Premjero Gintauto Palucko patarėja Svetlana Tučkė: „Darbas augina mane ir kaip žmogų, ir kaip politikę“

Svetlanai Tučkei jau atseikėjo daug: ji yra Ministro Pirmininko Gintauto Palucko patarėja socialinės politikos klausimais. Anksčiau S. Tučkė dirbo Seimo nario G. Palucko padėjėja. „Premjeras yra profesionalus, dalykiškas, mandagus. Džiaugiuosi darbu itin stiprioje Vyriausybės vadovo suformuotoje komandoje,“ – „Palangos tiltui“ sakė S. Tučkė. 

– Kaip atrodo jūsų eilinė darbo diena? Kaip jai ruošiatės?

– Ministro Pirmininko patarėjai yra atsakingi už Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano vykdymą. 

Rytiniuose pasitarimuose apsvarstomi klausimai ir deleguojami uždaviniai, suderinamos pozicijos dėl Seimo prašomų pateikti įstatymo išvadų, derinamos pozicijos tarpinstitucinio pasitarimo formate dalyvaujant Ministerijų kancleriams, dalyvaujama kuruojamų sričių darbo grupėse, taip pat ir kuruojamų komitetų Seime (mano atveju, Socialinių reikalų ir darbo (SRDK)) posėdžiuose, ruošiamos medžiagos Ministro Pirmininko susitikimams su socialiniais partneriais.

Žinoma, išlaikomas ir betarpiškas bendravimas su suinteresuotomis grupėmis, dedamos pastangos atliepti lūkesčius. 

Darbas augina mane ir kaip žmogų, ir kaip politikę. 

– Kaip patarėja, dalyvaujate formuojant ir įgyvendinant socialinės politikos strategijas. Trumpai kalbant, ką esminio socialinės politikos srityje siūlo ši Vyriausybė? Ir kodėl?

– 2024-ųjų gruodį Seime patvirtinta Vyriausybės programa, o šių metų kovo 12 d. nutarimu patvirtintas ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas. Plane išdėstyti Vyriausybės žingsniai siekiant teigiamų pokyčių valstybei ir visuomenei svarbiausiose srityse. 

Ruošiant planą buvau atsakinga už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių įgyvendinimo vertinimą ir derinimą.

Socialinės politikos priemonių imtis plati, apimanti II pensijų pakopos pertvarką, pensijų indeksavimo peržiūrą siekiant sparčiau didinti senatvės pensijas, nedarbo draudimo išmokų trukmės priešpensinio amžiaus asmenims didinimą, nemokamą maitinimą trečiokams ir ketvirtokams nevertinant šeimos gaunamų pajamų, vaikų išmokų didinimą, socialinio būsto fondo asmenims su negalia ir gausioms šeimoms plėtrą, būstu papildomai aprūpinant ne mažiau kaip 25 procentus jo laukiančių asmenų ir šeimų (2024 metų pabaigoje šių asmenų ir šeimų buvo 2 539). 

 – O kokias konkrečias užduotis bei sritis jūs vykdote ar kuruojate?

– Esu paskirta atstovauti Vyriausybę tokiuose formatuose: Trišalėje taryboje (formate prasidėjęs Minimalios mėnesinės algos (MMA) 2026 metais nustatymo procesas), Tarpžinybinės vaiko gerovės taryboje prie LRV, Asmenų su negalia gerovės taryboje prie LRV, Valstybės tarnybos pertvarkos projekto priežiūros grupėje, Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryboje, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijoje, Darbo grupėje dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. 

– Kokias tris didžiausias socialines problemas šaly jūs išskirtumėte?

– Pajamų nelygybė. Aukštas asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos, lygis. Demografinė situacija – rekordiškai mažas gimstamumas.

– Prisimenu, kad 2010-ųjų pradžioje Palangos socialdemokratai (S. Tučkė yra Palangos socialdemokratų pirmininkė -PT), jų pirmininkas Danas Paluckas, premjero Gintauto brolis, aktyviai kėlė socialiniam būstui skirto daugiabučio statybos Palangoje klausimą. Ar manote, kad Palangai tai iki šiol aktualu?

– Socialinio būstas sėkmingai plečiamas kitose Lietuvos savivaldybėse, daugiabučius planuoja statytis ir Žemaitijoje esančios savivaldybės.  

Poreikis kyla natūraliai, žmonėms būstas yra reikalingas, o savivaldybė turi atliepti poreikį. Palangoje į socialinį būstą pretenduoja kelios dešimtys namų ūkių.

– Kiek žmonių Lietuvoje realiai gyvena žemiau skurdo ribos? Ar pajūry skurdžiau gyvenančių žmonių  mažiau?

– Šių metų balandžio 24 d. Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyta šalies skurdo rizikos lygio statistika. Skurdo rizikos lygis 2024 metais šalyje sudarė 21,5 procento, 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. 

Problema opi, glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklu. Birželio 2 d. Vyriausybės rūmuose organizuojama apvalaus stalo diskusija, kuriame tikėtina bus išgrynintas žmonių, gyvenančių skurdo rizikoje įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą. 

– Kokį pasiūlymą, ar kelis, esate kaip premjero patarėja pateikusi?

– Pasiūlymai teikiami iš deleguojamų uždavinių ruošiant medžiagas. Pastaruoju metu buvo dirbama ties II pensijų pakopos pertvarka, dėl kurio modelio premjeras turi nuomonę, yra ją ne tik išsakęs, bet ir ne kartą registravęs pataisas praėjusioje kadencijoje Seime. Darbas atliktas, projektų paketas Vyriausybėje patvirtintas ir perduotas įstatymų leidėjui, kuris ir apspręs dėl galutinės redakcijos. 

Kitas svarbus Socialdemokratų partijos prioritetas – šeimos politikos stiprinimas. Vyriausybei apsisprendus dėl priemonių (paketą darbo grupei pavesta išgryninti iki rudens), planuojama jas pristatyti Seime.

– Kadangi premjerą, matyt, matote kiekvieną dieną (be to, dirbote jo, kaip Seimo nario, padėjėja), koks jis žmogus yra?

– Profesionalus, dalykiškas, mandagus. 

Džiaugiuosi darbu itin stiprioje Vyriausybės vadovo suformuotoje komandoje.

Laura Penek nuotrauka