„Ratilio“ sutartinės Žemaičių kalnely: Ugnelės kantrybei, Žalčio protui, Perkūno taktui, Saulėjautai ir ... gydančiajam Akmenėliui

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013-07-11
Peržiūrėta
1656
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Nepakartojamas dangiškas vaizdas, kurio nesuvaidintų nei „Holivudo“, nei „Mosfilmo“ aktoriai. Be krislo „sintetikos“. Palanga ir Lietuvos gamta spalvomis, garsais, kvapais lašėte laša į širdį, į sielą, ir gyvenimo pajautos – tarsi burtai. Taip ir yra. Birželio saulėvaizdžiai ir šviesos gausa – metų karūna. Nuo Adomo ir Ievos – iki 2013-ųjų.Prieš mus ir po mūs. Skristum per šitas žalumas ir jūros erdvinus, pamiršęs senjoriškus metus. Taip ypač stipriai jaučiam Gyvenimo geismą.
Gamtatikiai, pagonys, kurių dar iki krikščionybės buvo gausu tarp kuršių, latvių, lietuvių, ir gudų, buvo ne tokie kvaili. Jie, kaip ir Vydūnas, gyvybines galias stiprinosi Saulės, medžio, akmens, jūros, Žemės pagalba, jų harmoningomis „vibracijomis“. Gamtos metų laikai arba „Laikas, kuriame nėra laiko“ užpildė žmonių dvasinę Būtį ir žadino - ir tebežadina - fantaziją pasakoms, dainoms, raudoms, sutartinėms, trumpai tariant, žodinei liaudies kūrybai – tautosakai. Išdainuojant, iškalbant vargą – mažiau ašarų reikia. Modernia kalba – kuo ne J. Meko, J. Mačiūno „Fliuksus“? Žaismė, menas žmogui kaip kraujas būtini. Juk daugiausiai valios, jėgų, ryžto, drąsos ir ramių nervų, atlaidos reikia kuriančio gyvenimo Meilės ugnelei kurstyti.

Sutartinės Žemaičių
kalnelyje

...Birželio 21-osios prievakariu Žemaičių kalnelyje susibūrusiai šimtinėlei palangiškių ir jų svečių (ne tik iš Lietuvos!) malonią sieloms sutartinių valandą, suartinančią su gamta ir Amžinąja kosmologija, padovanojo jaunimas. Tai Vilniaus universiteto studentų folkloro ansamblis „Ratilio“, vis dažniau randantis būdų nudžiuginti Palangą, ir S. Vainiūno meno mokyklos kanklininkės. Sutartinių vakaras – prasmingas ciklo „Ant krašto marės, Palangos miestelėj...“ akcentas, tvirtas savo nemeluojamu „palangietiškuoju tikrumu“. Kultūros sostinės – Palangos puošmena.
Kalnelyje, ant kurio puikuojasi ir mūsų menininkės Gražinos Oškinytės Eimanavičienės kurtieji senieji krikštai, patvariai spragsėjo laužo kibirkštys, ugnelę stiprino akmenys. Negeso iki pelenų. Susivienijo šviežio šieno kvapas ir kaimyniškas jūros gausmas, ir, tarsi belsdamasis į svečius, davė apie save žinią vasariškai drūtas Perkūnas, kraptelėjo nieko neišgąsdinę lietaus lašai. Net Diana Šeduikienė, toli Lietuvoje žinoma folkloro ansamblio „Mėguva“ instrumentinės grupės vadovė, negailinti nuoširdžių pastangų palangietiškųjų etnokultūrinių tradicijų, natūraliojo meno plėtrai, vasariškai šypsodamasi suplojo rankomis: „Viskas, kaip turi būti... Dangus išgirdo mus. Tobuliau ir nesugalvosi...“
O kantrūs kaip toji žemaitiškojo laužo ugnelė studentai, TIKRAIS senovės lietuvių (ir palangiškių) rūbais lyg iš kraitinių protėvių skrynių sėmė ir vedė, oriai giedodami, aukštaitiškas sutartines.
Visa tai pievutėje stebėjo ir Visažinis Žaltys.
Palangos gamtos laisvė, jūros ir erdvių, dangaus sąlytis stiprina žemyno žmogų, leidžia jaustis vientisa Visatos dalele, kai net mažiausia dulkelė gali žėrėti žvaigždele.

Šventoji Saulėgrįža
Ypatingas yra birželio spalvų žaismas pajūryje. Gydančioji, sakrali Saulėjauta. Jūra priartina dangų ir čia esančių žmonių sielose. Žadina geismą mąstyti. Štai todėl visi čia važiuoja, eina. Ypač pagerbti Vasaros SAULĖGRĮŽĄ, šventą ne tik baltų kraštų pagoniui.
„Saulė buvo laikoma gyvybės teikėja. Tikėdami, kad Saulė neša žmonijai ir jos darbams palaimą, lietuviai pradėdavo ir baigdavo darbus pagal saulę. Ir atlikdavo įvairius magiškus gydymo veiksmus. Senovinį apeiginį heliocentrizmo paprotį iš pagoniškosios religijos perėmė ir krikščionybė“, - skaitome 1988 m. „Mokslo“ leidyklos išleistoje iškilios lietuvių mokslininkės Pranės Dundulienės knygoje „Lietuvių liaudies kosmologija“.
O štai ir dr. Liberto Klimkos, Etninės kultūros globos tarybos pirmininko, mintys 2008 m. išleistoje knygoje „Tėviškės metai“:
„Saulėgrįžos šventė iškilesnė už kitas. Kitados per ją atlikinėtos sudėtingos, net porą savaičių trukdavusios apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Per apeigas būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlėmis iškaišomi šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas bus genami galvijai. Beveik visi rašiusieji apie senoviškąsias Jonines pažymi, kad iki saulėgrįžos renkamos žolės, tinkamos gydyti žmonėms, net padėti gimdyvėms bei apsaugoti nuo pikto gyvulius. Šis rinkimas vadinamas kupoliavimu. Kupole mažojoje Lietuvoje vadinama gėlių puokštė, iškelta ant kaspinais papuoštos karties šalia rugių lauko. Iš trijuose laukuose surinktų žolynų pinami vainikai. Merginos, burdamos ateitį, juos meta ant medžio, plukdo vandeniu, pasideda po galva pranašiškam sapnui. O vidurnaktį pražydęs papartis praskleidžia visas gyvenimo paslaptis.“

Žemaičių kalnelio magija
Ne vienas Palangos svečias vietos gyventojui užduoda klausimą: „Kaip surasti Žemaičių kalnelį, kuo jis ypatingas? Girdėjome, kad ir gretimą aplinką gaubia ypač palaiminga aureolė...“
Bandykime atsakyti Palangai širdingai atsidavusiųjų tyrinėtojų paieškų išvadomis.
Štai profesoriaus akademiko Vlado Žulkaus liudijimai jo 1997 m. išleistoje knygoje „Palangos viduramžių gyvenvietės“:
„Žemaičių kalnelis – tai nedidelė reliktinė kopa, esanti Tiškevičių parke per 90 m į rytus nuo Birutės kalno ir per 100 m į pietus nuo Gintaro muziejaus. Kalnelis yra iškilęs apie 4,5 m, o nuo jūros lygio iki 12,5 – 12,9 m. Kalno šlaitai yra gana nuolaidūs, aikštelė netaisyklingos formos, apie 35x25 m dydžio, ištęsta pietų – šiaurės kryptimi.
Prieš karą Tiškevičiai čia buvo pasistatę pavėsinę. Statant jos pamatus buvo iškasinėtas kultūrinis sluoksnis ir suardyti kai kurie kapai, tačiau jokių žinių apie radinius iš šios vietos neišliko. Be to, kalno rytiniame šlaite stovėjo ir mūrinis rūsys, kurio mūras galutinai išgriautas 8-ajame dešimtmetyje. Buvusio rūsio vietoje dabar yra išlikusi nedidelė lomelė. Jo statybos ir griovimo metu buvo šiek tiek apardyti sluoksniai kalno aikštelės rytiniame šlaite.
Nuo 1988 m. kalnelį pamėgo Palangos etnografinio ansamblio dalyviai, kurie ten sukviesdavo žmones per Joninių – Rasos šventes ir kitomis kalendorinių švenčių dienomis, ten vyko ir Žemaičių draugijos sueigos. Ant kalnelio tokiems susirinkimams buvo sukrautas akmeninis aukuras. Nuo tų susirinkimų kalnelis ir įgavo savo dabartinį pavadinimą – Žemaičių kalnelis.“
Su Žemaičių kalneliu siejasi net du Kultūros vertybių registre esantys objektai – Palangos kapinynas III ir Senovės gyvenvietė,- bet apie juos – kiek vėliau.
O kylant buvusios Litorinos Jūros dugno terasomis link dabartinės Birutės parko administracijos pastatų ir „gėlėtosios“ teritorijos, kur kraštovaizdžio inžinierės Larisos Urbonavičienės ir kolegių kūryba žavisi net maskvėnai, dešiniau yra nemaža „žalčiavietė“. Nuovokiausių pajūrio krašto gyventojų (po žmonių) buveinė. Tai Žalčiui daugiausia vietos skirta legendose ir pasakose. „Princui su geltonais akiniais“ skirtas ir gražiausias Lietuvoje bronzinis Roberto Antinio (vyresniojo) monumentas „Eglė žalčių karalienė“. Ji visus džiugina, nes ramina. Kaip ir Žemaičių kalnelio magija...

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lygiai prieš 75 metus pagal Sovietų Sąjungos MGB ir Lietuvos komunistų partijos  slaptą nutarimą Nr. 60, kurį pasirašė A. Sniečkus ir M. Gedvilas 1948-05-22 4.00  val. ryte pradėta vykdyti lietuvių trėmimo operacija kodiniu pavadinimu ,,Pavasaris“ (Vesna).


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Romualdas Rima, buvęs palangiškis, buvęs radijo stoties savininkas bei redaktoriaus pavaduotojas trumpai gyvavusiame kurorto laikraštyje „Mūsų Palanga“, taip pat dirbęs direktoriaus pavaduotoju Palangos Moksleivių klube, šiandien gali lengviau atsikvėpti: „„Brexit-as“ niekaip nepakeitė jo gyvenimo.“ „Laiku susitvarkiau reikalingus...


Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


„Aida Bertašiūtė – Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos dešimtokė. Ji visuomeniška, komunikabili, draugiška, jautri, sąžininga, gebanti organizuoti ir vesti renginius, turi humoro jausmą“, – taip talentingą jauną palangiškę pristato gimnazistė Ona Labžentytė straipsnyje „Dainavimas – tai ne tik pomėgis, tai...


Vėl rūpi pristatyti „Palangos tilto“ skaitytojams kaip reta žaismingą, unikaliose Karklės kapinaitėse amžinam su žmona Lenija jūros maldų „pasiklausyti prigulusį“ mokytoją – virtuozišką poezijos princą Salį Šemerį Šmerauską. Tai jo žvaigždėta fantazija atrado žodžius – „palangojimai“, „palangoti“, tai...


Rugpjūčio 25 d. į Palangos miestą atvyks „Saugaus gyvenimo karavanas 2013“. Tai ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ prevencinė akcija, kurios metu visi norintieji galės nemokamai ir anonimiškai vos per 1 minutę išsitirti dėl ŽIV, gauti specialisto konsultaciją, informacijos bei apsaugos priemonių.


Nepakartojamas dangiškas vaizdas, kurio nesuvaidintų nei „Holivudo“, nei „Mosfilmo“ aktoriai. Be krislo „sintetikos“. Palanga ir Lietuvos gamta spalvomis, garsais, kvapais lašėte laša į širdį, į sielą, ir gyvenimo pajautos – tarsi burtai. Taip ir yra. Birželio saulėvaizdžiai ir šviesos gausa – metų karūna. Nuo...


„Tikrai neįsivaizduoju savo gyvenimo be Palangos ir jūros. Bent jau paskutinį dvidešimtmetį – tai tikrai“, – sužinojęs mūsų pokalbio temą patvirtina visų laikų Lietuvos šlagerių karalius maestro Stasys Povilaitis, kitąmet minėsiantis savo penkiasdešimtmetį scenoje. Ir priduria, kad jau nuo kovo mėnesio prasidės jo jubiliejinių koncertų turas po...


Palangos Birutės parke – nebyli grafų gyvenimo istorija

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 07 12 | Rubrika: Miestas

Palangos Birutės parko lankytojai kiekvieną vasaros ketvirtadienį kviečiami stebėti nebylią kurorto istoriją – vienoje iš gražiausių kurorto vietų įgyvendinamas projektas „Birutės parko atspindžiai“. Jau septintus metus gyvuojantis projektas parko lankytojus nukelia į praėjusio šimtmečio pradžią. Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 iki 19 val. parke – prie...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius