„Prisijaukinau aš tuos metus ir drąsiai vėl verčiu savuosius kalendoriaus lapelius...“

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-10-22
Peržiūrėta
1775
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Prisijaukinau aš tuos metus ir drąsiai vėl verčiu savuosius kalendoriaus lapelius...“

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus vedėja, Palangos miesto tarybos narė, visuomenės veikėja Elena Kuznecova švenčia gražų jubiliejų – šešiasdešimtmetį. Nors per tą laiką nuveikta nemažai prasmingų darbų, stengiamės nekalbėti apie tai, kas ne kartą buvo kalbėta ir rašyta – jubiliejaus išvakarėse pokalbis vis krypo į iš pirmo žvilgsnio ne tokius reikšmingus dalykus. Bet argi galima mažiau reikšmingais dalykais pavadinti tai, kas žmogaus gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį? Ar, pavyzdžiui, ekonomistės sukurtą eilėraštį, kuris gimė tiesiog spontaniškai? „Mano gyvenimas yra mano turtas. Gyvenimą pragyvenau įdomų, turiningą. Optimistiškai žiūriu ir į ateitį – ir darbe, ir namuose, ypač namuose“, – atviravo E. Kuznecova.

Padeda mokesčių mokėtojams
Šiandien jau į praeitį grimzta laikai, kai mokesčių inspekcija ne vienam atrodė grėsminga, siaubą kelianti institucija. Pašnekovė tikino, jog pastaruoju metu situacija yra stipriai pasikeitusi. „Pirmiausia visa mokesčių inspekcijos veikla orientuojama į geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių mokėtojais. Mes vykdome mokesčių mokėtojų aptarnavimą: konsultuojame, vėluojančius raginame sumokėti mokesčius. Tokia bendra tendencija, kad Palangoje mokesčių mokėtojų mokesčių sumokėjimas yra pagerėjęs, bet yra ir tokių, kurie pamiršta tai padaryti – čia ir Palangos sezoniškumas atsiliepia. Būna taip, kad pasibaigus sezonui, pamirštama sumokėti mokesčius“, – pasakojo vedėja ir pridūrė, jog tokiais atvejais taikoma administracinė atsakomybė.
Pagal išsilavinimą E. Kuznecova – ekonomistė, studijas baigusi Vilniaus universitete. Vėliau buvo Palangos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovė, savivaldybės kontrolierė, dar po kurio laiko – Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja. Pasmalsavus, kas lėmė tokios atsakingos veiklos pasirinkimą, pašnekovė sakė: „Esu ekonomistė, visą savo gyvenimą dirbau ekonomiste. Tas noras turbūt eina iš savęs: esu analitikė, mėgstu matyti visumą, man skaičiai – kaip muzikui natos. Manęs netenkina vienas koks nors skaičius, aš noriu matyti visumą“.
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus vedėja neslėpė, jog šis darbas ją džiugina bei praturtina. „Pirmiausia, aišku, bendravimu su žmonėmis. Labai džiaugiuosi, didžiuojuosi savo kolektyvu. Džiugu, kad iškilus problemoms, galime padėti žmogui – ne baudimu, grasinimu, bet išaiškinimu, galimų sprendimų parodymu. Ir dažnai išeidami žmonės padėkoja“, – kalbėjo pašnekovė. E. Kuznecovą džiugina ir besikeičianti situacija, kai mokesčių inspekcija vis labiau artėja prie mokesčių mokėtojų, tampa ne jų baubu, o partneriu. „Mokesčių inspekcija yra vienas iš mokesčių mokėtojų partnerių. Kas imasi verslo, tiesiogiai bendrauja su mokesčių administratoriumi, ir nuo mūsų bendravimo priklauso tiesioginės jo įmokos į biudžetą. Gal dar ir yra įtampos iš ankstesnių laikų, bet kas dabar su mumis bendrauja, žino, kad į mus galima kreiptis pagalbos“, – kalbėjo vadovė.

Palangoje sutiko vyrą
E. Kuznecova gimė Jurbarko rajone esančiame Eržvilko miestelyje. Čia baigė ir vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universitete studijavo ekonomiką, ir tik baigusi studijas atvyko į Palangą. Atvyko ir pamilo šį miestą, tapusį jos namais. Pašnekovė pasakojo čia sutikusi ir savo gyvenimo meilę, vėliau tapusį jos sutuoktiniu.
„Man Palanga visada buvo patraukli: pirmiausia, žinoma, dėl jūros, o paskui supratau, kad čia žmonės nuostabūs – dirbau prekybos valdyboje, dideliame kolektyve. Be to, patiko mažo miestelio sindromas – visi vieni kitus pažįsta, eidamas gatve gali pasisveikinti. Aš apskritai mėgstu bendrauti. Nemėgstu lindimo į akis, bet visada esu linkusi bendrauti, suprasti. Niekada nevertinu žmogaus pagal užimamas pareigas – aukštas pareigas einančiam žmogui neteikiu prioriteto. Apskritai draugų keisti nesu linkusi. Kaip viena mano draugė yra pasakiusi, kad mes esame tokios geros draugės, jog leidžiame viena kitai ir patylėti“, – pasakojo pašnekovė.
Pasmalsavus, kaip mėgsta leisti laisvalaikį, pašnekovė pasakojo mėgstanti keliauti. Šį jos pomėgį dar vaikystėje paskatino mama, nuolat kartodavusi, jog kelionės – didžiausias turtas, kadangi visa, ką jų metu pamatai, sužinai, lieka su tavimi. Tikriausiai todėl dar sovietiniais laikais motina išleisdavo dukrą su ekskursijomis į Maskvą, tuometinį Leningradą.
Vėliau, jau sukūrusi šeimą, pašnekovė neapleido šio savo pomėgio – kartu su vyru, kuris dirbo skrydžių valdymo vadovu, aplankiusi ne vieną pasaulio šalį. Paprašyta įvardinti šalis, palikusias didžiausią įspūdį, pašnekovė paminėjo Tailandą, Izraelį – į pastarąjį E. Kuznecova planuoja sugrįžti ir kitais metais. „Kelionių metu pirmiausia siekiame pažinti šalį, jos gamtą, tradicijas. Tačiau visada gera grįžti į Lietuvą – nusileidus lėktuvui iškart pajuntu ramybę. Neturiu skrydžio baimės, tačiau pajaučiu, kad tai namai“, – pasakojo pašnekovė ir prisipažino, jog jau žemės keliu grįždama iš oro uosto į Palangą, grožėdamasi Lietuvos peizažu, ypač rudenėjančia gamta, jaučia atokvėpį.
Pašnekovė pasakojo taip pat noriai skaitanti. „Mėgstu istorines knygas, detektyvus – aišku, kitą kartą norisi ir paprastų, lengvų romanų, kurių skaitymas po įtemptos darbo dienos suteikia atokvėpį“, – prisipažino mokesčių inspekcijos vadovė.

Žemė suteikia jėgų
Mažame Eržvilko miestelyje gimusi pašnekovė sakė nuo mažens mėgstanti žemės ūkį. „Kadangi mano tėvai dar mano vaikystėje turėjo sodą, aš iš žemės pasisemiu jėgų. Turime nedidelį darželį – labai mėgstu ir gėlynus pasitvarkyti, ir augalus puoselėti“, – pasakojo pašnekovė. Toks ekonomistės išsilavinimą turinčios moters pomėgis atrodo žavus ir kiek netikėtas, kaip ir jos puoselėjamas kol kas sunkiai prie lietuviško klimato prisitaikantis japoniškas klevas. „Jis turėtų būti mano gėlyno akcentas, bet kol kas labai sunkiai auga. Šį klevą auginti man patarė kolega Antanas Sebeckas, jis padėjo ir aplinką sukurti. Mes esame žemiečiai, tai viską dėliodami kalbėjome apie savo kraštą, tarmiškai pasikalbėjome, – pasakojo pašnekovė, tačiau prisipažino, jog gimtoji tarmė jai pačiai nėra tapusi gimtąja kalba. – Mano mama – gryna žemaitė, tėtis – suvalkietis, tad aš ypatinga tarmiška šneka, išskyrus galūnių nukandimą, nelabai kalbu“.
E. Kuznecova atviravo kartais pasikalbanti su savo prižiūrimais augalais. Pasmalsavus, ar pakalbintas nykstantis augalas atsigauna, pašnekovė juokėsi tiksliai negalinti pasakyti, ar jis atsigauna dėl kalbinimo, ar dėl to, kad augintoja jį palepina trąšomis ar geresnėmis sąlygomis.

Aplinkos dalis
Augalai puošia ir pašnekovės namus. „Namuose turiu oleandrą – mama namuose augino ir aš turiu, labai gerai auga. Ir egzotiškų augalų turiu, orchidėjų. Dabar madinga jas dovanoti. Net esu vykusi į Klaipėdą, į mokymus, kaip šią gėlę auginti, ir dabar pas mane jau leidžia žiedus“, – džiaugsmu pasidalino E. Kuznecova. Augalų mylėtoja teigė, jog šie į jos namus patenka įvairiai: „Pamačiusi mėgstu mažesnių gėlių nusipirkti, kad žydėtų, o didesnės - dovanotos. Bendradarbių keturiasdešimtmečio proga dovanota juka jau beveik lubas remia“.
Nužydėjusių ar nykstančių savo globotinių pašnekovė neskuba atsikratyti. „Nusilpusius augalus stengiuosi visada atgaivinti, bet ne visada pavyksta. Prisimenu, kas, kokia proga dovanojo, ir bandau visada atgaivinti, – kalbėjo augalų mylėtoja ir prisipažino augalams išleidžianti nemažas pinigų sumas. – Reikia ir žemes pakeisti, vazonus, tręšti. Ir perku – jie mano namų, aplinkos dalis“.
Augalai – ne vienintelė E. Kuznecovos aistra. Pasak pašnekovės, laisvalaikiu ji mielai lankosi prie jūros, tačiau ten eina ne šurmulio ieškoti. „Nemėgstu didelių susibūrimų. Su vyru mėgstu nuvažiuoti pasigrožėti, pažiūrime, kokia jūra būna rami, audringa – kai šėlsta didelės audros, būtinai važiuojame pažiūrėti“, – pasakojo palangiškė.

Yra taisytinų dalykų
Kalbai pakrypus apie tai, kad pastaruoju metu Palanga smarkiai pasikeitė, pašnekovė sakė: „Miesto plėtra visada gerai – tai didelė pažanga, didelis žingsnis į priekį. Pasigendu priepliažių sutvarkymo: takų, praplėstos apšvietimo zonos, tolimesnių rajonų susisiekimo su priepliažiu“.
Kita pašnekovės įvardinta kurorto bėda – automobiliai. „Automobilių stovėjimo aikštelių pasigendu, nes grūstys yra didelės, ir Vytauto gatvė pakankamai apkrauta transportu. Ir gyventojų problemų sprendimo pasigendu: šiluma – iki šios dienos negali jos atpiginti“, – taisytinus dalykus vardijo pašnekovė.
Jaunatviško žavesio bei moteriškumo nestokojanti E. Kuznecova už išvaizdą tikino esanti dėkinga tėvams. „Esu dėkinga savo mamai, apskritai tėveliams už genetiką. Ir aplinkybėms: jei visada gyveni su įtampa, rūpesčiu, tavo veidas tai parodo, kaip ir tada, jei esi ramus, jautiesi saugus – aš tai turiu savo vyro dėka. Prie to prisidėjo ir šilti santykiai su vyresniais broliu ir seserimi – mes vienas kitą palaikome, esame kaip kumštis“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausus, ką jai reiškia kiekvienas gimtadienis ir šis jubiliejus, E. Kuznecova tikino niekada neslėpusi savo amžiaus. „Nei depresuoju, nei slepiu. Yra tradicija apvalią datą švęsti. Priimu viską labai paprastai, gyvenimiškai. Gyvenimas pragyventas įdomus, turtingas. Buvo ir juodų dienų gyvenime, norėtųsi jas išbraukti, bet jos lieka su tavimi. Optimistiškai žiūriu ir į ateitį – ir darbe, ir namuose, ypač – namuose“, – kalbėjo jubiliatė ir patikino, jog kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis yra savaip gražus. „Sukaupta branda – labai didelis dalykas, nes visai kitaip žiūri, matai, vertini. Kiekvienas tarpsnis atneša savo grožį, buvimą – vienareikšmiai“, – sakė pašnekovė.

„Prisijaukinau aš tuos metus...“
Kalbėdama apie gimtadienius pašnekovė nustebino, jog, nors ir ne itin dažnai, vis dėlto jos gyvenime pasitaiko dienų, kai mintys liejasi eilėmis. „Per vieną gimtadienį elektroniniu paštu mane pasveikino vaikystės draugė – draugaujame gal nuo dvejų metų, labai nuostabu, kad tokie draugai išlieka. Ir tą dieną buvo toks niūrus, prastas oras. Ir tiesiog iš to oro man gimė toks eilėraštukas – atsakiau labai greit, toks ekspromtinis išėjo: „Labai jau rudeniškai šaltas rytas, bet nuotaika puiki... Ir nebaugina jokios mintys, kad jau senatvė netoli... Prisijaukinau aš tuos metus ir drąsiai vėl verčiu savuosius kalendoriaus lapelius...“ Tie ketureiliai gimsta priklausomai nuo būsenos – pakankamai nedažnai“, – prisipažino jubiliatė. Pasmalsavus, ar pasukus laiko ratą atgal norėtų ką nors savo nugyventuose metuose pakeisti, E. Kuznecova prisipažino: „Turbūt nieko nekeisčiau. Greičiausiai. Viskas yra mano turtas, kaip toje dainoje dainuojama. Gyvenimą pragyvenau įdomų, turiningą. Optimistiškai žiūriu ir į ateitį – ir darbe, ir namuose, ypač – namuose“.

Trumpai:
Gimė Jurbarko rajone, Eržvilke.
Zodiako ženklas: „Svarstyklių pabaiga“.
Laisvalaikio pomėgiai: kelionės, knygos, augalų puoselėjimas.
Principas, kuriuo vadovaujasi: „Pirmiausia reikia suprasti žmones. Niekada nedaryk to, ko nenori, kad tau darytų. Įžeisti, užgauti, pažeminti žmogų gali greitai, bet atstatyti kitą kartą ir neįmanoma“.
Apie Palangą: „Tai mano namai – dabar jau taip. Ir aš myliu Palangą – labiau ją myliu po vasaros sezono, nutilus šurmuliui. Labai patinka, kai ji ruošiasi sezonui – su ta pavasario žaluma. Ir, aišku, rudenį – ruduo yra mano metas, ir tai siejama“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jau pakvietęs į kone dešimt susitikimų su kūrėjais ir menininkais, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus lapkričio 30 d. 17 val. gręžiasi į jaunimą ir kviečia į susitikimą Palangos atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“.


Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų ties koregavimo riba jau atsidūrė 13 rinkimų apygardų iš 70-ies esančių Lietuvos teritorijoje.



Balandžio 14 dieną sukako lygiai dešimt metų, kai Palangos miestui vadovauja meras Šarūnas Vaitkus. Trečią kadenciją miesto vairą savo rankose tvirtai laikančio kurorto vadovo pasiteiravome, koks, jo nuomone, šis dešimtmetis buvo miestui, bei kokią Palangą Š. Vaitkus nori matyti ateityje.


Šiandien jauni žmonės dažniausiai veržiasi dirbti sau ar didelėse tarptautinėse kompanijose, tačiau kai kuriems svajonių darbdavys – savivaldybė. Juk toks darbdavys – bene patikimiausias, su visomis garantijomis valstybės tarnautojui. Šiais metais Palangos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti Kristijonas Matonis, vilnietis, naujasis Juridinio ir personalo skyriaus...


Siūlyti pretendentus „Gintarinės snaigės“ apdovanojimui kviečiami ne tik palangiškiai, bet ir kitų miestų gyventojai. Anketą užpildyti galima internetu – www.palanga.lt (bėganti eilutė puslapio viršuje), arba tiesiog užsukus į Palangos miesto savivaldybę (Informacijoje). Siūlymus galima teikti iki 2019 m. lapkričio 11 d. imtinai.


Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...


Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus vedėja, Palangos miesto tarybos narė, visuomenės veikėja Elena Kuznecova švenčia gražų jubiliejų – šešiasdešimtmetį. Nors per tą laiką nuveikta nemažai prasmingų darbų, stengiamės nekalbėti apie tai, kas ne kartą buvo kalbėta ir rašyta – jubiliejaus išvakarėse...


Kartą per metus rinkėjai turi progą žvilgtelėti į jų deleguotų politikų – nuo išrinktųjų į Seimą iki posėdžiaujančiųjų savivaldybių tarybose – pinigines ir pasidomėti: suplonėjo ar pastorėjo jos per metus?


Vėl apie atostogas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 26 | Rubrika: Miestas

Vakar nuplėšiau kalendoriaus lapelius ir nustėrau – vasara jau mosuoja ranka. Kitiems kraunantis lagaminus ar skaičiuojant dienas iki atostogų, sunerimstu ir aš: ar turėsiu šiemet „katino dienų“ ir kokios jos bus?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius