Po privalomo koronaviruso tyrimo – kraujuojanti nosis ir rengimasis naujai kančiai po 10 dienų

Koranaviruso tyrimas gali būti nemalonus ir gan skausmingas, o neretai – ir su kraujuojančia nosimi po jo. Apie tai „Palangos tiltui“ atvirai papasakojo trijų kurorto lopšelių-darželių darbuotojos. „Atliekant tyrimą, į nosį yra kišamas ilgas, panašus į ausų krapštuką, vamzdelis. Kišamas giliai, apie 10 centimetrų. Net ašaros ima riedėti, o man – ir kraujas po jo ima bėgti. Žinant, kad darželių darbuotojoms privalu tirtis kas 10 dienų, kiekvienas tokio tepinėlio ėmimas ir jo laukimas tapo kančia,“ – savo istoriją „Palangos tiltui“ patikėjo palangiškė. Jos kolegės iš kito miesto lopšelio-darželio taip pat patyrė nemalonių pojūčių testuojantis. Kodėl Palangoje, ir kitur, nedaromi testai, kurių metu anksčiau pakakdavo krapštuką įkišti vos kelis centimetrus į nosies šnervę? 
„Labai nemaloni procedūra, nors daug kas priklauso nuo sesutės (medicinio personalo – L. J.), atliekančios testą,“ – antrino moterys.
Jos visos nepanoro atskleisti savo pavardžių ir ugdymo įstaigų, kuriose jos darbuojasi. „Taip padariusios, ko gero užsitrauktumėme nemalonumų,“ – įsitikinusios moterys
Palangiškes piktina, kad anksčiau Palangoje buvo naudojami testai, kurių metu pakakdavo krapštuką įkišti vos kelis centimetrus į nosies šnervę.
„Kodėl Palanga neįsigyja mažiau skausmo ir nemalonių pojūčių sukeliančių koronaviruso testų,“ – jos klausė „Palangos tilto.“
„Deja, Palangos miesto savivaldybė šiuo atveju nelabai gali ką nors padaryti: testai miestui yra tiekiami centralizuotai, per Sveikatos apsaugos ministeriją,“ – „Palangos tiltui“ sakė Jurgita Vanagė, Palangos miesto mero patarėja.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė pateikė tokį atsakymą redkacijai: „Klausimus, susijusius su testavimui skirtų priemonių pasirikimu bei įsigijimu, reikia užduoti ne Savivaldybei, o Sveikatos apsaugos ministerijai, kadangi testavimui skirtas priemones planuoja ir užsako bei paskirsto ne Savivaldybė, o vyriausybės institucijos. Pati Savivaldybė nurodo tik testavimo priemonių poreikį, bet negali daryti jokios įtakos sprendžiant, kokios priemonės bus perkamos bei pristatomos Mobiliems punktams. Ką gali padaryti ir daro Savivaldybė? Balandį paaiškėjus, jog gegužės pradžioje į mokyklas planuojama grąžinti moksleivius, greitieji antigeno testai mėginiui paimti iš nosies landos buvo rezervuojami moksleiviams. Šią savaitę, pirmadienį, paaiškėjo, kad Palangos miesto 5-11 klasių mokiniai, bendruomenės sprendimu, šiuos mokslo metus baigs nuotoliniu būdu. Todėl dalis vyresniųjų klasių mokiniams rezervuotų testavimo priemonių galės būti panaudoti suaugusiesiems testuoti."

Aistė Šuksta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene (atstovė spaudai), sakė „Palangos tiltui“, kad Lietuvoje naudojami patikimi tyrimo metodai.
„Greituosius antigeno testus (kuriuos reikia kišti vos 2-3 cm – L. J.), kuriems ėminys paimamas iš nosiaryklės, Europos Komisija (EK), pasinaudodama Skubios paramos priemone, padovanojo Lietuvai. Šie antigeno testai netinkami ėminiams iš nosies landų. Gavusi EK paramą, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra įsipareigojusi per 6 mėnesius nuo testų gavimo dienos EK išsiųsti ataskaitą apie sunaudotus greitųjų antigeno testų kiekius,“ – sakė ji.
Anot jos, be greitųjų antigeno testų COVID-19 ligos nustatymo tyrimai gali būti atliekami šiais metodais: PGR tyrimas – atliekamas profilaktiniams ir tiksliniams tyrimams; kaupinių PGR tyrimas (ėminiai gali būti imami iš nosies landos) – atliekamas tikrinantis profilaktiškai mokykloje mokiniams ir (ar) darbuotojams, asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir slaugos įstaigų darbuotojams.
„Taip pat įteisintas greitųjų antigeno testų, skirtų profesionaliam naudojimui, savikontrolės tikslais vertinimo ir naudojimo tvarkos aprašas V-802. Tokių greitųjų antigeno testų ėminiai gali būti imami iš nosies landų ir (ar) seilių. Jie naudojami savikontrolei ir nėra tinkami COVID-19 ligai diagnozuoti,“ – pabrėžė A. Šuksta.

Anot jos, dar viena naujiena – aplinkos paviršių testavimas.
„Naujas paviršių testavimo metodas suteikia galimybę stebėti ligos sergamumo situaciją, taikant neinvazinį metodą. Jis bus atliekamas darželiuose,“ – sakė ji.
Pasak ją, kitose šalyse aukščiausiu standartu ir toliau laikomas PGR tyrimas ėminius imant iš nosiaryklės. „Yra taikomi PGR tyrimai iš seilių ėminių, tačiau, kaip numatyta ECDC rekomendacijose. Todėl Lietuvoje planuojame PGR tyrimus iš seilių ėminių atlikti tik išskirtiniais apibrėžtais atvejais, kai įprasto tyrimo atlikti nėra galimybės dėl anatominių pakitimų ar psichikos sveikatos sutrikimų,“ – sakė SAM atstovė.
O kodėl Vilnius gavo daugiau vakcinų, todėl jau gali pradėti 45+ gyventojų vakcinaciją? Kada mažosios savivaldybės, ir Palanga, turės tokį kiekį, kad galėtų pradėti jaunesnių gyventojų testavimą?
Į tokį „Palangos tilto“ klausimą, A. Šukšta atsakė taip : „Vakcinų kiekiai savivaldybėms skirstomi atsižvelgiant į nevakcinuotų, tuo metu skiepijamų prioritetinių grupių dydžius, epidemiologinius rodiklius. Vilniaus miestui vakcinų buvo skirta daugiau dėl prastos epidemiologinės situacijos, COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtumo. Šiandien (ketvirtadienį – L. J.), po susitikimo su savivaldybių merais, paskelbta informacija, kaip savivaldybės pereis į kitas vakcinuojamas amžiaus grupes.“