„Vartų mokesčio“ už atliekas numatomas kėlimas atskleidė: Palangos „šiukšlių ūkyje“ trūksta tvarkos

Vasarą vykusiuose UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (KRATC) valdybos  posėdžiuose priimti sprendimai padidinti vadinamąjį atliekų priėmimo į sąvartyną „vartų mokestį“ regiono savivaldybėms ne tik sukėlė didelę audrą – iki nepatenkintųjų tokiu sprendimu, apie kurio galimybę žinota dar nuo 2010-ųjų, kreipimosi į teismus, bet ir parodė, kad protestuojančiųjų – šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės – „šiukšlių ūkyje“ esama daug netvarkos. Tokios, už kurią galima sulaukti baudų iš Aplinkos ministerijos.

Kreipėsi į teismą
Priminsime, jog į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės. Šį žingsnį išprovokavo KRATC sprendimas jau nuo rugsėjo 1 d. padidinti vadinamąjį atliekų priėmimo „vartų mokestį“ visoms septynioms bendrovę įkūrusioms savivaldybėms – KRATC akcininkėms. Palangai šis mokestis kiltų nuo 55 iki 79,87 Lt (su PVM), o nuo Naujųjų – iki 125,57 Lt (su PVM), tad kurorto gyventojams už šiukšlių tvarkymą paskutinį šių metų ketvirtį papildomai tektų sumokėti 14 litų, o kitais metais – papildomai 60 litų, iš viso apie 200 litų už paslaugą. Bendrovės valdyba taip pat įpareigojo regiono savivaldybes, įvertinus pasikeitusius „vartų mokesčius“, iki 2014-ųjų metų atitinkamai pakeisti vietinės rinkliavos dydžius.
Ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui įteikusios savivaldybės tvirtina, kad KRATC, kurios per 80 proc. akcijų valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, pažeidė Rinkliavų įstatymą (jame numatyta, kad apie rinkliavų dydžių keitimus turi būti informuojama ne mažiau kaip prieš pusmetį), kad rinkliavų tarifų nustatymas pagal įstatymą yra pačių savivaldybių tarybų reikalas, o KRATC dėl „vartų mokesčio“ didinimo nesitarė su pačiomis savivaldybėmis – bendrovės akcininkėmis.
„Man KRATC sprendimai atrodo labai sutartini ir dvelkia suokalbiu prieš savivaldybes – mažąsias KRATC akcininkes. Per dvi savaites birželį KRATC valdyba dukart didino „vartų mokestį“, apie tai net neinformavusi KRATC stebėtojų tarybos, kurią sudaro visos savivaldybės. Įdomiausia, kad apie sprendimą didinti mokestį, KRATC Palangos miesto savivaldybę informavo tik beveik po dviejų mėnesių, nors apie rinkliavos planuojamus pakeitimus turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius“, – sprendimą kreiptis į teismą „Palangos tiltui“ aiškino Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.
Į ieškinį trečiuoju asmeniu įtrauktos UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus taip pat piktinosi tokiu KRATC sprendimu.
„KRATC nepateikė mums jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų tokį didelį „vartų mokestį“. Kai bendrai visi kūrėme KRATC, buvo šnekama apie bendrai sutartus sprendimus. Tikrovė pasirodė visai kitokia“, – sakė K. Skierus.
Bendrovės sprendimu didinti „vartų mokestį“ piktinosi ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, ir jo kolega Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Teismas patenkino skundo teikėjų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – didesnis „vartų mokestis“ kol kas nebus taikomas.

Patys neteisūs?
Tuo tarpu KRATC tikina, kad neteisios yra pačios ieškinį keliančios savivaldybės.
Didinamo „vartų mokesčio“ klausimą nagrinėjęs KRATC stebėtojų tarybos posėdis vyko 2013 m. liepos 11 dieną, tačiau, nors ir buvo informuotos, nei Palangos nei Kretingos savivaldybės neatsiuntė savo atstovų į šį posėdį. Papildomai visos savivaldybės apie naują situaciją ir didėjantį „vartų mokestį“ buvo informuotos liepos pradžioje raštu ir liepos 17 dieną merų pasitarime, kuris vyko Klaipėdos miesto savivaldybėje. Š. Vaitkus irgi dalyvavo šiame susitikime, tad puikiai žinojo situaciją.
Ar galėjo KRATC valdyba anksčiau informuoti apie didėjantį „vartų mokestį“? Bendrovės teigimu,  nebent be konkrečių skaičių, nes tik gegužės 29 dieną KRATC pasirašė sutartį su atliekų deginimo paslaugą teikiančia UAB „Fortum Klaipėda“ ir sužinojo, kokį atliekų kiekį turės pateikti sudeginimui 2013 metais ir kokias dėl to patirs sąnaudas. Atlikus pasikeitusių „vartų mokesčio“ skaičiavimus, nedelsiant buvo priimti valdybos sprendimai, informuoti akcininkai.
Jeigu teigiama, kad savivaldybėms laiko buvo per mažai, kad priimti atitinkamus sprendimus tarybose, pavyzdžiu galėtų būti Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji buvo informuota lygiai taip pat, kaip ir kitos regiono savivaldybės, tačiau spėjo išanalizuoti visus KRATC pateiktus duomenis ir liepos mėnesį tarybos posėdyje patvirtino sprendimą dėl atsiskaitymo už KRATC paslaugas padidinimo. Panašų sprendimą priėmė ir Neringos savivaldybė. Ir toks žingsnis esąs natūralus ir logiškas: aišku, kad pradėjus atliekas deginti naujoje jėgainėje, kyla KRATC kaštai, tad didinamas vartų mokestis. Jeigu tai bus daroma palaipsniui, gyventojai nepajus staigaus kainų šuolio.

Ne naujiena
Atliekų sutvarkymo pabrangimas savivaldybėms neturėjo būti naujiena. 2010 m. kovo 3 d. visų Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintame „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams“ yra tokia pastraipa: „Plano įgyvendinimo poveikis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiams“. Joje įspėjama, jog pradėjus deginti mišrias komunalines atliekas, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali padidėti 25 proc. Apie tai, jog Klaipėdos regiono komunalinės atliekos 2013 metais bus deginamos naujoje „Fortum Klaipėda“ jėgainėje, puikiai buvo žinoma ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei – žiniasklaida išsamiai parodė jėgainės atidarymą, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Suomijos prezidentai.
Jei „vartų mokesčio“ didėjimas kai kam ir tapo naujiena, tai ne todėl, kad KRATC kažko nepadarė, o tiesiog kai kurių savivaldybių specialistai pamiršo perskaityti dokumentus, kuriais turi vadovautis planuodami darbus. Jau minėtas dokumentas – „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planas 2010-2019 metams“ – yra vienas pagrindinių organizuojant atliekų tvarkymą, kurį Palangos ir Kretingos savivaldybės privalo vykdyti. Be kita ko šiame plane numatyta, kad savivaldybės įsipareigoja tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles); apmokėti atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir KRATC už teikiamas paslaugas kaip numatyta atitinkamose sutartyse; kontroliuoti KRATC veiklą ir kita. Deja, Kretingos ir Palangos savivaldybių atstovai labai retai dalyvauja savo valdomos bendrovės KRATC stebėtojų tarybos posėdžiuose.
Beje, grįžtant prie pačių RATC ir „vartų mokesčio“. Kaip žinia, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai buvo iškeltos atitinkamos sąlygos dėl atliekų tvarkymo. Viena jų – susitvarkyti su šalį nusėjusiais sąvartynukais ir sukurti atliekų surinkimo sistemą. Vykdant ES direktyvas, įsteigta dešimt RATC. Šie, 2013-ieji metai, – pirmieji, kai Lietuva turi atsiskaityti ES. Iki šiol visas ES direktyvas iš 10 Lietuvos RATC yra įgyvendinęs tik Klaipėdos RATC. Tuo tarpu „vartų mokestis“ kyla ir ten, kur direktyvos nevykdomos: antai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, atsakingas už atliekų priėmimą iš sostinės ir aplinkinių savivaldybių, pateikė savo skaičiavimus, pagal kuriuos atliekų iš Vilniaus miesto savivaldybės priėmimas į sąvartyną brangs daugiau nei dvigubai: nuo 69,6 Lt už toną (be PVM) iki 161,09 Lt be PVM.

Tvarkosi aplaidžiai?
Vienas iš Palangos savivaldybės aplaidumo faktų – ji neturi pasitvirtinusi atliekų tvarkymo plano – pagrindinio teisės akto, nurodančio, kaip atliekos tvarkomos jų savivaldybės teritorijoje, kaip nustatomi ir apskaičiuojami rinkliavų dydžiai. Nors tai padaryti įpareigoja valstybės įstatymai, kuriais turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savąsias taisykles. Tad išvis neaišku, kokiu būdu iki šiol buvo nustatomas rinkliavos už atliekų surinkimą ir išvežimą dydis.
Be to, kitose savivaldybėse – kaip antai Klaipėdos miesto – yra atliekami tyrimai, vadinamasis atliekų sudėties monitoringas. Skirtingų vartotojų išmestos atliekos pasveriamos, atliekami skaičiavimai. Šių skaičiavimų dėka išsiaiškinta, kad, tarkim, gyventojai permokėjo už atliekų surinkimą ir išvežimą, tad jiems mokestis sumažintas. Taip pat paaiškėjo, kad sodininkai ir tam tikros verslo grupės moka gerokai mažiau nei derėtų.
Palangos savivaldybė – vienintelė regione,  kuri iki šiol vietoj to, kad gyventojams išdalintų pernai pavasarį visoms septynioms regiono savivaldybėms KRATC perduotuosius konteinerius, skirtus kompostavimui, „kompostuoja“ pačius konteinerius, kurie „rūgsta“ nenaudojami vienoje iš komunalininkams priklausančių aikštelių. Natūraliai kyla klausimas: kur individualiuose namuose gyvenantys palangiškiai deda vadinamas žaliąsias atliekas? Jų į Dumpių sąvartyną vežti negalima, ir atliekas atvežantys Palangos komunalininkai, kurių šiukšlių surinkimo sunkvežimių konteinerius prie sąvartyno vartų tikrina kontrolieriai, sulaukė nuobaudų.

Tvarkos galėtų būti
daugiau
Tiek BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“, kurio žinioje – ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tiek UAB „Palangos komunalinis ūkis“ tinklapių pagrindiniuose puslapiuose pati pirma pateikiama informacija – būtent apie atliekų surinkimą. Čia skelbiami Palangos miesto tarybos priimti sprendimai dėl Palangos miesto savivaldybės juridinių asmenų, vietinės rinkliavos mokėtojų, komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos (2009.12.30),  Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (2012.03.29), supažindinama su nuo 2003 m. sukurta regiono atliekų tvarkymo sistema, miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis bei skelbiami atliekų išvežimo grafikai.
„Nemanau, jog galima teigti, kad Palangoje atliekų surinkimo sistemoje yra betvarkė, tačiau tvarkos galėtų būti daugiau, – prasitarė Rinkliavų centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Simutis, palaikantis nuomonę, jog KRATC apie keliamus „vartų mokesčio“ įkainius turėtų informuoti pusmetį prieš juos nustatant. – Atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainius Taryba patvirtino 2010 metais, paskui juos, atsižvelgdama į faktinę padėtį, koregavo. Tiesa, gal ne visada į gerą pusę – yra dar koreguotinų dalykų. Pavyzdžiui, „Bočių“ ir „Pavėsio“ sodų bendrijose 90 proc. pastatų yra gyvenamieji namai, o rinkliava skaičiuojama kaip sodų bendrijų nariams“.
E. Simutis neneigė fakto, jog Savivaldybėje nėra atliekų tvarkymo plano bei metodikos, kaip skaičiuojami rinkliavos dydžiai. Kas turėtų tai daryti? Čia jau klausimas administracijai. Nėra ir kontrolės sistemos, nors įstatyme numatyta, jog šią kontrolę turi vykdyti Savivaldybės administracija.
„Mūsų centras nei gali kontroliuoti atliekų surinkimo, nei rengti ir teikti sprendimų projektus Tarybai. Galime nebent dalyvauti tokių sprendimų rengimo darbo grupėse. Nors ne kartą esame teikę pasiūlymus, kokių priemonių būtų galima imtis, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną. Kalbant apie tas pačias vadinamas žaliąsias atliekas – beje, konteineriai joms kompostuoti gyventojams yra dalijami, – jomis galėtų pasirūpinti mūsų įmonės – komunalininkai ir „Palangos vandenys“: yra galimybių jas kompostuoti, maišyti su dumblu, o ne vežti į sąvartyną, kas išties neūkiška“, – sakė E. Simutis.

Problemos visoje
Lietuvoje
„Palangos savivaldybė, atlikusi paskaičiavimus, kiek reikėtų konteinerių žaliosioms atliekoms, užsiprašė jų „su atsarga“ – kiek per tūkstantį. Šiai dienai gyventojams išdalinta 700 konteinerių, dalijami jie ir toliau, mes netgi paagituojame juos pasiimti. Beje, kai kurios namų valdos pasiėmė ir po du, ir po tris, – tikino bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus. – Dėl nuobaudų – taip, būta tokio fakto. Aš tai vertinu kaip keršto aktą po to, kai Palangos ir Kretingos savivaldybės kreipėsi į teismą. Juolab, kad vairuotojai girdėjo, jog sąvartyno kontrolieriams duoti atitinkami nurodymai dėl iš Kretingos ir Palangos atvažiuojančių sunkvežimių tikrinimo. Mums yra neužskaityta 19 tonų atliekų, tačiau sąskaitą, kurią už jas gavome, aš grąžinau KRATC. Beje, jie patys neįvykdė įsipareigojimų – Joskauduose turėjo būti įrengta aikštelė žaliosioms atliekoms surinkti, iki šiol jos nėra“.
K. Skieraus teigimu, Palangos savivaldybės taryba patvirtino realius įkainius, kuriuos ji koreguoja. Tuo tarpu Klaipėdos gyventojai gerokai permokėjo už atliekų surinkimą, ir būtent todėl dabar giriamasi, kad yra sukaupta lėšų. Derėtų akcentuoti ir tai, kad Palanga mažiausiai skolinga KRATC.
„Kai KRATC buvo kuriamas, jo administracijoje dirbo daug mažiau žmonių nei dabar. Tad išlaidos administravimui smarkiai išaugo. O kas jam apmoka?“ – retoriškai teiravosi K. Skierus.
„Negaliu atsakyti į klausimą dėl atliekų tvarkymo plano bei įkainių skaičiavimo metodikos. Tačiau Savivaldybė įkainius peržiūri, tam yra sudaromos darbo grupės, ir įkainiai buvo perskaičiuojami: vienoms fizinių ir juridinių asmenų grupėms jie mažėjo, kitoms didėjo, tad atitinkama kontrolė yra vykdoma“, – sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus.
Jo įsitikinimu, KRATC pats savųjų įsipareigojimų nevykdo visu šimtu procentų. Kad ir dėl žaliųjų atliekų aikštelės įrengimo, kuris vėluoja jau ne vienerius metus. Dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo apskaičiavimo, kontrolės problemų esama ne vien Palangos savivaldybėje – visoje Lietuvoje, nes pati sistema esanti labai paini. O kas teisus dabar kilusiame ginče – Palangos ir Kretingos savivaldybės ar KRATC, – turėtų išaiškinti teismas.
Tuo tarpu KRATC teigimu, žaliųjų atliekų tvarkymo aikštelės regione statomos laiku ir vėlavimo nėra – jos bus pabaigtos 2013-2014 metais. Šis projektas finansuojamas ES ir mūsų šalies biudžeto lėšomis. Finansavimas buvo patvirtintas tik 2012 metais, ir po to aikštelės Klaipėdos regione iškart pradėtos statyti. Be to, žaliųjų atliekų priėmimo aikštelė veikia Glaudėnuose, palangiškiams pakeliui į Dumpių sąvartyną. Ir jie privalo šias atliekas vežti į Glaudėnus, kol bus įrengta kompostavimo aikštelė Joskauduose.
KRATC patvirtino, kad už draudžiamą žaliųjų atliekų atvežimą į Dumpių sąvartyną Palangos vežėjams šį rudenį tikrai buvo skirtos nuobaudos. Ir tai ne pirmas toks atvejis – situacija kartojasi kiekvieną rudenį ir pavasarį. O priežastis lengvai nuspėjama: savivaldybės ar jų parinkti vežėjai tinkamai neorganizuoja ir nekontroliuoja šių atliekų surinkimo. Panaši situacija prieš kelis metus buvo Klaipėdos mieste, bet uostamiestyje savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kartu su KRATC organizavo bendrus reidus, vykdė šviečiamąją kampaniją ir žaliųjų atliekų į komunalinių atliekų konteinerius masiškai nebemetama.
Pasak KRATC atstovų, jų bendrovės administravimo išlaidų vertinimas tik parodo kai kurių asmenų nesusigaudymą situacijoje – administravimo kaštai niekaip nesusiję su „vartų mokesčio“ didėjimu. KRATC vykdo įstatymus, kurie privalomi ir savivaldybėms. KRATC buvo įkurtas, kad joms padėti, bet jei kažkurios savivaldybės šios pagalbos nenori – joms teks pačioms prisiimti ES direktyvų ir LR įstatymų vykdymo naštą, bei atsakomybę už gresiančias baudas. Nes už netinkamą atliekų sutvarkymą bus baudžiamas ne KRATC, o aplinkosauginių užduočių nevykdančios savivaldybės.        

Teismai mokesčio
nepanaikins
KRATC valdybos sprendimas jau nuo rugsėjo 1 d. padidinti atliekų priėmimo į sąvartyną „vartų mokestį“ apskųstas teismui. Tik Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybės su „vartų mokesčio“ didinimu sutiko be išlygų.
Didžiausio KRATC akcininko – Klaipėdos miesto savivaldybės – atliekų sektorių kuruojantis mero pavaduotojas Artūras Šulcas dėl dvigubai padidėjusio „vartų mokesčio“ situacijos nedramatizuoja – tam buvo ruoštasi iš anksto.
„Klaipėdos miesto savivaldybė ruošėsi šiam žingsniui daug metų. Ir kaip visi žiemai kaupia atsargas, taip mes kaupėm tam tikrus resursus. Ir mums tai nebuvo netikėta. Gyventojams vietinė rinkliava nedidės“, – tvirtina A. Šulcas.
Kad „vartų mokestis“ neišvengiamai bus didinamas visoje Lietuvoje, neslepia ir Aplinkos ministerija. „Ateityje bus tokių sprendimų, kad vartų mokestis turės šiek tiek augti tam, kad tos atliekos būtų kitaip sutvarkomos“, – teigia aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad jau šiemet į sąvartynus pateks tik pusė 2000 m. užfiksuoto biosklaidžių atliekų kiekio. 2020 metais reikalavimai dar griežtėja. Jų neįvykdžius, grėstų Europos Sąjungos sankcijos. Jos skiriamos kiekvienai šaliai skirtingos, tačiau, pasak viceministro, bauda Graikijai siekė po 20 tūkstančių eurų už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną.
Neseniai „vartų mokesčio“ didinimą svarstė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybės ribose jį planuojama kelti nuo 85 iki 195 lito.
Nors Palanga yra apskundusi KRATC-o sprendimą teismui, neabejojama, kad kurortas bus priverstas kelti gyventojams mokestį už šiukšlių išvežimą, nes „vartų mokestis“ neišvengiamai didės.