarbiausia, kad šiai dienai yra, o toliau kiek laiko bus – nežinom irgi.“ 

Vitalijus pritaria, jog pasiskiepiję taip pat turėtų tikrintis ir stebėti savo antikūnus, kadangi skiepai neveikia 100 procentų: „Jeigu aš turiu antikūnų, tai kam man skiepytis, jeigu aš natūraliai turiu tą visą imunitetą prieš kovidą? Kam man leistis kažkokius neaiškius skiepus, juk jie yra iki galo neištirti. Neaišku, kas ten yra. Visokių šalutinių poveikių yra. Aišku, priklauso nuo žmogaus organizmo. Bet dauguma, ką pažįstu, tai po skiepų yra nemažai tų, kurie turi šalutinį poveikį“. 

Iliuzijų namo „Eureka“ vadovės galimybių pasas netenkina, tačiau ji nusiteikusi nuolaidžiai: „Norėtųsi, kad nereiktų skirstyti ir galėtumėme priimti visus, tačiau, atsižvelgiant į esamą situaciją, tikimės, kad didžioji dalis pasirinks skiepijimą ir tos atskirties nereikės“. Anot jos, „Eureka“ darbuotojai visi pasiskiepiję, nes nori dirbti ne tik vasaros sezono metu ir atsakingai žiūrį į savo bei aplinkinių sveikatą.

 „Sunku šiuo metu prognozuoti, kaip būsime paveikti galimybių paso, tačiau tikimės, kad ženkliai lankytojų nesumažės“, – sako R. Normantė. 

Žiūrint iš kitos pusės, galimybių pasą turintiems žmonėms nebegalios ribojimai: „Kaukių nedėvėjimas suteiks mūsų lankytojams laisvės ir patogumo pilnai pasimėgauti mūsų visa ekspozicija. Vaikų grįžimas į mokyklas irgi turėtų pagyvinti mūsų rudenį. Manau, jie bus išsiilgę pamokų, bendravimo bei to, ką mes jiems siūlome – kitokio požiūrio į mokslą“.

 Paklausta, ką mano apie galimybių pasą, dailininkė Ana abejingai atsako, jog vasarą galimybių pasas jos neliečia: „Rugsėjo 5 dieną aš iš čia išvažiuoju, o lauke joks galimybių pasas nereikalingas. Nei pernai, nei šiemet nebuvo, kad Palangoje čia kas labai užsikrėstų. Nebent kur gyvena kartu ar didesnis kontaktas yra, čia tik 8 žmonės užsikrėtė“. 

Turistė Kristina, su plačia šypsena besimėgaujanti saule J. Basanavičiaus gatvės pašonėje teigia, jog yra pasiskiepijusi, taigi jai galimybių paso problemos – neaktualios.

 „Esu patenkinta Palanga, kaip kurortu. Sveikata neleidžia, tai rečiau čia atvažiuojam. Nežinau, gal prieš 5-erius metus tik buvome. Tik kainos, kainos kandžiojasi... O kaip bus kitais metais – nežinau. Nenorėčiau į nieką iškeisti Palangos“, – kalba Kristina. 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 Palangos verslininkai atsisveikina su vasaros sezonu. Šį vertina palankiai. Šiltuoju metų laiku kurortą aplankė išrankūs šalies gyventojai, kurie nors ir taupė, tačiau noriai lankėsi kavinėse ar restoranuose. Deja, verslininkai šiemet pasigedo mielai išlaidaujančių turistų, rašo lrytas.lt


Kaip ir kiekvieną vasarą, didžioji dalis lietuvių skuba bent kartą apsilankyti populiariausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, rašo delfi.lt žurnalistė Deimantė Buslevičiūtė. Dažnai girdimi nusiskundimai dėl kainų bei kasmet matomos minios žmonių pagrindinėje Basanavičiaus gatvėje sukelia įspūdį, jog verslai sunkumų neturi. Tačiau pandemijos akivaizdoje realybė kitokia.


Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi.


Dėl pandemijos Lietuvoje tris mėnesius trukęs karantinas atnešė krūvą rūpesčių šalies verslininkams, kurie neslepia – ši vasara bus kitokia. Ir nors jau birželį lietuviai kaip niekada aktyviai traukia į šalies pajūrį, Palangos verslininkai džiūgauti neskuba ir sielojasi dėl koronaviruso grėsmės apriboto užsienio piliečių judėjimo.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Su visais atsisveikinanti vasara nedžiugino gerais, saulėtais orais nei Palangos verslininkų, nei poilsiautojų. Liepa ir rugpjūtis buvo drėgni ir lietingi. Tik ir tebuvo girdėti: „Tokios šaltos vasaros dar nėra buvę!“ Bet ar yra pagrindo taip dūsauti? Meteorologai sako, kad ši vasara kuo nors kitokia nebuvo. „Ji buvo normali, tipiškai lietuviška...


Artėjant euro įvedimui „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip kurorto verslininkai ruošiasi šiai permainai: kokios nuotaikos dėl euro įvedimo? Kaip tam ruošiasi kavinės, restoranai, viešbučiai? Kaip keitėsi kainos? Ar verslininkai jas kėlė? Kiek kainuos kasos aparatų pertvarkymas? Kokias klientų nuotaikas verslininkai jaučia?


Prie kurorto parduotuvių bei tarpuvarčių besiburiantys „mėlynanosiai“, itin sunkiai sukrapštantys paskutinius centus pigaus vyno buteliui – vadinamam „rašalu“ – į kišenę papildomų litukų susižeria ir iš Palangos moksleivių tėvų savo atžaloms pietums įbruktų pinigų. Neturi 18-os, o nori cigarečių, alaus ar vyno?...


Kai jaunas, dažniausiai be jokių darbinių įgūdžių žmogus nusprendžia per vasarą užsidirbti pinigų, kur geriausiai tai padaryti? Žinoma, Palangoje, kurios verslininkai vasarai samdo armiją darbuotojų: padavėjų, skrajučių platintojų, baro darbuotojų. Nesvarbu, kad, ko gero, dar aštuoniolikos nesulaukusio moksleivio rankose lėkštė dreba kaip per dešimties balų pagal Richterį...


Vilkas užpuolė ėriuką, o šeimininkas stebi už tvoros

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 04 23 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybei priklausančio Kultūros centro vadovas Nerijus Stasiulis teisme grumiasi dėl miesto biudžeto pinigų – 100 tūkst. litų. Tokios sumos iš Palangos kultūros centro reikalauja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A).


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius