Tyrimas: kuo dažniau žmonės skraido, tuo labiau jiems patinka Lietuvos oro uostai

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių yra kur nors skridę laisvalaikio ar darbo tikslais. Dažniausiai mūsų šalies žmonės per metus oro transportu naudojasi 1–2 kartus, rodo šiemet atliktas tyrimas. Daugiausia skraido Vilniuje gyvenantys asmenys. Beveik kas dešimtas sostinės gyventojas nurodo, jog per metus orlaiviu keliauja 5 ar daugiau kartų. Tiek Vilniaus, tiek kitų šalies miestų gyventojai labiausiai palaiko nuomonę, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybę labiausiai lemia galimybės  nuskristi tiesioginiu reisu į pagrindinius Europos aviacijos mazgus ir ekonominius centrus. 

Keleiviams patogiau, kai orlaiviai skraido dažniau

„Aktyvus vasaros aviacijos sezonas atspindi Lietuvos oro uostų ir partnerių, tradicinių oro bendrovių, dėmesį susisiekimo kokybei. Iš viso šį sezoną pasiūlą keleiviams didina net 11 iš 15 mūsų partnerių – bendrovių, siūlančių skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Svarbūs Europos susisiekimo mazgai, tokie kaip Amsterdamas, Kopenhaga ar Frankfurtas tampa dar geriau ir lanksčiau pasiekiami, o tai keleiviams leidžia patogiau planuoti keliones ne tik Europoje, bet ir į Šiaurės ar Pietų Amerikos žemynus, taip pat susiderinti jungiamuosius skrydžius į Aziją“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.

Jis pateikia duomenis, kad „airBaltic“ skrydžiai iš Vilniaus į Amsterdamą dabar vyksta du kartus per dieną, tradicija tampa trečias vakarinis „Lufthansa“ skrydis į Frankfurtą kiekvieną darbo dieną. Taip pat dažniau skraidoma į Briuselį, Kopenhagą, Ciurichą, Vieną ir kitus Vakarų Europos miestus. 

Kokybės proveržį geriausiai pastebėjo panevėžiečiai

Neseniai bendrovės „Nordstat“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžiausia dalis (47 proc.) apklaustųjų per paskutinius 12 mėnesių yra skridę 1–2 kartus. Pastebėta tendencija, kad aktyviausiai skraido šalies sostinės gyventojai, tačiau kauniečiai ir klaipėdiečiai nuo vilniečių atsilieka visai nedaug. Tyrimo duomenimis, Vilniuje yra gausiausia grupė (beveik 10 proc.) keleivių, kurie skraido penkis ar daugiau kartų. 

Tuo metu kauniečiai ir panevėžiečiai pasižymi tuo, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybę labiausiai vertina dėl tiesioginių skrydžių į Europos aviacijos mazgus. Be to, 92 proc. respondentų iš Kauno teigė, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus gerėja. Su tuo sutiko net 96 proc. panevėžiečių. Atitinkamai, Vilniuje apie Lietuvos oro uostų darbą ir paslaugas teigiamai atsiliepė 85 proc. respondentų, Klaipėdoje – 89 proc., Šiauliuose – 87 procentai. Susumavus apklausos rezultatus, 9 iš 10 žmonių Lietuvoje teigia, jog susisiekimo oru kokybė Lietuvoje per paskutinius metus pagerėjo. Tarp svarbių pažangos kriterijų žmonės dar nurodė užtikrintą skrydžių krypčių įvairovę, patogius skrydžių laikus ir dažnumą. 

Planuoja tęsti pokyčius

Pasak S. Bartkaus, įdomu tai, jog dažniausiai skraidantys asmenys sudarė didžiausią grupę žmonių, kurie Lietuvos oro uostų darbą vertina aukščiausiais balais – t. y. puikiai. Tai svarbu, nes aktyvūs keliautojai yra sukaupę daugiau patirties ir gali palyginti Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų paslaugas su užsienio šalių oro vartų. Taip pat jis pastebi, kad Vilniaus ir Kauno gyventojai yra linkę stipriau palaikyti teiginius, kad būtina plėsti ir modernizuoti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą. 

Kauno miesto ir apylinkių gyventojai stipriai palaiko ir pokyčius Kauno oro uoste, be to, modernizacijai ypač pritaria klaipėdiečiai, Šiaulių krašto ir Marijampolės apskrities gyventojai. Lietuvos oro uostų duomenimis, keliautojus geros žinios iš Kauno oro uosto turėtų pasiekti jau netrukus – antrą šių metų pusę turėtų finišuoti Kauno oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos projektas. Baigus modernizaciją aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus, nes bus išplėstos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.

Lietuvos oro uostų vadovo S. Bartkaus teigimu, infrastruktūros pokyčiai ir gyventojų pritarimas pažangai yra labai svarbūs planuojant naujas partnerystes ir tolesnę maršrutų plėtrą. „Toliau ketiname taikyti rizikos pasidalijimo modelį ir skatinti tiesioginius skrydžius strategiškai svarbiomis kryptimis“, – pabrėžia vadovas ir konstatuoja, kad šios praktikos dėka keliautojai iš Lietuvos skraido į Hamburgą, Diuseldorfą, Londono Sitį ir Lisaboną. 2023 metais pradėtas taikyti skrydžių skatinimo modelis, veikiantis rizikos pasidalinimo principu, leidžia vykdyti ilgalaikius bendrus verslo planus kartu su bendrovėmis „LOT Polish Airlines“ ir „airBaltic“.

Apie visuomenės nuomonės tyrimą

Gyventojų apklausą 2025 metų kovo 24 d. – balandžio 3 d. atliko bendrovė „Norstat LT“. Iš viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18–64 m. interneto vartotojų), atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.

Daugiau naujienų - Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin

Tadas Vasiliauskas
Lietuvos oro uostai

Atstovas žiniasklaidai