Vandens kaina kils, bet Palangos geriamasis vanduo – labai geros kokybės

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Pranas Madzajus neslepia, kad dėl ženkliai padidinto mokesčio už vandens resursų išgavimą ir kitų sąnaudų didėjimo, kurios nepriklauso nuo įmonės, nustatyta tvarka turėjo prašyti savivaldybės Tarybos padidinti vandens kainą. Bet užtat po visų „Palangos vandenys“ investicijų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą šiandien palangiškiai gali gerti itin kokybišką vandenį.
P. Madzajus maloniai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.
– Kokie „Palangos vandenims“ buvo praėjusieji metai?
– Kalbant glaustai, buvo išties geri metai. Jau vien dėl to, kad per praėjusius metus neturėjome didesnių gedimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, o taip pat darbuotojai dirbo saugiai, nebuvo nelaimingų atsitikimų darbe. Anksčiau jų būdavo ne vienas. Bet gedimų skaičius dėl padarytų investicijų į visą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, linkęs kiekvienais metais mažėti. Tačiau naujų medžiagų, technologijų įdiegimas ir veiklos modernizavimas turi ir kitą pusę – kai kurių įmonės darbuotojų paslaugų tenka atsisakyti.
Šiuo metu įmonėje dirba šimtas darbuotojų, bet, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vykdant palyginamuosius veiklos rodiklius tarp vandens tiekimo įmonių ir skaičiuojant kainų tarifus (VKEKK), mūsų bendrovei nurodė iki 2015-ųjų pasiekti, kad čia dirbtų ne daugiau 96 darbuotojų.
Praėjusiais metais teko atleisti du darbuotojus, o per paskutiniuosius 5 metus sumažėjo 13 darbuotojų.
– Ar įmonė dirbo pelningai 2012-aisiais?
– Kol kas dar nėra atlikta metinė finansinė ataskaita, bet pirminiai skaičiavimai rodo, kad įmonei praėjusieji metai buvo nuostolingi.
Preliminariniais skaičiavimais, nuostoliai sudarys nuo 150 iki 200 tūkstančių litų.
– Dėl ko tokie nuostoliai? Juk ankstesniais metais įmonė dirbo pelningai.
– Taip, 2011-ieji „Palangos vandenims“ buvo pelningi. Nuostolių praėjusiais metais patyrėme dėl sąnaudų ženklaus padidėjimo.
Visų pirma, dėl Vyriausybės sprendimo nustatyti ženkliai didesnius mokesčius už gamtos resursų (vandens)  išgavimą ir naudojimą, mes praėjusiais metais sumokėjome triskart daugiau tokio mokesčio. Pavyzdžiui, 2011-aisiais įmonė už gamtos išteklius mokėjo 120 tūkstančių litų, o už praėjusius metus privalėjome sumokėti apie 360 tūkstančių litų. Sutikite, didelis skirtumas. Be to, 10-čia procentų padidėjo el. energijos sąnaudos, dėl padidėjusios el. energijos kainos, 5 procentais padidėjo darbo užmokesčio sąnaudos dėl išmokėtų darbuotojams išeitinių išmokų ir 4 procentais – ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos dėl padidėjusio turto. Tačiau pajamos iš vandens pardavimo ir nuotekų tvarkymo padidėjo tik vienu procentu dėl padidėjusių vienu procentu pardavimų.
– Tokia įstatymo pataisa mažas vandens įmones automatiškai paverčia nepelningomis. Vadinasi, vykdant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą – sąnaudų susigrąžinimo principą, lieka išeitis: prašyti perskaičiuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą.
– Kol kas palangiškiai moka už vandenį tiek, kiek ir ankstesniais metais, bet, atsižvelgdami į sąnaudų didėjimą, kurios nepriklauso nuo įmonės, buvome priversti ir mes kainą už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą perskaičiuoti. Perskaičiavus kainą ir suderinus ją su valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, gyventojams kaina vidutiniškai padidėja 2 procentais arba 14 centų be PVM už 1 kub. metrą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kartu.  Toks sprendimo projektas pateiktas Palangos miesto savivaldybės Tarybai.
– Ar įmonės steigėjas, Palangos miesto savivaldybė, jau neoficialiai pritarė kainos didėjimui?
– Taip, kadangi  kaina turėjo būti perskaičiuota pagal nustatytą kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
– Ko įmonė tikisi iš Naujųjų metų? Ir ko palangiškiai gali tikėtis iš „Palangos vandenų“?
– Kaip įmonės vadovas galiu garantuoti, kad įmonė teiks vartotojams kokybiškas paslaugas ir labai geros kokybė geriamąjį vandenį.
– Ar kalbėdamas apie vandens kokybę, galite pasakyti, kieno ji yra nustatoma?
– Patikinu, kad Palangos vandens kokybė atitinka mikrobinės taršos ir cheminius rodiklius  nustatytus  higienos normos reikalavimus.
Mieste vandens kokybę nuolat tikrina mūsų bendrovės laboratorijos specialistai, o kontrolę vykdo Maisto ir veterinarijos specialistai.
– Kaip „Palangos vandenys“ gyvena žiemą? Kiek vandens suvartojimas žiemą sumažėja?
– Esame paskaičiavę, kad vandens suvartojimas žiemą, palyginti su vasaros sezonu, sumažėja tris ar net tris su puse karto, tai yra dėsninga kurortiniams miestams. Prie šio, gamybinio pajėgumo didinimo ar mažinimo esame įpratę ir atitinkamu laiku jį keičiame.
– Ką tai reiškia įmonei?
– Tai reiškia kelis dalykus mums: mažesnes pajamas žiemą ir tai, kad įmonė turi pakankamus pajėgumus užtikrinti vandens tiekimą, kai poreikis paslaugai yra didelis. Žiemą „Palangos vandenys“ išnaudoja tik 30-35 procentus savo pajėgumų. Bet darbuotojų skaičiaus žiemą dėl to nemažiname. Tik keturis mėnesius dirbame ne nuostolingai.
– Ar šią žiemą jau susilaukėte daug skundų dėl šalčio sutrikdyto vandens tiekimo, nuotekų kanalizacijos gedimų?
– Susijusių su šalčiu gedimų skaičius žiemą padidėja, ko gero, tai neišvengiama. Laimei, šią žiemą nebuvo labai didelių šalčių, jau turėjome penkis gedimus vandentiekio sistemoje.
– Esame rašę apie įmonės investicijas į kurorto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukciją ir plėtrą. Ar aišku, ar bus tam tikslui skirta lėšų Europos Sąjungos naujojo finansinio periodo biudžete?
– Už Europos Sąjungos, LR biudžeto ir įmonės lėšas buvo vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra. Per 2007-2012 metų investicinį laikotarpį esame mieste pakloję ar įsigiję 19,6 kilometro vandentiekio ir 30 kilometrų nuotekų tinklų. Per šį laikotarpį buvo pastatyta 10 naujų nuotekų perpompavimo siurblinių ir 3 nuotekų siurblinės rekonstruotos. Investuota virš 50 mln. Lt į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Palangoje.
Žinoma, sunku spėlioti, kaip bus ateityje, kol nėra patvirtintas iš ES finansuojamas 2014-2020 metų laikotarpis. Jeigu dėl kurių nors priežasčių europinių lėšų vandens ūkiui bus skirta mažiau, ko gero, teks pačioms vandens tiekimo įmonėms, taip pat ir „Palangos vandenims“ daugiau prisidėti prie projektų įgyvendinimo savo lėšomis. Kol kas net Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija dar konkrečiai negali pateikti informacijos dėl lėšų skyrimo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ar rekonstrukcijai kitame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje.
– Ar įdiegiant naujas technologijas, didėja ir įmonės darbuotojų kvalifikacija?
– Be abejo, darbuotojų kvalifikacija didėja. Įmonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimas – itin svarbus dalykas. Juolab, kaip jūs sakote, įdiegiant vis sudėtingesnes, tobulesnes ir patikimesnes vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui bei valdymui technologijas ir medžiagas reikalingi atitinkami specialistai.
Mes nuolat apmokome savo darbuotojus. Apmokymai vyksta ir įmonėje, ir seminarai kituose miestuose. Noriu pabrėžti, kad turime kolektyvą, kuriame darbuojasi daug patyrusių šioje srityje darbuotojų dirbančių ne vieną dešimtmetį. O darbuotojų kaita pas mus išties labai maža.
– Didžioji dalis  darbuotojų „Palangos vandenyse“ yra išdirbę 15-25 metus. Tai – daug.
Žinau, kad ir jūs esate įmonės veteranas?
– Vandentvarkos srityje dirbu nuo 1975 metų, o įmonėje dirbu nuo 1989-ųjų metų, tai paskaičiuokite (šypsosi, – aut.)...
– Neseniai įdarbinote pavaduotoją, miesto savivaldybės Tarybos narį Dainių Želvį. Kodėl iškilo toks poreikis?
– Nors, kaip minėjau, darbuotojų skaičius kas metai mažėja, buvo poreikis skirti didesnį dėmesį įmonės atskiroms veikloms. Matydamas, kad didėjant įmonės turtui, atliekamų darbų apimtims,  tikslinga ir reikalinga pagrindinės veiklos (vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas) valdymą duoti vienam darbuotojui, o kitos veiklos valdymą – kitam darbuotojui. Įsteigiau papildomą direktoriaus pavaduotojo etatą ir perskirsčiau savo pavaduotojams kuruojamas sritis. Žinoma, visą valdymo procesą administruoju aš. Beje, papildomo pavaduotojo etato sukūrimas buvo suderintas ir su įmonės stebėtojų taryba. Mano siūlymui ji pritarė.
– Vyriausybės lygmenyje kalbama apie vandens ūkio pertvarką, vandens tiekimo įmonių stambinimą. Kaip tai palies „Palangos vandenis“?
– Kol kas ta pertvarka – įmonių stambinimas – realiai nevyksta. Vis vyksta svarstymai, kokia ji turėtų būti. Bet ateityje, ko gero, vandens įmonių jungimosi procesas – labai tikėtinas. Metmenyse kalbama, kad investicijos pirmiausia būtų nukreiptos į stambias įmones.
– Kaip koks nors jungimasis paveiktų „Palangos vandenis“? Kurorto vandens vartotojus?
– Aišku, kad dalis darbuotojų netektų darbo. Vartotojams būtų sunkiau ir nepatogiau laiku spręsti gaunamų  paslaugų klausimus. Neabejoju, kad vartotojui neigiamo poveikio tokiose pertvarkose būtų kur kas daugiau nei teigiamų dalykų.
– Kokią dalį sąskaitų „Palangos vandenys“ siunčia tik elektroniniu būdu? O kokią – įprastu?
– Tai labai maža dalis, apie 5 procentus, bet tie vartotojai, kurie nenori gauti sąskaitų įprastu būdu, gali mūsų bendrovės tinklalapyje užsiregistruoti ir atsispausdinti sąskaitas.
– Ar palangiškiai suvartoja daug vandens, palyginti su kitų miestų gyventojais?
– Esame paskaičiavę, kad kiekvienas Palangos gyventojas per parą vidutiniškai suvartoja apie 60 vandens litrų. Palyginimui, Europos Sąjungoje kiekvienas gyventojas per parą suvartoja 120-140 litrų vandens. Taigi, tegul išvadas daro patys skaitytojai.
– Iš kur į kiekvieną kraną Palangoje patenka vanduo?
– Vanduo kurorte yra išgaunamas iš giluminių žemės sluoksnių 250 metrų gylio ir siurbliais pompuojamas į vandens gerinimo įrenginius. Vanduo siurbliais sumontuotais giluminiuose gręžiniuose yra pompuojamas į geležies ir mangano šalinimo iš vandens įrenginius, kuriuose šie elementai yra pašalinami. Toliau vanduo patenka į fluoro šalinimo iš vandens įrenginius, nufluorintas vanduo kaupiamas vandens rezervuaruose, o iš jų, didesnio našumo siurbliais, tiekiamas vartotojui. Esant reikalui, kai yra įtarimas dėl galimos mikrobinės vandens taršos, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloridu.
Kalbant apie nuotekų valymo įrenginius Palangoje, jie yra geros būklės. Jų rekonstrukcija buvo atlikta prieš trejus metus. Nuotekų apvalymas yra labai geras – pagal atskiras kontroliuojamas komponentes siekia 84-98 procentus.
– Ko palinkėtumėte kurorto gyventojams, visiems vandens vartotojams?
– Tegul visi kurorto gyventojai ir svečiai lieka ramūs dėl geriamo vandens kokybės – ji labai gera.
Dėl jos netgi sulaukiame komplimentų iš kitų miestų į Palangą atvažiavusių svečių. Jie giria mūsų geriamąjį vandenį dėl jo švaros, skonio ir kokybės.
– Ar tai reiškia, kad niekada nesulaukėte nusiskundimų dėl paslaugų ir vandens kokybės?
– Visiškai išvengti skundų, ko gero, neįmanoma. Kai įvyksta gedimai vandens tiekimo sistemoje – vamzdynuose ir reikalingas jų remontas, nutraukiamas vandens tiekimas dalyje vamzdynų, o tai neabejotinai atsiliepia ir tiems gyventojams, kurie galbūt apie gedimą sistemoje net nėra girdėję. Pradėjus vėl tiekti vandenį vamzdynais, būna atvejų, kai iš čiaupo pasirodo neįprastos spalvos vanduo. Bet tokių atvejų – labai mažai.