„Skirtumai tarp Palangos kurorto ir Gruzijos Batumio – aiškiai krentantys į akis“

Linas JEGELEVIČIUS, 2010-08-22
Peržiūrėta
1635
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atostogaujančio Jono Paslausko, mūvinčio šortus, vilkinčio marškinėlius trumpomis rankovėmis ir su tamsiais akiniais prieš savaitę Palangoje, ko gero, nebūtų lengvai pažinę net pavaldiniai iš Lietuvos ambasados Gruzijoje, kur ponas Jonas vadovauja diplomatinei misijai. Su „Palangos tilto“ redaktoriumi ambasadorius kalbėjosi ne tik apie Palangą ir Gruzijos kurortus...

 

Esate diplomatas, išnaršęs nemažai pasaulio, bet beveik kiekvienais metais daliai atostogų praleisti atvykstate į Palangą. Kas čia jus taip žavi? Tėvynės ilgesys ar...?

Atvirai pasakius, savo atostogų jau negaliu įsivaizduoti be Palangos. Paprastai joje atostogauju kartu su savo šeima. Anksčiau savo „lietuviškų“ atostogų dalį „skeldavome“ į dvi dalis: atostogas Nidoje ir Palangoje, bet paskutiniais metais renkamės tik Palangą. Ko gero, konkurencija tarp Nidos ir Palangos bus tiek, kiek abu kurortai. Juos lyginant, paprastai mėgstama paburnoti prieš Palangą, bet tokiais atvejais aš atsakau: Palanga – tokia, kokia visa Lietuva. Patinka ji ar ne daugeliui, bet į ją didžioji dauguma tai leisti sau galinčių lietuvių atvažiuoja. Ne tik elitas – kaip į kai kuriuos kitus kurortus. Vaizdžiai lyginant, Nida – kaip Rotary klubas, kurio nariais ne visi gali būti. Palanga – atspindys visos mūsų visuomenės. Palanga man – labiau lietuviška nei Nida. Kalbu ne apie užsienio svečių skaičių. Žodžiu, Palanga – mano kurortas, ir aš čia labai patogiai jaučiuosi.

Ietys laužomos dėl Jono Basanavičiaus gatvės vizijos. Vieni ją keiksnoja dėl kičo, didelės mugės požymių, kiti džiaugiasi įvairove. Kaip jums atrodo J. Basanavičiaus gatvė?

Žinoma, mane stebina Kurhauzo atvejis. Nežinau visų detalių, bet sveikas protas klausia, kodėl taip ilgai nėra galima dėl jo rasti sprendimų. Žinoma, pats sau galiu į šį klausimą ir atsakyti: Kurhauzo atvejis – Lietuvos demokratinės teisminės visuomenės pasekmė. Jeigu toks Kurhauzas būtų kokioje nors nedemokratinėje valstybėje, jos diktatoriškas vadovas jau seniai vienu kumščio trinktelėjimu būtų išsprendęs statinio likimą. O kadangi Lietuva – demokratiška valstybė, turime sekti visais teisiniais laipteliais, ir, regis, mes juose užstrigome. Gaila, kad taip atsitiko, nes, niekas neabejoja, kad Kurhauzas darko Palangos veidą. Kičo Palangoje, kaip ir visur gyvenime, yra, bet jis – mūsų visuomenės, mūsų gyvenimo atspindys. Bet nenorėčiau dėmesį kreipti vien į blogus dalykus. Pasižiūrėkime, kiek Palangoje yra gerų ir gražių dalykų! Ta pati J. Basanavičiaus gatvė yra tvarkinga ir švari, tvarkoma Meilės alėja, Botanikos parkas, kitos gatvės ir viešos vietos. Reikia tai visiems įvertinti!

Nors ambasadoriumi Gruzijoje dirbate neseniai, galbūt jau spėjote pabuvoti žymiausiuose Gruzijos kurortuose. Palyginkite juos su mūsų Palanga...

Pagrindinis Gruzijos kurortas – Batumis. Tiesą pasakius, anksčiau, prieš kylant neramumams Abchazijoje, pagrindinis Gruzijos kurortas buvo Suchumis. Po Gruzijos ir Rusijos karo prieš keletą metų Abchaziją yra kontroliuojama Rusijos, todėl gruzinai negali nuvykti į Suchumį. Nors man jau virš penkiasdešimt metų, jau gan ilgai dirbu diplomatinį darbą, bet į Batumį pirmą kartą nuvykau tik tapęs ambasadoriumi Gruzijoje. Skirtumai tarp Palangos kurorto ir Batumio – aiškiai krentantys į akis. Palanga turi labai gražų ir patogų priėjimą prie jūros, mes turime didžiuotis nuostabia, plačia biraus smėlio juosta. Batumyje visas pajūris yra tik akmenuotas. Į mūsų Baltijos jūrą Palangoje gali bristi keliasdešimt metrų, o Batumyje Juodoji jūra iškart nesvetingai gilėja. Nors Batumyje yra labai daug ir įvairių restoranų, bet, kalbant apskritai, dažnai jiems trūkta aptarnavimo kokybės, visam kurortui – labiau išvystytos infrastruktūros. Batumyje pasigedau mažų užeigų, kavinukių prie pat jūros, mažoka informacijos apie renginius, pramogas ir paslaugas kurorte. Paslaugų kokybės ir infrastruktūros išvystymo prasmėmis, Palanga yra tikrai labiau pažengusi. Galbūt esu pripratęs prie Lietuvos gamtos, bet net ir pakeliavus po šiltus kraštus, Gruzijos gamta atrodo kaip nepakartojama. Guli pliaže ir matai, regis, ranka pasiekiamus kalnus, augalų įvairovė – pasakiškai didelė.

Lietuvai siekiant tvirčiau paremti Gruzijos siekius integracijos į Europą siekius, galbūt vertėtų vystyti ne tik ekonominiu, politinius ir kultūrinius ryšius, bet ir turizmą. Prisipažinsiu, bet man neteko girdėti, kad kuri nors kelionių agentūra siūlytų keliones į Gruzijos kurortus...

Išties, sutikčiau, kad turizmas tarp abiejų šalių galėtų būti kur kas labiau išvystytas. Matyt, teks labiau dirbti ta linkme ateityje. Gruzijos kurortai, kaip matyti, labiausiai orientuojasi į turistus iš Armėnijos ir Turkijos. Kol nėra daug tiesioginių ryšių tarp Lietuvos ir Gruzijos miestų ir miestelių, sunku tikėtis, kad įvyks didesnių pasikeitimų į gerąją pusę turizmo srityje. Įsitikinęs, kad jeigu ir Palanga užmegztų draugystės ryšius su kuriuos nors Gruzijos kurortu, turistų srautai į abi puses tik didėtų.

Kalbant apie Batumį, norėčiau pabrėžti, kad ypatingai dabar jis yra pertvarkomas – vyksta didelės statybos. Net tokie žymūs viešbučių tinklai kaip Sheraton ir Kempinski stato savo viešbučius. Statomi dideli bulvarai, nuostabūs fontanai, jau esantys – renovuojami. Visas kurortas – kaip viena didelė statybų aikštelė. Tiesą pasakius, net nelabai įsivaizduoju, kaip tokia daugybė viešbučių pajėgs užpildyti visas vietas juose. Bet akivaizdu, kad Gruzija investavo milžiniškus pinigus į turizmą. Kalbant platesniąja prasme, Gruzija yra sukūrusi labai palankias sąlygas užsienio investicijoms – labai lankstūs įstatymai, nedideli mokesčiai užsieniečiams, valdžia labai efektyviai naikina korupciją.

Kokio užsienio kapitalo Gruzijoje daugiausiai?

Daugiausia Turkijos investicijų. Nė kiek neabejoju, kad po kelių metų Gruzijos kurortai galės didžiuotis vienais gražiausiais ir naujoviškiausiais kurortais regione.

Gaila, kad Gruzija neteko savo tradiciškai žymiausio kurorto – Suchumio. Kaip žinia, jis yra okupuotas – gruzinai negali į jį važiuoti. Gruzijos valdžia yra labai protinga siekdama Batumį padaryti labai gražiu kurortu. Bus galima jį palyginti su rusų okupuotu Suchumiu.

Pakalbėkime truputį apie jūsų darbą. Esate anksčiau šešis metus dirbęs ambasadoriumi Baltarusijoje, konsulu Niujorke, ambasadoriaus pavaduotoju Lietuvos ambasadoje Vašingtone, Kanadoje. Kuo darbas Gruzijoje yra ypatingas?

Be abejo, diplomatinis darbas Gruzijoje yra ypatingas. Kiekvieną diplomatinį darbą lemia vieta, valstybė, kurioje dirbi ir laikas, kada dirbi. Taigi, pradėjau dirbti Vašingtone, kai Lietuva buvo tik suformulavusi pasauliui savo euroatlantines ir europines aspiracijas. Baltarusija – mūsų artimiausia kaimynė, su kuria mes turime 650 kilometrų bendrą sieną.

Šiandien Gruzija su savo procesais, padėtimi – ypatinga valstybė. Kaip žinia, 20 procentų Gruzijos teritorijos yra okupuota Rusijos. Drąsiai vartoju šį žodį, nes neseniai Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuri aiškiai skelbia, kad Abchazija ir Pietų Osetija, du Gruzijos regionai, buvo okupuoti. Gruzijai dabar yra labai svarbu, kad demokratiška tarptautinė bendruomenė nenusisuktų ir palaikytų Gruziją, todėl ji itin vertina Lietuvos pastangas, remiančius Gruzijos siekius. Gruzijos siekiai aiškūs – tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Vis tik Gruzija turi atlikti daug namų darbų. Padėdama Gruzijai, Lietuva gali pasidalinti ne tik savo pasiekimais, bet ir klaidomis, kad gruzinai jų išvengtų savo kelyje.

Valstybės vadovo vairą iš prezidento Valdaus Adamkaus perėmus Daliai Grybauskaitei, Lietuvos užsienio politika Gruzijos atžvilgiu tapo nuosaikesnė. Kaip sako užsienio politikos analitikai, Europos Sąjungos užsienio politikos rėmuose. Ar Lietuvos ambasada Gruzijoje jau pajuto pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Gruzijos reikalus?

Aš taip pat girdėjau tokius pareiškimus, kad, girdi, pasikeitė Lietuvos požiūris į Gruziją. Jokiu būdu negaliu sutikti su tokiu vertinimu. Pasižiūrėkite, kiek per paskutinius kelis mėnesius buvo abišalių susitikimų, vizitų. Labai daug!  Visai neseniai Lietuvoje lankėsi Gruzijos užsienio reikalų ministras Vašadzė, įvyko kiti susitikimai.

Valstybių santykių kokybę rodo aukščiausių šalies pareigūnų – prezidentų – vizitai. Per vienerius metus V. Adamkus bene keturiskart buvo susitikęs su Gruzijos prezidentu Sakašviliu, D. Grybauskaitė – nė vieno. Į Kovo 11-osios Nepriklausomybės paskelbimo dvidešimties metų jubiliejų buvo kviečiami Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Medvedevas ir Lukošenko, bet ne Sakašvilis.

Negaliu kalbėti už prezidentūrą, bet, mano supratimu, į minėjimą buvo kviesti tik kaimyninių valstybių vadovai. Beje, į minimą minėjimą atvažiavo dalyvauti Gruzijos užsienio reikalų ministras. Gegužės pabaigoje susitikti su Gruzijos prezidentu į Tbilisį buvo nuvykusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Deja, tenka pripažinti, kad viešoje erdvėje sklando gandai apie neva suprastėjusius Lietuvos ir Gruzijos santykius. Net Gruzijos užsienio reikalų ministras Vašadze, lankydamasis Lietuvoje, stebėjosi, kad jo Lietuvos žurnalistai jo apie tai klausia. Jis atsakė ir žurnalistams, ir vėliau man, kad tokių pablogėjimo ženklų nepastebėjęs. Kad paskutiniais metais nematėme abiejų šalių prezidentų susitikimų, nereiškia, kad santykiai blogėja. Tiesiog valstybės ėmė daugiau bendradarbiauti šiek tiek žemesniame lygyje.

Ar sumažėjo išduodamų vizų konsuliniame skyriuje? Gruzinų verslininkų dėmesio Lietuvai?

Ne, išduodamų vizų ambasadoje nesumažėjo. Bėda tik ta, kad kai kurie žmonės kreipiasi į ambasadą, nurodydami neteisingą informaciją, pateikdami savo vizito tikslus. Pavyzdžiui, dažnai sako, kad važiuoja į Lietuvą turistiniais tikslais, o, pasirodo, jie siekia įsidarbinti Lietuvoje. Dėl to vizų išdavimo procesas yra lėtokas, nes stengiamės nuodugniai patikrinti informaciją apie kiekvieną besikreipiantįjį.

Bet, sutikite, kas pastaraisiais metais Europos Sąjungos ir Lietuvos požiūris, santykių raida su Gruzija, gerokai išsiskyrė. Ar Lietuvos aktyvus, kartai perdėtai aktyvus santykių forsavimas nebuvo, visų pirma, buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus skelbiamos amerikietiškos politikos rezultatas?

Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos požiūriai ir santykiai su Gruzija labai skyrėsi ar skiriasi. Galbūt paskutiniais metais buvo sulėtėjusi Europos Sąjungos ir Gruzijos santykių raida dėl ES santūrios politikos. Bet pastaraisiais mėnesiais bendradarbiavimas tarp ES ir Gruzijos vėl tapo intensyvus. Neseniai įvykęs M. Sakašvilio vizitas į Prancūziją ir susitikimas su prezidentu Šarkozy buvo labai sėkmingas. Tą pripažino ir užsienio žiniasklaida. Prieš tai Tbilisyje lankėsi Prancūzijos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė C. Ashton, daugybė įvairaus lygio kitų ES atstovų. Tai reiškia, kad santykiai vėl tapo labai dinamiški.

Po Sakašvilio susidorojimo su opozicija ir uždarymo opozicijos televizijos stočių praėjusias metais ir JAV administracija, ir ES vadovai įspėjo Sakašvilį, kad Gruzijos euroatlantiniai ir integracijos į Europą siekiams buvo labai pakenkta. Ar JAV ir ES svarbiau Gruzijos galima integracija į euroatlantine ir Europos struktūras negu demokratinių procesų plėtojimas ir užtikrinimas Gruzijoje?

Diplomatiškai aš jau pasakiau, kad Vakarų ir Gruzijos santykiuose buvo ta tikra pauzė. Santykiai buvo patyrę geroką nuosmukį prieš metus dėl jūsų įvardintų dalykų. Taip, buvo tokie perspėjimai. Bet Gruzija ir jos prezidentas padarė reikiamas išvadas. Po neseniai Gruzijoje įvykusių savivaldos rinkimų nei opozicija, nei tarptautiniai stebėjimai neturėjo jokių priekaištų Sakašvili – jie vyko labai demokratiškai.

Bet JAV ir ES įspėjant Gruziją dėl tolimo nuo demokratijos vertybių, Lietuva jų įspėjamuosius signalus praleido negirdomis, neiššaudama nė vieno kritikos šūvio. Ar buvusio prezidento V. Adamkaus asmeninė draugystė su Gruzijos prezidentu neužgožė racionalus požiūrio į įvykius Gruzijoje?

Sunku man dabar tai vertinti. Man atrodo, kad Lietuva stebėjo visą vyksmą Gruzijoje. Prisimenu, kad Lietuva padarė pareiškimą, kad jėgos naudojimas nėra gerai. Be to, tokie pareiškimai dažniausia daromi diplomatiniais kanalais, nebūtinai aukščiausiame lygmenyje. Adamkus padarė labai daug, kad dabartiniai Lietuvos ir Gruzijos santykiai būtų tokie geri.

Ar sutinkate, kad dabartinė Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu labiau atitinka Europos Sąjungos užsienio politiką?

Taip, dabar ji atitinka labiau. Galbūt kuri nors pusė norėtų greitesnės santykių raidos, bet Lietuva, kaip ir Europos Sąjunga, Gruzijai mandagiai primena padaryti namų darbus. Ir tai, ko gero, yra teisingiausias dalykas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga nesustodama vystosi, lengvai pastebimi nauji traukos adresai,  akį traukia solidi Koncertų salė, atnaujintos muziejinės ekspozicijos, alėjos, kurorte net rožių krūmais pagerbiami iškilūs kultūros žmonės, vyksta augalinių motyvų drožyba. Tačiau Algimantas Bacevičius, kraštovaizdžio dendrologas, mokslo darbų leidinio „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai”...


Nors santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos neseniai pablogėjo, Jo Ekscelencija ponas Šen Žifei, Nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvai, prisimena „aukso amžių“ tarp dviejų valstybių ir linki joms „auksinės ateities".


Į „Palangos tiltą“ užėjęs palangiškis Aloyzas piktinosi, kad moderni Palanga nėra tokia moderni


Palangos meras Šarūnas Vaitkus prakalbo apie naujus kurorto planus: ko tikėtis poilsiautojams

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2021 04 19 | Rubrika: Miestas

Prieš dešimtmetį Palangoje buvę žmonės dabar ją vargiai atpažintų: rekonstruotos gatvės, atsivėrė poilsio zonos, nauji pramogų objektai, poilsiautojų akis badančius griuvėsius pakeitė puošnūs pastatai. Šiuo metu Palanga neabejotinai yra vienas sparčiausiai augančių ir besikeičiančių Lietuvos miestų. Nuo 2011-ųjų prasidėję Palangos pokyčiai siejami su jos meru 45...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus murkdosi pripažinimų jūroje – vienas žinių portalas jį paskelbė Metų meru. Tiesa, didžiausi jo neprietėliai pasijuokė: „Gal jau paminklą jam gyvam statysime?“Nesvarbu: meras – ne kačiukas, kad visiems mielas būtų. Tačiau akivaizdūs pokyčiai Palangoje per paskutinius septynerius metus buvo ir yra diriguojami Š. Vaitkaus. Per...


„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis...


Siekiantis daugiau sužinoti, jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį. „Misija Sibiras‘14” atranka...


Praėjusį penktadienį „Palangos tilto“ redakcijos darbuotojai darbą pradėjo nuo skambučio policijai – ryte atvykę į redakciją, radome sudaužytą laikraščio reklaminį stendą. Visą vasarą jis niekam iki mūsų laikraštyje praėjusią savaitę pasirodžiusių nepalankių straipsnių apie buvusį ministrą Raimundą Palaitį netrukdė. Chuliganų išpuolis, kurį redakcija...


Atostogaujančio Jono Paslausko, mūvinčio šortus, vilkinčio marškinėlius trumpomis rankovėmis ir su tamsiais akiniais prieš savaitę Palangoje, ko gero, nebūtų lengvai pažinę net pavaldiniai iš Lietuvos ambasados Gruzijoje, kur ponas Jonas vadovauja diplomatinei misijai. Su „Palangos tilto“ redaktoriumi ambasadorius kalbėjosi ne tik apie Palangą ir Gruzijos kurortus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius