STT priekaištauja Palangai: Antikorupcijos komisija -pasyvi, nevykdo įstatymo prievolių

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Palangai turi rimtų priekaištų: antikorupcinė prevencija vykdoma vangiai, korupcijos rizikų gausu ypač detaliųjų planų ir prekybos leidimų srityse. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovu Leonu Barišausku.
– Kalbant apie korupciją, kas būdinga pajūrio savivaldybėms, Palangai?
– Analizuojant įvairius korupcijos tyrimų duomenis, pajūrio savivaldybės kažkuo ypatingu neišsiskiria. Nors naujas statybas Palangos kurorte griežtai reglamentuoja net keletas įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau yra ieškoma ir, deja, surandama įvairiausių gudrybių bei bandymų apeiti reikalavimus, o tai jau galima įvardinti rizikingomis korupciniu požiūriu veikomis, nes balansuojama ant teisingumo ir teisėtumo ribos.
Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių, infrastruktūros objektų plėtros projektų įgyvendinimas, vykdant statytojo ir techninės priežiūros funkcijas yra korupciniu požiūriu rizikingos veiklos sritys, nes čia viešieji interesai susipina su statytojų, projektus derinančių, leidimus statyti išduodančių bei kontroliuojančių institucijų interesais.
Taigi, korupcijos rizikos kyla ten, kur susiduria viešieji ir privatūs interesai. Tą gerai iliustruoja, pavyzdžiui, kad ir situacija dėl namų Užkanavės ir Tvenkinių gatvėse Palangoje. Galima priekaištauti Palangos miesto savivaldybei, kurios kompetencijoje yra savivaldybės teritorijų planavimas, bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, dėl to, kad ji nesiėmė aktyvių ir efektyvių veiksmų, kad būtų pakeisti ar papildyti atitinkami teisės aktai ir, pavyzdžiui, nebeliktų galimybės rekreacinės paskirties sklypus užstatyti gyvenamaisiais namais, nekeičiant žemės paskirties. O šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir buvo padaryta.
Teritorijų planavimas, statybų priežiūra gali būti neskaidrūs dėl sudėtingo reglamentavimo ir sudėtingos projektų derinimo tvarkos. Korupcijos rizika čia pasireiškia derinimo ar svarstymo procesuose, tvirtinant detaliųjų planų koncepcijas ir detaliuosius planus, pažeidžiant procedūras reglamentuojančius teisės aktus keičiant sklypo paskirtį, didinant užstatymo lygio aukštingumą, nelegalių statybų įteisinimą, be leidimo ar be projektų vykdomų statybų nenutraukimą ir pan.
Rizikinga korupciniu požiūriu veiklos sritis Palangoje taip pat yra leidimų prekybai, išorinei reklamai išdavimas, ūkinę veiklą vykdančių subjektų (pvz., viešbučių ar nakvynės paslaugas teikiančių asmenų veiklos, maitinimo įstaigų) priežiūra ir panašiai.
– Kokiais būdais STT atlieka savivaldybių veiklos monitoringą?
– Nors pagrindinis Specialiųjų tyrimų tarnybos administracinis biuras yra Vilniuje, didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) yra įsikūrę jos teritoriniai padaliniai, kurių pareigūnai palaiko ryšius su savivaldybėmis, asmenimis, paskirtais atsakingais už korupcijos prevenciją ir kontrolę, Antikorupcijos komisijų pirmininkais, veda seminarus bei skaito antikorupcinio švietimo paskaitas. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, už korupcijos prevenciją įstaigoje atsako vadovas, todėl tiek Savivaldybės administracija, tiek ir visų įstaigų vadovai turi būti suinteresuoti ir siekti nustatyti bei pašalinti korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas, vykdyti kitas korupcijos prevencijos priemones.
STT stebi savivaldybių korupcijos prevencijos programas ir jos priemonių plano įgyvendinimą, atlieka šių dokumentų kokybinę ir įgyvendinimo analizę, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas, vertina savivaldybių pateiktas kiekvienais metais privalomos atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas.
– Kiek STT sulaukė visuomenės atstovų pranešimų apie galimas korupcines veiklas Palangos miesto savivaldybėje? Pernai? 2015 metais? Šiais metais?
– Galima tik patvirtinti faktą, jog tokių pranešimų būta. Visi gauti pareiškimai ar skundai yra nagrinėjami. STT užtikrina ir saugo asmenų konfidencialumą, todėl niekada viešai neaptarinėja pranešimų ar skundų turinio. Jeigu pranešimą ar skundą pateikęs asmuo nurodo savo kontaktinius duomenis, visada yra atsakoma raštu. Jeigu nustatoma, kad gautas pareiškimas ar skundas yra kitos institucijos kompetencijoje (pvz., Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos ir pan.), šie dokumentai per penkias dienas perduodami atitinkamai įstaigai.
– Kiek tyrimų šiuo metu STT vykdo dėl galimos korupcijos Palangoje?
– Kriminalinės žvalgybos veiksmai yra nevieši, todėl jokia informacija apie juos nėra teikiama, o ikiteisminio tyrimo duomenys, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu („Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“) iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.
– Ar efektyviai dirba Palangos miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija?
– Geriausiai komisijos darbo efektyvumą parodytų išaugęs gyventojų pasitikėjimas ne tik pačia Antikorupcijos komisija, bet ir visa Palangos miesto savivaldybe, tačiau, mūsų žiniomis, tokių tyrimų nebuvo atlikta. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama antikorupcinė informacija yra pasenusi, nebeatnaujinama, nors Savivaldybės korupcijos prevencijos programoje yra numatyta priemonė „Skelbti visą kitą informaciją apie Savivaldybės vykdomą antikorupcinę veiklą“.
Antikorupcijos komisijų veikla išsamiai buvo analizuota šių metų pavasarį. Konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija nevykdo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų, t. y. reguliariai neorganizuoja posėdžių, neviešina savo veiklos, neskelbia komisijos narių kontaktinių duomenų, nedalyvauja rengiant korupcijos prevencijos priemonių planą, nebendradarbiauja su kitomis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis. Tokia pasyvi Antikorupcijos komisijos narių veikla neskatina gyventojų nepakantumo korupcijos apraiškoms ir neužtikrina korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumo ir pan.
– Kokias priemones kuriose šalies savivaldybėse STT išskiria kaip efektyvias kovojant prieš korupciją?
– Visi įrankiai kovai su korupcija Lietuvoje yra sukurti, turime labai gerą antikorupcinę teisinę bazę, tačiau problema yra kokybiškas ir efektyvus tų teisės aktų įgyvendinimas. Visos priemonės yra nustatytos Korupcijos prevencijos įstatyme. Viena iš jų – korupcijos prevencijos programos, kuriose turėtų būti numatyti realiai pasiekiami tikslai ir to tikslo siekimo priemonės, t. y. – būdai. Deja, dažniausiai programos būna parengiamos atmestinai, deklaratyviai, todėl ir jų įgyvendinimas pageidaujamo efekto neduoda.
Korupcija – sudėtingas reiškinys, todėl ir priemonės kovai su ja turi būti kompleksinės, įgyvendinamos antikorupcinės priemonės turėtų ne tik atspindėti savivaldybės požiūrį, bet ir būti integruotos į visus savivaldoje vykstančius procesus ir būtų paremtos nuoširdžiu noru ir siekiu panaikinti ar bent jau valdyti korupcijos rizikas. Manytina, kad tokia programa tikrai padarytų teigiamą poveikį visuomenės antikorupcinėms nuostatoms.
– Kaip STT tikrina faktų apie galimas korupcines veiklas pagrįstumą?
– Vienas iš STT veiklos principų – teisėtumas, todėl visi tyrimai yra atliekami griežtai laikantis Kriminalinės žvalgybos, Viešojo administravimo įstatymuose bei Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

Vytauto Petriko nuotr.