Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

Palangos tiltas, 2020-10-02
Peržiūrėta
126
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų.
Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir Žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas planuoja organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines.

Prasidėjo nuo šeimos verslo
Kaip pasakojo V. Kumpys, ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ yra kmynų prieskonių gamybos ekspertas. Kooperatyvas, pasak pašnekovo, prasidėjo kaip šeimos verslas, kuriam pamatus paklojo dabartinio vadovo senelis Antanas Gaučys, penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjęs vadovauti Kretingos sodininkystės ūkio Rubulių skyriaus žolių, sėklų valymo ir sandėliavimo cechui bei organizavęs jo darbą 40 metų. Direktoriaus teigimu, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį šeimai pavyko įsigyti istorines Kretingos sodininkystės ūkio patalpas, kur buvo tęsiama sėklų ruošimo ir valymo veikla.
Galiausiai 2014 metais gimė kooperatyvas, kuriam duotas pavadinimas „Žemaitijos aruodai“. A. Gaučys, anot V. Kumpio, savo žinias ir patirtį perdavė jaunesniajai kartai, kuri, tęsdama tradiciją ir naudodamasi perduota patirtimi, kuria bei tobulina kooperatyvo technologinius sprendimus ir organizuoja veiklą. „Mūsų kooperatyvas, pasitelkdamas modernius perdirbimo technologinius sprendimus, perdirba ir realizuoja aukščiausios kokybės lietuvišką kmynų produkciją pirkėjams visame pasaulyje“, – kalbėjo vadovas.

Kartu – užtikrinčiau
Kaip aiškino pašnekovas, dabar kooperatyvą sudaro ūkiai, kurie savo sėjomainoje augina dvimečius kmynus. „Iki kolektyvinių investicijų kooperatyvo nariai pardavinėdavo žaliavą po pirminio valymo tolimesniam perdirbimui, dabar kooperatyvas parduoda galutinį perdirbtą produktą, – apie kooperacijos naudą kalbėjo V. Kumpys. – Visos mūsų kooperatyvo teikiamos paslaugos iš esmės nebūtų pasiekiamos ir nebūtų rentabilios nė vienam iš mūsų kooperatyvo narių veikiant atskirai. Valymo kokybė, kokybės kontrolė, specializuoti įrengimai reikalauja gana didelio apkrovimo, tad yra įdarbinamas visas kolektyvas – tiek administracijoje, tiek laboratorijoje, tiek gamybos procese.“
Anot direktoriaus, kai kurios investicijos būtų tikrai per skaudžios arba net visai neįkandamos paskiriems mažiems ūkiams. „Pavyzdžiui, kooperatyvas 2019 m. įsigijo modernų kmynų į pradalges pjovimo mechanizmą ir kooperatyvo nariams teikė šią paslaugą, – aiškino pašnekovas. – Tai leidžia kooperatyvo nariams kulti natūralų lietuviškoje saulutėje džiovintą kmyną, kurio kokybė – nuostabi, geriausia pasaulyje. Be to, mūsų gamykloje veikia viena moderniausių gamybos ir valymo linijų Baltijos šalyse.“

Parama padeda tobulėti
Kaip teigė V. Kumpys, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, 2015 m. atlikta visiška sėklų paruošimo ir valymo modernizacija, įdiegti šiuolaikiški, modernūs ir našumą gerokai didinantys įrengimai, tačiau nemaža dalis investicijų padaryta ir iš kooperatyvo narių skirtų ar sukauptų lėšų – 2016 m. praplėsta valymo linija, pagerinusi valymo bei fasavimo linijos našumą, 2018 m. baigti gamybinių patalpų modernizavimo ir maisto saugos vadybos standartų įdiegimo projektai, įrengta moderni kokybės laboratorija, 2019 m. nupirktas našus kmynų pjovimo į pradalges kombainas ir t. t.
Šiemet, pasak pašnekovo, kooperatyvas teikė paraišką pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir, jei gaus paramą, už prašomus beveik 400 tūkst. eurų ketina organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines.

Paramos paprašė keturi kooperatyvai
Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), 2020 m. liepos 20–rugpjūčio 21 d. paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 14 705 213 eurų paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 7 386 247 eurus. Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, kiekvienoje apskrityje pareiškėjai gali pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą. Taigi, kiekvienoje apskrityje situacija dėl projektų finansavimo skiriasi, priklausomai nuo pateiktų paraiškų skaičiaus ir jose prašomos paramos sumos.
Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Kaip informavo NMA, iš 26-ių pareiškėjų keturias paraiškas pateikė kooperatyvai, jose prašoma paramos suma siekia 1 595 526 eurus.

ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ archyvo nuotr.

Nuotraukoje: Kartu įsigiję kmynų pjovimo į pradalges kombainą, kooperatyvo nariai gali greitai ir kokybiškai nukulti vaistingąsias sėklas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos...


Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų.


Sakoma, kad stovintis vanduo genda. Lygiai taip ir žinios – jei jų neatnaujiname, pasensta, tampa mažiau aktualios. Norint to išvengti, būtina mokytis visą gyvenimą. Nereikia stoti į universitetus ar kolegijas – atšviežinti įgūdžius galima ir lankant kursus ar seminarus. Nemažai ūkininkams, miškininkams ar žemdirbių bendruomenei skirtų mokymų organizacijos ir...


Stiprina imuninę sistemą, saugo širdį, B grupės ir A, B, C bei E vitaminų šaltinis – visa tai apie žuvį, kurios vartojimas Lietuvoje vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių lygio. Siekiant, kad žuvis vis dažniau garuotų ant lietuvių stalo, bus finansuojamos veiklos, kuriomis vykdoma nacionalinė komunikacijos ir reklaminė kampanija, skirta visuomenės informuotumui...


Prasidėjus pasėlių deklaravimui vis dažniau susiduriama su problema, kai valdos duomenys nesutampa su deklaruojamų plotų duomenimis. „Žodinės žemės nuomos sutartys – tai plačiai paplitusi praktika, tačiau ūkininkas visuomet rizikuoja. Siekdami juos apsaugoti, raginame visus sudaryti rašytines nuomos ar panaudos sutartis. Taip sumažinsime riziką, kad žemės savininkas gali bet...


Balandžio 27 dieną Palangos miesto viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Kultūra ir blaivybė – neatsiejami“, kurios metu buvo diskutuojama, kaip mažinti vis gilėjantį girtuoklystės liūną Lietuvoje. Susirinkusieji palangiškiai vos tilpo bibliotekos parodų salėje, tad organizatoriai džiaugėsi tokiu susidomėjimu.


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Ketvirtadienį erdvi kultūros centro „Ramybė“ salė vos talpino palangiškius bei miesto svečius, besidominčius fotografija ir paveldu. Čia, po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava startavo pirmasis asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginys –...


Palanga, kaip ir visa Lietuva, sunkiai įsivaizduoja ūkio, kultūros, informacinių technologijų plėtrą, socialinių ir ekonominių problemų sprendimą be Europos Sąjungos paramos. Kad jos parama Lietuvai yra itin svarbi, byloja ir faktas, kad šių metų beveik 30% biudžeto lėšų yra ES parama. Klaipėdos apskrityje, taip pat Palangoje, vykdoma daugybė projektų, kuriuos dalinai finansuoja Europos...


Mokesčio lengvatų sulaukė ne visi

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 06 | Rubrika: Miestas

Paskutiniosiomis praėjusių metų dienomis posėdžiavusi kurorto valdžia suteikė valstybinės žemės nuomos ir žemės mokesčio lengvatas kai kurioms mieste registruotoms įmonėms bei gyventojams. Iš viso įmonėms ir organizacijoms suteikta mokesčio lengvatų už daugiau nei 72 tūkst. litų, o gyventojams lengvatų suma siekia per 6 tūkst. litų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius