Pelnas svarbiau už žmones, arba Problemos sprendimo būdas – už rinkėjų balsus?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014-04-03
Peržiūrėta
1919
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pelnas svarbiau už žmones, arba Problemos sprendimo būdas – už rinkėjų balsus?

Šiltesniais savaitgaliais į Palangą atvažiuojantis gausesnis pramogautojų būrys susiduria su keistu paradoksu: miesto centre esančiose gatvėse kurorto svečių mašinoms nėra vietos, o erdvi, apie 120 automobilių galinti sutalpinti Rąžės stovėjimo aikštelė – užrakinta.

Savivaldybei priklausanti aikštelė skirta automobilių stovėjimui, tačiau ne sezono metu mašinos į ją patekti negali. Dar keisčiau sužinojus, kad ši aikštelė yra mokama. Nekyla abejonių, kad pusdieniui į kurortą atvykę žmonės mielai pasinaudotų šia aikštele ir už mašinos stovėjimą bei jos saugojimą negailėtų keletos litų. Išeitų, kad savivaldybė savo valia atsisako pinigų, kuriuos per 8 mėnesius galėtų gauti už reikalingą paslaugą.

Tačiau šią aikštelę valdančio savivaldybės Rinkliavų centro direktorius Gintaras Žukevičius skaičiuoja kitaip. Anot jo, ne sezono metu veikianti aikštelė būtų nuostolinga ir tuo metu jos atidaryti neketinama. Pasirodo, kad mašinų į ją negalima leisti net ir nemokamai, nes miesto tarybos sprendimu, ji yra mokama ištisus metus.

Šiaip viešos, juo labiau, Savivaldybei priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės yra įrengiamos žmonių patogumui. Kad atvykus į miestą būtų kur palikti automobilį. Ar pagrindinė objekto paskirtis gali būti pamiršta, jei aikštelės valdytojams rūpi tik pelnas? Vadovaujantis tokia logika, Palangoje ne sezono metu turėtų užsidaryti visi komerciniai objektai: viešbučiai, kavinės, parduotuvės, nes šaltuoju metų laiku jų veikla, greičiausiai, nėra pelninga.

Beje, apie tariamą aikštelės nuostolį. Joje pamainomis ištisą parą turėtų budėti 4 darbuotojai, kurių atlyginimai su mokesčiais Rinkliavų centrui per mėnesį atsieina apie 6,4 tūkst. litų. 2011 metų rudenį Savivaldybės tarybai nusprendus, kad pasibaigus sezonui automobilių stovėjimas miesto gatvėse bus nemokamas, aikštelė dar dirbo iki tų metų pabaigos. Remdamasis tų kelių mėnesių duomenimis G. Žukevičius teigia, kad ne sezono metu aikštelė vidutiniškai uždirba tik po pusantro tūkstančių litų pajamų per mėnesį. Suprask, kiekvienas mėnuo atneštų 5 tūkst. nuostolio. Per 8 mėnesius – apie 40 tūkst. litų.

Tačiau aiškinant apie nuostolius kažkodėl pamirštama, kiek Rąžės aikštelė uždirba per vasarą. Antai, per praėjusių metų 4 sezono mėnesius gauta beveik 110 tūkst. litų pajamų. Jei 4 žmonės čia dirbtų ištisus metus, jų atlyginimams reiktų apie 77 tūkst. litų. Prie vasaros pajamų pridėjus kad ir pusantro tūkstančio litų per mėnesį ne sezono metu, gauname apie 45 tūkst. litų Rinkliavų centrui liekantį pelną per metus. Tad apie kokį aikštelės nuostolį kalbama?

Argi tokio pelno Rinkliavų centrui maža? Turint galvoje, kad automobilių stovėjimo ir jų apsaugos paslauga žmonėms būtų teikiama ištisus metus, per kuriuos būtų sukurtos 4 darbo vietos, už kurias Savivaldybei būtų mokamas dar ir gyventojų pajamų mokestis.

Juo labiau, kad neseniai priimtu Tarybos sprendimu automobilio stovėjimo tarifas per valandą Rąžės aikštelėje nuo 2 litų padidintas iki 3 litų. Vadinasi, laukiamas pelnas trečdaliu bus netgi didesnis. Galima spėti, kad kitais metais, Lietuvoje įvedus eurą, dabar nustatytas 3 litų tarifas virs vienu euru. Taigi, pajamos dar labiau išaugs, nes nauja valiuta perskaičiuoti atlyginimai vargu ar padidės.

G. Žukevičius teigia, kad ne sezono metu aikštelės vartus atverti nėra tikslinga, kol automobilių stovėjimas gatvėse bus nemokamas. Girdi, koks kvailys savo mašiną statys į mokamą aikštelę, jei gatvėje automobilį galima palikti nemokamai.

Su tokiu argumentu galima būtų sutikti, jei miesto centre tų nemokamų vietų automobiliams būtų pakankamai. Dabar gi bet kuris užsuktų į mokamą aikštelę ir už porą valandų mokėtų tuos 4 ar 6 litus, užuot sukus ratus miesto gatvėmis ieškant laisvos nemokamos stovėjimo vietos ir po to kelis šimtus metrų kulniavus iki centro. Veikiančia mokama aikštele neabejotinai būtų pasinaudoję ir praėjusį sekmadienį į Kurhauze vykusią palangiškių sueigą automobiliais atvažiavę miesto gyventojai.

Rinkliavų centras jau seniai dejuoja dėl neapmokestinamo mašinų stovėjimo mieste ne sezono metu. Netgi suskaičiavo, kad per tą laikotarpį Savivaldybės biudžetas netenka apie 100 tūkst. litų. Suma viliojanti, nes už tiek pinigų jau galima įgyvendinti ir rimtesnį projektą. Tačiau nereikia pamiršti, kad, atsisakydamas rinkliavos už mašinų stovėjimą, kurortas 8 mėnesiams tampa patrauklesnis savo svečiams. Juolab, kad per tą laikotarpį nesukdami sau galvos mašiną mieste bet kur gali palikti ir patys palangiškiai.

Aišku, iki simbolinio lito už valandą mašinų stovėjimą gatvėse būtų galima apmokestinti ištisus metus, tačiau kartu su poilsiautojais kentėtų ir palangiškiai. Padaryti išimtį tik miesto gyventojams neleidžia teisės aktai.

Tiesa, Rinkliavų centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Simutis prasitarė turįs kažkokį „saliamonišką“ pasiūlymą. Jį įgyvendinus visus metus nustatytos rinkliavos už automobilių stovėjimą palangiškiai, esą, nemokėtų. Kaip E. Simutį patikino jį konsultavę teisininkai, šis pasiūlymas netgi būtų teisėtas. Tačiau Palangos liberalcentristų partijos skyriaus pirmininko pavaduotojas savo idėją ketina atskleisti tik per savivaldos rinkimus.

Tiesą pasakius, tokį miesto valdančiajai daugumai priklausančios partijos atstovo cinišką požiūrį į gyventojų problemą išgirsti buvo netikėta. Palangiškių gyvenimą jau dabar galinti palengvinti išeitis taupoma, kaip koziris rinkimams? Tikintis, kad ją pasiūliusį E. Simutį žmonės išrinks į Tarybą? Tai tas pats, kaip badaujančiam duonos duoti tik tuomet, kai jis galės balsuoti.

Vadinasi, rinkėjų interesams privalančiam atstovauti politikui svarbiau yra ne palangiškiai, bet Tarybos nario mandatas. Ar toks dviveidis politikas Taryboje reikalingas?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Respublikos Prezidento rinkimuose kandidatuojančio Remigijaus Žemaitaičio atstovai trečiadienį pristatė rinkėjų parašų lapus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir užbaigė parašų rinkimą.


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. 


Prieš prasidedant balsavimui iš anksto savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašo rinkėjų nefotografuoti balsavimo biuletenių ir nepublikuoti nuotraukų socialiniuose tinkluose. 


Reaguodama į rinkėjų paklausimus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragina politinės kampanijos dalyvius gerbti rinkėjų lūkestį negauti politinės reklamos į jų pašto dėžutes.  


Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų atliko kasmetinę vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę. 


Pirmadienį, balandžio 19 dieną, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, todėl negali vykti. „Konstitucinio teismo sprendimą reikia vykdyti, o ne komentuoti ,“ – šyptelėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pirmadienio popietę sulaukęs...


Pelnas svarbiau už žmones, arba Problemos sprendimo būdas – už rinkėjų balsus?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 04 03 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Šiltesniais savaitgaliais į Palangą atvažiuojantis gausesnis pramogautojų būrys susiduria su keistu paradoksu: miesto centre esančiose gatvėse kurorto svečių mašinoms nėra vietos, o erdvi, apie 120 automobilių galinti sutalpinti Rąžės stovėjimo aikštelė – užrakinta.


„Aida Bertašiūtė – Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos dešimtokė. Ji visuomeniška, komunikabili, draugiška, jautri, sąžininga, gebanti organizuoti ir vesti renginius, turi humoro jausmą“, – taip talentingą jauną palangiškę pristato gimnazistė Ona Labžentytė straipsnyje „Dainavimas – tai ne tik pomėgis, tai...


Kas svarbiau – skiepai ar grūdinimasis?

Dainius KEPENIS, 2013 01 31 | Rubrika: Sveikata

2013-ųjų – Sveikatingumo metų – vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausiai valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje...


    UAB „Topara“ įmonės vadovai Tomas Grikšas ir Paulius Aleksandravičius kompiuterių srityje dirba jau penkerius metus. „Mes orientuojamės ne į pelno siekimą, bet į kokybę“, – tikino pašnekovai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius