Patriotiškumas neatsiranda iš niekur, jį reikia ugdyti nuo mažens ir suteikti tam sąlygas

Rasa GEDVILAITĖ, 2018-01-12
Peržiūrėta
1972
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Donatas Žuolys
Donatas Žuolys

Manoma, kad kiekviena valstybės šventė – tarsi meilės savo kraštui patikrinimas. Tuomet dažnai galima išgirsti klausimą, ar patriotiški jausmai šiuolaikinį jaunimą aplanko ir ar prireikus jie stotų ginti savo šalies, kaip tą darė jaunuoliai Laisvė gynėjų dieną 1991 metais. Ryt vėl bus atiduota pagarba už laisvę kovojusiems mūsų šalies patriotams. O kokių jausmų sukelia šiandien mums ši diena?

Ugdyti nuo mažens
Klaipėdos apskrities Jūros šaulių trečiosios rinktinės Palangos šaulių šeštosios kuopos vadas Adolfas Sendrauskas įsitikinęs, kad šiuolaikinis jaunimas labai susiskirstęs – vieni jau mokyklos suole galvoja apie išvykimą į užsienį, o kiti nesuabejoję eina už savo šalį.
„Taip jau dabar yra, kad jaunimas skirstosi, kur jiems geriau, kur įsivaizduoja savo ateitį. Mūsų jaunieji šauliukai niekuo nesiskiria šiuo klausimu, jie taip pat labai skirtingai žiūri į savo ir šalies ateitį. Organizuojame minėjimus, skirtus svarbiems Lietuvos įvykiams, susirenka ir jaunuoliai. Tačiau svarbiausia, mano manymu, yra vaikų ugdymas. Turėtų būti mažesnio ar didesnio lygio karinis parengimas mokyklose. Tam, kad mokiniai būtų pasiruošę, jeigu šaliai, žmonėms kiltų kokia grėsmė. Jeigu kokia bėda, kad kovotume su priešu visomis išgalėmis. Patriotiškumo jausmas taip pat turi būti skiepijamas nuo mažumės, kitaip jaunimas tikrai to nejaus“, – kalbėjo A. Sendrauskas.
Pašnekovo teigimu, būtų galima orientuotis į mokinių lankomus būrelius, ten ugdyti patriotiškumą, bet dažnai visą ugdymą nugali „gaudomi“ krepšeliai. „Svarbu, kad vaikas ateitų, o ką jau jam suteikti, nebūna prioritetu. Žinoma, visokių ir vaikų būna. Ne visiems kažkas įdomu, ne visi supranta. Ką galiu pasakyti apie šauliukus, jie praėję 3-4 pakopas susipažįsta su kariniu pasirengimu, – teigė A. Sendrauskas. – Mano manymu, tautinis patriotizmas labai siejamas su lobizmu. Pas mus patriotizmas ribojasi ties tuo, jeigu kažkas kažką gero padaro, tuomet rankos sukyla, kad patriotais save laikantys asmenys irgi prisidėjo, bet jeigu tik kas netinkamo įvyksta, greit slepiamasi. Tikiu, kad vyresni žmonės, gindami savo tėvynę, nepagailėtų ir savo gyvybės, bet tokiu atveju išlystų ir senų piktžaizdžių“.
Palangos šaulių kuopos vadas pasidalijo, jog ir pats anuomet dalyvavo istoriniuose įvykiuose, po to palydėjo drauge su visais ir žuvusiuosius į amžino poilsio vietas.
„Lietuviai išliko dėl to, kad buvo labai patriotiški. Todėl tikiu, kad ir dabar reikia vaikams ugdyti patriotiškumą, jie jau nežino, ką reiškia kovoti už laisvę, nesupranta, gimę kitokioje Lietuvoje, bet jau darželyje vaikus galima supažindinti, įskiepyti jiems tą jausmą“, – įsitikinęs Palangos šaulių kuopos vadas A. Sendrauskas.

Neįsivaizduoja jau tokių laikų jaunimas
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo valdybos pirmininkė Genovaitė Vėlavičienė patikino, kad toji diena buvo labai džiaugsminga, ypač tremtį išgyvenusiems žmonėms, tačiau džiaugsmą nuslopino žmonių aukos.
„Savo laiku savanoriai už laisvą šalį savo galvas padėjo. Okupacijos metais kentėjo ir žuvo tremtiniai, partizanai, galų gale ir Sausio 13-osios aukos. Ypač mes, tremtiniai, džiaugėmės sulaukę tokios dienos, nepriklausomybės, bet itin gaila buvo žuvusių žmonių. Mūsų gretos jau irgi vis retėja. O prisimename, kad mes, susibūrę dainuojančiai revoliucijai, mėginome taikiai išgauti savo šalies nepriklausomybę. Išgyvenome tai, jaučiame, o dabartiniai vaikai jau gimę kitokioje Lietuvoje, nebesuprantantys tų dienų siaubų, vargų, trėmimų, kovų ir žūčių. Mūsų muziejuje dažnai lankosi įvairaus amžiaus vaikai ir pastebėjau, kad mažiausieji, pradinių klasių mokinukai, jau nelabai beįsivaizduoja, kokiais laikais mes gyvenome, ką turėjome iškęsti. Jiems tai atrodo kaip pasaka, nerealus pasaulis. Juos jau skiria nemenkas amžiaus tarpsnis, o ir laisvoje šalyje jau gimę“, – kalbėjo G. Vėlavičienė.
Palangos tremtinių valdybos pirmininkė atskleidė, jog vaikai dažnai netgi teiraujasi, kaip žmonės leidosi taip būti susodinami ir išvežami vagonais į nežinomus kraštus, kodėl jie nekovojo, kodėl nepasipriešino. „Sunku jiems įsivaizduoti, praeitis tampa miglota. Mes matėm visus tuos baisumus. O dabar vaikai džiaugiasi gyvenimu, jie gali laisvai užsiimti norima veikla, keliauti, o mes tada nė pasvajoti negalėjome apie jokias keliones, juolab, jeigu buvai tremtinys. Tremtiniai išvis buvo kaip raupsuotieji, niekur nebuvo pageidaujami, apie aukštesnes pareigas taip pat nė nesvajok“, – kalbėjo LPKTS Palangos filialo valdybos pirmininkė G. Vėlavičienė.

Daug kas nekelia pasitikėjimo valstybe
Tai, kad patriotiškumas neatsiranda iš niekur, patvirtino ir aktyvus visuomenininkas Donatas Žuolys. Pasak jo, valstybė turi savo gyventojams suteikti saugumą, pagrindą po kojomis, jog jie galėtų ne tik žodžiu, bet ir veiksmais ginti savo valstybę. Šiandien to labai trūksta.
„Mano šeimyna po pasaulį išsiblaškiusi, duktė ir sūnus gyvena Čikagoje, anūkė ir proanūkė – Anglijoje, jau ir pavardė kita. Galiu pasakyti, kad praėjo didelis laiko tarpas, žinoma, esama daug gražių pasikeitimų, bet kritiniu požiūriu mane daug kas ne erzina, bet juokina. Aš dažnai pagalvoju, kad būtume daug stipresnė valstybė visais atžvilgiais, jeigu būtų atkreipiamas dėmesys į tai, kas ugdo patriotiškumą. Visų pirma, pasitikėjimas savo valstybe ir laisvė reikšti savo mintis. Kiekvienas už savo mintis esame atsakingas. O kada aš kartais skaitau komentarus, siaubas ima. Visų pirma, tai siaubingai nekultūringi komentarai, mušama į vienus vartus. Bet koks žmogus, kuris lenda į politiką, turi būti dalykiškas“, – įvardijo pašnekovas.
Pasak palangiškio, trūksta mūsuose vadybos, o ir negerbia piliečiai įstatymų, ne tik jie, bet ir valdžios organai. Dažnai jaučiama ir didžiulė nekultūra iš jų pusės. Visa tai susideda krūvon, o kur tuomet patriotiškumas gali rasti vietą.
„Visa ta mūsų ekonomika, nuolatinis melavimas, apgaudinėjimas nekelia pasitikėjimo valstybe. Kaip galvojate, ar į Šveicariją kas kėsintųsi, manau, kad ne, nes ten tikrai stipri valstybė ir su patriotiškais žmonėmis, kurie patenkinti savo valstybės valdymu“, – pasvarstė D. Žuolys.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Daugybe šventinių dekoracijų pasipuošęs didžiausias šalies kurortas šįvakar įžiebė išskirtinę, Lietuvoje, o gal ir niekur kitur dar neregėtą eglių eglę ir pradėjo spindinčių pajūrio Kalėdų laukimo laikotarpį. Skambant nuotaikingai muzikai ir daugybės susirinkusių žiūrovų plojimams, Palangoje, prie legendinio Kurhauzo, įžiebta beveik dešimt metrų siekianti neįprasta žaliaskarė. Stebuklingus...


„Dažnai tėvams kyla problemų surasti bendrą kalbą su augančiu paaugliu, o grėsmių jaunam žmogui pasaulyje gausu. Todėl tikslinga bręstančio vaiko energiją nukreipti tinkama linkme“, – sako pirmasis į Palangą atvežęs Muay Thay sporto šaką „Žvėris Gym“ treneris, Lietuvos kikbokso organizacijų (WAKO) federacijos viceprezidentas Rolandas Remeika, kurio sporto klubas duris atvėrė ir Klaipėdoje.


Vos tik pravėrus duris ir įžengus į restoranus, prekybos centrus, sporto klubus ar kitas viešas erdves, mus pasitinka muzika.


Pirmoji pagalba gali padėti išgelbėti nukentėjusio žmogaus gyvybę, tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kaip ją suteikti. Šių dienų kontekste labai svarbu jaustis saugiems, gebantiems padėti, todėl  žinodami šią informaciją, galėsite būti užtikrinti, jog Jūsų teikiama pirma pagalba bus tikslinga ir efektyvi.


Besibaigianti vasara, artėjantis ruduo ir dabartinė situacija visame pasaulyje suteikia puikią progą keliauti savame krašte. Nebūtina trenktis į kitą pasaulio kraštą, užtenka atvažiuoti į Kretingos rajoną – jis garsus ne tik senuoju pranciškonų vienuolynu ar gražiuoju Tiškevičių dvaru. Kretingos krašte tikrai rasite egzotikos, smagumo ir niekur kitur neaptinkamų dalykų. 


Pirmadienį, kovo 23 d., posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija kreipėsi į Palangoje veikiančių didžiųjų prekybos centrų vadovybę su prašymu sudaryti išskirtines apsipirkimo sąlygas labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei – senjorams.


Netrukus Palangos miesto Garbės piliečių sąrašą gali papildyti dar vieno kilnaus žmogaus pavardė – šią savaitę įteikti parašai-prašymai miesto mero Šarūno Vaitkaus patarėjui Pranui Žeimiui miesto Garbės piliečio vardą suteikti Vidmantui Griciui, kuris iki iškėlimo į Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapiją Klaipėdos rajone...


Manoma, kad kiekviena valstybės šventė – tarsi meilės savo kraštui patikrinimas. Tuomet dažnai galima išgirsti klausimą, ar patriotiški jausmai šiuolaikinį jaunimą aplanko ir ar prireikus jie stotų ginti savo šalies, kaip tą darė jaunuoliai Laisvė gynėjų dieną 1991 metais. Ryt vėl bus atiduota pagarba už laisvę kovojusiems mūsų šalies...


Gruodžio 6 d. įvyks ketvirtasis asociacijos „Ateities specialistų klubo“ organizuojamas renginys, skirtas jaunimo verslumui ugdyti, kuris užbaigs renginių ciklą „Ateik. Išgirsk. Veik“.


Balandžio 16 dieną Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ įvyko respublikinė praktinė-metodinė konferencija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ekologinis ugdymas“. Į konferenciją atvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius