Taivano misijos Baltijos šalyse vadovas Andy Chin: „Didelis atstumas nėra kliūtis sukurti nišinėms rinkoms“

Taivano, salos Kinijos Liaudies Respublikos kaimynystėje, vardas pastaraisiais metais garsiai minimas Europos ir Baltijos šalių žiniasklaidoje bei įvairiuose politikos sluoksniuose. Taivano ekonomika demonstruoja Azijos tigro apetitą, ištvermę ir laisvės siekį. O kokios verslo ir investicijų galimybės Taivane Lietuvos verslininkams? „Potencialūs sektoriai yra žaliosios energijos, puslaidininkių, daiktų interneto, išmaniųjų mašinų ir biotechnologijos“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“ sakė Rygoje dirbantis Taivano misijos Baltijos šalyse vadovas Andy Chin.

– Koks yra objektyvus Taivano – nuo žemyninės Kinijos nutolusios kalnuotos salos, kurios dydis – kaip du trečdaliai Lietuvos, o gyventojų – aštuonis kartus daugiau nei Lietuvoje, fenomeno paaiškinimas? Kaip Taivanas išvystė industrializuotą ir technologinę galią?
– Taivanas yra kalnuota šalis Rytų Azijoje, turinti daugiau nei 23,5 mln. gyventojų, gyvenančių saloje, kurios dydis – 36,197 kv. km. Kaimyninės šalys – Japonija šiaurėje, Kinijos Liaudies Respublika (KLR) vakaruose ir Filipinai pietuose.
Taivano ekonomikos augimo tempai 2019 metais sudarė 2,71 proc. ir Taivanas užėmė pirmąją vietą tarp keturių Azijos tigrų, bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui sudaro 25,909 JAV dolerių. Bendra prekybos apimtis – 616 mlrd. JAV dolerių, iš kurių eksportas sudarė beveik 330 mlrd. JAV dolerių, o importas – beveik 286 mlrd. JAV dolerių.
Europos rinka buvo ketvirta didžiausia Taivano eksporto rinka, sudaranti 9 proc. bendro eksporto kiekio, ir trečioji didžiausia importo rinka, 2019 metais sudariusi 12.8 proc. bendro importo kiekio. Kiti pagrindiniai prekybos partneriai apima Kiniją, ASEAN šalis ir Japoniją.
Taivano ekonomika yra 22-ojoje vietoje pasaulyje ir, anot Pasaulio prekybos organizacijos, 2017 metais buvo 18-oji didžiausia eksportuojanti ir 19-oji daugiausiai importuojančioji valstybė. Pasaulio ekonomikos forumo 2018 metais išleistoje Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Taivanas tarp 140 šalių užima 13 vietą, nedaug atsilikdamas nuo Singapūro, Japonijos ir Honkongo, tačiau lenkė Korėją ir Naujają Zelandiją. Taivanas taip pat yra vienas iš keturių didžiausių super-inovatorių, einantis greta Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Šveicarijos, ir užimantis pirmąją vietą pagal makroekonominį stabilumą ir finansinę sistemą.
Kai kurie pagrindiniai veiksniai, tokie kaip laisvė ir demokratija, yra pagrindinės vertybės, per patikimas teisines sistemas ir intelektinės nuosavybės teises apsaugančios individualius verslininkus, tai sukuria brandžią ir stabilią laisvą rinką; visapusiškas švietimas ugdo talentus verslui, o sveikatos priežiūros sistema suteikia neišmatuojamą socialinę naudą jos piliečiams.
Taivanas nuėjo ilgą kelią nuo žemės ūkio ekonomikos 50-aisiais metais iki šiandieninės aukštųjų technologijų pramonės ir pasiekė savo klestėjimą per vidinį demokratinį pereinamąjį laikotarpį ir pertvarką, susidurdamas su išorinėmis grėsmėmis, esant chaotiškai tarptautinei situacijai. Taivanas ir Lietuva turi daug panašumų istorijoje ir geopolitikoje; mūsų mažos ir vidutinės įmonės yra pasirengusios pasidalinti savo sudėtinga patirtimi su Lietuva ir manome, kad tai būtų naudinga abiem pusėms.

– Ar galite pakalbėti apie Taivano ir Lietuvos prekybos apimtis pastaraisiais metais?
– 2019 metais prekybos apimtys pasiekė 161,7 mln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 111,7 mln. JAV dolerių, palyginti su Latvija, ir 96.6 mln. JAV dolerių, palyginti su Estija.
Taip pat per paskutiniuosius dešimt metų mes matome nuolatinį prekybos augimą tarp mūsų dviejų šalių. Pagrindinį eksportą iš Lietuvos sudaro pagaminti tabako pakaitalai, įvairios chemijos prekės ir baldai, tuo tarpu Lietuva importuoja elektronines integruotas schemas, automobilių dalis ir priedus, elektros apšvietimo ar signalizavimo įrangą ir kitus plastiko gaminius.

– Ar didesnėms prekybos apimtims nėra problema atstumas tarp dviejų šalių?
– Abipusiams mainams atstumas yra vienas didžiausių barjerų. Taivaniečiui atskristi iš Taivano į Lietuvą, atliekant persėdimą Frankfurte arba Vienoje, užima daugiau nei 20 valandų.
Tačiau atstumas kartais padeda sukurti nišines rinkas retiems ir brangiems produktams. Nors tai atima daug pastangų reklamuojant juos potencialiems klientams, mes sukūrėme verslo atitikimo platformą tam, kad galėtume šią problemą išspręsti. Be to, remdamiesi per COVID-19 įgyta patirtimi, mes organizuojame internetines parodas ir renginius tinkamiems partneriams ieškoti. Nuo 2020 metų kovo mėnesio Taivano Išorinės prekybos vystymo taryba (angl. TAITRA) koordinavo daugiau nei šimtą internetinių parodų, produkto pristatymo seminarų, pasitarimų, siekiant apsikeisti patirtimi, taip pat padėjo surengti medicinos, gręžtinių metalo dirbinių, telekomunikacijų, telemedicinos, dirbančių namuose ekonomikos, kosmetikos, mašinų ir automobilių dalių virtualius paviljonus.

– Kokius Taivano investicijų ir užsienio verslo rėmimo įstatymus ir iniciatyvas būtų verta paminėti Lietuvos investuotojams, ypač gyvenantiems netoli Klaipėdos Jūrų uosto ir svarstantiems apie investicijas Jūsų šalyje?
– Pagal Kinijos Respublikos (Taivano) konstituciją, civilines teises ir atsakomybes reguliuoja įstatymas ir tai yra pačios demokratijos, įstatymu pagrįstos tvarkos, stabilumo ir verslo aplinkos nuspėjamumo priežastis. Tuo pat metu Komercinė teisė yra nepaprastai stipriai sinchronizuota su pasauliniais standartais tam, kad būtų galima apsaugoti investuotojų teises, užsienio investicijas gina „Užsienio piliečių investicijų statutas“.
Be to, Taivano intelektualinės nuosavybės teisinė sistema yra atvira ir skaidri, ji ne tik atitinka pagrindinius tarptautinio pakto standartus, tačiau yra savalaikiai adaptuojama pagal tarptautinę teisinę sistemą. Ji nuolat gerina patentinių teisių ir prekinių ženklų nagrinėjimo kokybę, taip pagerindama paslaugas investuotojams.
Taip pat užsienio verslams 5G telekomunikacijų tyrimo ir vystymo pramonės šakų srityse taikomos mokesčių lengvatos. Startapai taip pat laukiami, yra galimybė gauti vienerių metų rezidento pažymą, kuomet kreipiasi asmuo ar grupė asmenų. Taivano Ekonominių reikalų ministerija teikia vieno langelio paslaugas ir savalaikius sprendimus, kad, vadovaujantis vieno langelio principu, būtų paskatintos investicijos.

– Kuo investicijų aplinka Taivane skiriasi ir kiek ji yra adaptyvi, palyginti su kitomis šalimis regione?
– Taivanas Azijoje užima strateginę poziciją, besiribodamas su Kinija, Japonija, Pietryčių Azija, o per Ramųjį vandenyną – su Jungtinėmis Valstijomis. Puikiai išvystyta infrastruktūra, stabili politinė aplinka, žema infliacija ir nedarbingumo lygis, dideli užsienio rezervai investuotojams Taivane sukuria puikią aplinką. Renkantis vietą savo Azijos būstinėms, geografinis pranašumas paskatino daugianacionalines korporacijas pasirinkti Taivaną. Nepaisant to, daugybė technologijos, programinės įrangos parkų ir industrinių klasterių užtikrina tiekimo grandinę tam, kad Taivanas galėtų būti pagrindiniu tarptautinių inovacijų centru.

– Ar galite pateikti Lietuvos verslo Taivane sėkmės istorijų? Kas jose tokio įsidėmėtino?
– Iki šiol yra tik viena oficialiai Taivane 2019 metais registruota Lietuvos įmonė bei šiuo metu gyvenantys keli Lietuvos studentai ir piliečiai. Aš manau, kad lietuviškas produktas Taivane galėtų rasti potencialias rinkas, kadangi mes stebėjome gyvūnėlių maisto gamintoją, suradusį savo eksporto rinką 2019 metais, be to, lazerių technologija, kosmoso technologija (nano-palydovai), biotechnologijos, fintechas ir agro-apdirbimo pramonė Taivanui yra idealūs partneriai.
Šiuo metu mes dirbame su verslo parodomis ir partnerių atitikties platformomis abiejose pusėse ir skatiname Taivano investuotojus kitose Europos šalyse atkreipti dėmesį į Lietuvą dėl investavimo galimybių. Aš tikiuosi, kad suinteresuoti Lietuvos verslai galėtų prie mūsų prisijungti.

– O kaip dėl Jūsų tautiečių Lietuvoje?
– Kaip mane informavo, šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja 16 studentų iš Taivano ir keletas studentų kituose universitetuose, keletas piliečių gyvena Lietuvoje. Aš buvau labai padrąsintas, kai sužinojau, kad Vilniuje yra jau trys taivanietiškos burbulinės arbatos parduotuvės. Mes tikimės pamatyti daugiau taivaniečių studijuojant, dirbant ir pradedant verslą Lietuvoje.

– Kokie verslo sektoriai Jūsų šalyje ypač trokšta užsienio investicijų?
– Potencialūs sektoriai yra žaliosios energijos, puslaidininkių, daiktų interneto, išmaniųjų mašinų ir biotechnologijos. Per paskutiniuosius dvidešimt metų prekybos apimtys tarp Taivano ir ES padidėjo aštuonis kartus. Taivanas yra 16-asis didžiausias ES prekybos partneris ir didžiausias užsienio tiesioginių investicijų gavėjas informacijos ir komunikacijos technologijų pramonės šakose, biomedicinoje, perėjime į švarią energiją ir nuo kranto nutolusiose vėjo jėgainių fermose. Per keletą pastarųjų metų mes investavome 200 mln. eurų į ES Vakarų šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, gamybą.
ES (28 šalys) yra 5-asis didžiausias Taivano prekybos partneris. 57,4 mlrd. JAV dolerių (29,4 mlrd. JAV dolerių tenka eksportui ir 28 mlrd. JAV dolerių – importui) sudaro 9,25 proc. bendros prekybos apimties. Tikimės bendradarbiauti su ES, vadovaujantis laisvos prekybos, rinkos ekonomikos, skaidrumo ir įstatymo viršenybės pagrindais, taip pat tikimės pasirašyti abipusių investicijų sutartis, suteiksiančias daugiau investicinių galimybių. Jau esame pasirašę sutartis su 13 ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Austriją ir Vengriją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, tam, kad būtų galima sukurti sveiką aplinką investicijoms ir toliau spartinti abipusį ekonominį bendradarbiavimą. Mes tikimės, kad Taivanas ir Lietuva taip pat galėtų sudaryti tokią sutartį, kad būtų galima ir toliau didinti mūsų verslą ir investicijas.

– Kaip Jūs pasinaudojate artimesniais nei bet kada politiniais ryšiais tarp mūsų šalių?
– Parama iš Lietuvos ne tik pagilina mūsų abipusius ryšius, tačiau ir pabrėžia bendrąsias vertybes, kuriomis mes dalinamės, tokias kaip demokratija, žmogaus teisės laisvė ir įstatymo viršenybė, tai yra ilgalaikis pagrindas abipusiam pasitikėjimui.
Norėtume perduoti mūsų dėkingumą Lietuvos-Taivano draugystės grupei Seime dėl paramos inicijavimo abipusiams santykiams gerinti. Mes taip pat vertiname atvirą laišką, pasirašytą 204 asmenų, įskaitant Europos parlamentarų, Seimo narių, socialinio elito atstovų, kuris buvo skirtas Prezidentui dėl santykių plėtojimo. Žiniasklaidos priemonės išsamiai apie tai pranešė, apie tai vyko pozityvios diskusijos, kas atvertė naują lapą abiem pusėms, tikintis didesnės plėtros ateityje.

– Taivanas buvo giriamas už nepaprastai gerai suvaldytą COVID-19 situaciją. Kokia padėtis Jūsų šalyje šiuo metu?
– Turėjome mažiau nei 500 patvirtintų atvejų ir septynias mirtis. Taivanas paneigė prognozes ir sėkmingai sustabdė COVID-19. Mes sugebėjome tai padaryti be karantininio režimo. Vasario mėnesį mokyklos buvo uždarytos dvi savaites. Krepšinio žaidynės vėl atsinaujino balandžio mėnesį, o liepos viduryje žaidynės tęsėsi visu pajėgumu, jose lankantis 10 tūkst. žiūrovų.
Visa tai įvyko nemaža dalimi dėl Taivano greitojo reagavimo priemonių, įskaitant Centrinio epidemijos valdymo centro įkūrimą, griežtos pasienio kontrolės ir karantino procedūrų įgyvendinimą bei skaidraus keitimosi informaciją. Mes taip pat ėmėmės skubių veiksmų tam, kad mūsų visuotinės sveikatos priežiūros sistema turėtų pakankamai medicininių atsargų.
Įsitikinę, kad turime pakankamai atsargų savo žmonių priežiūrai, mes pradėjome tiekti medicininę įrangą ir reikmenis kitoms šalims, kurioms to labai reikia. Iki birželio pabaigos Taivanas padovanojo 51 mln. chirurginių kaukių, 1,16 mln. N95 kaukių, 600 tūkst. apsauginių chalatų, 35 tūkst. bekontakčių termometrų ir kitų medicininių medžiagų daugiau nei 80 šalių, įskaitant JAV, Taivano diplomatinius sąjungininkus ir Europos valstybes. Mes taip pat suvienijome jėgas su panašiai mąstančiomis demokratinėmis šalimis, norėdami ištirti greito tyrimo rinkinių, vaistų ir vakcinų kūrimą.

– Kaip Taivanas padėjo Lietuvai susitvarkyti su pandemija?
– 2020 metų balandžio 20 dieną Taivanas padovanojo Lietuvai 100 tūkst. kaukių. Abiejų šalių žiniasklaida pateikė išsamius pranešimus šia tema, o lietuviai, gyvenantys Taivane, taip pat išreiškė savo dėkingumą per „Youtube“ kanalą. O, pavyzdžiui, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkēvičs padėkojo per „Twitter“ platformą ir kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizacijos generalinį direktorių Tedros Adhanom Ghebreysus dėl prasmingo Taivano dalyvavimo.