Svarbūs pokyčiai dėl 1,2 proc. GPM paramos: ką privalo žinoti nevyriausybinės organizacijos?

Palangos tiltas, 2025-02-06
Peržiūrėta
980
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę, sprendžiant socialines problemas ir kuriant teigiamus pokyčius. Šių organizacijų veikla dažnai priklauso nuo finansavimo šaltinių, tokių kaip 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama. Nuo 2025 m., pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, 1,2 proc. GPM dalies paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir meno kūrėjai. Organizacijoms, siekiančioms šios paramos, būtina įsitikinti, ar atitinka formalius reikalavimus.

Parama – tik turintiems NVO žymą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2025 m. 1,2 proc. GPM paramą skirs tik toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios Registrų centro Juridinių asmenų registre yra įregistravusios žymą „Nevyriausybinė organizacija“, kitaip vadinamą „NVO žyma“.

NVO žymą gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis įstatymuose aprašytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką: „Nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.“

NVO taip pat nėra laikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys NVO arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys NVO arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys, šeimynos ir nuolatinės arbitražo institucijos.

Žyma registruojama Registrų centre

NVO statuso žyma registruojama Juridinių asmenų registre, užpildžius specialios formos prašymą ir pateikus jį Registrų centrui. Prašymą organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali pateikti pasirinktame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba elektroniniu būdu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos.

Sužinoti, ar organizacija šiuo metu turi NVO statusą, galima Registrų centro viešoje juridinių asmenų paieškoje – įvedus organizacijos pavadinimą ar juridinio asmens kodą, galima matyti prierašą „Nevyriausybinė organizacija“.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2025 m. (už 2024 m.) gyventojai 1,2 proc. GPM paramą galės paskirti juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o NVO žyma įregistruota iki 2025 m. gegužės 1 d.

VMI duomenimis, 2024 m. 33,9 mln. Eur paramą paskyrė net 464 tūkst. gyventojų, o šią sumą išsidalino beveik 24 tūkst. įvairių gavėjų: paramos gavėjai, meno kūrėjai, politinės organizacijos, profesinės sąjungos bei susivienijimai.

Kiekviena gyventojų skirta parama yra reikšminga nevyriausybinėms organizacijoms - ji ne tik palaiko organizacijų veiklą, bet ir stiprina pilietinę visuomenę, skatina įsitraukti savanorius bei plėsti vykdomą veiklą, kad ji pasiektų daugiau žmonių.

Daugiau informacijos www.ngo.lt/nvo-zyma.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybėje paaiškėjo dešimt organizacijų, kurios 2024 metais sulaukė didžiausios gyventojų skirtos 1,2 proc. pajamų mokesčio paramos. Daugiausiai lėšų surinko viešoji įstaiga „Improvizatoriai“, kuriai skirta apie 9866 eurų, pranešė VMI.


Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę, sprendžiant socialines problemas ir kuriant teigiamus pokyčius. 


Nors skaičiuojama, kad kas penktas lietuvis atsiduria situacijoje, kai jam ar kitam žmogui reikalinga pirmoji pagalba, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu prieš porą metų atlikta apklausa parodė, kad net 45 proc. šalies gyventojų mano, kad nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos.


Mokytojų atlyginimai kitąmet augs vidutiniškai 21 proc.: nuo sausio 1 d. darbo užmokestis didės 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – likusia dalimi iki 21 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui skiriama dar 3 proc. 


Klaipėdos apskrities paramos gavėjams šiemet gyventojai skyrė per 2,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia iki šiol skirta paramos suma.


Metinių finansinių ataskaitų už praėjusius metus iki šiol dar nepateikusios organizacijos rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą.


Šią vasarą Nidoje poilsiautojams bus ramiau ir saugiau – taku šalia Kuršių marių krantinės bus uždrausta važinėti elektriniais paspirtukais, taip pat riedžiais.


Kovo 15 d. startavo atvirų duomenų portalas apie 1,2 proc. GPM paramos skyrimą. Jau 18 metų* deklaruodami pajamas kiekvienais metais galime skirti paramai dalį jau sumokėto pajamų mokesčio nuo savo gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto.


Vakcinacijos rekordininkė šalyje – Neringa su 38,75 proc. paskiepytų savo gyventojų, antras – Birštonas (34,3 proc.), treti– Druskininkai (27,03 proc.), ketvirta – Palanga (25,94 proc.) O kur šiuo metu, penktadienį, balandžio 23 d., saugiausia „kovido“ prasme? Epidemiologai sako, kad šiuo metu saugiausiai, tikėtina, jaučiasi...


Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog pirmadienį, lapkričio 9 d., pervedė pirmąją gyventojų skirtą paramą nuo pernai sumokėto GPM, apie 4 mln. eurų, organizacijoms, meno kūrėjams, profsąjungoms ir jų susivienijimams bei politinėms partijoms. O kas daugiausiai paramos gavo Palangoje? To „Palangos tiltas“ pasiteiravo Laimos Domarkienės, Klaipėdos AVMI atstovės spaudai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius