Viceministrė G. Krasauskienė: „Nesižvalgau atgal – praeitis nekuria ateities. Ją kuria dabartis“

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-05-09
Peržiūrėta
2007
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Sugrįžusi į Palangą, G. Krasauskienė randa laiko pabendrauti su pedagogais ir mokiniais.
Sugrįžusi į Palangą, G. Krasauskienė randa laiko pabendrauti su pedagogais ir mokiniais.

Palanga turi savo viceministrę – Genoveitą Krasauskienę. Jeigu kas nors po dramatiškai susiklosčiusių Seimo rinkimų tikėjosi, kad palangiškė puls į neviltį, labai klydo. Patyrusios pedagogės, buvusios mokyklos vadovės ir Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkės patirtis neliko nepastebėta – G. Krasauskienę Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirinko viena iš savo pavaduotojų. „Aš vertinu jos kompetenciją. Be to, jos puikios anglų kalbos žinios labai pravers Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai“, – sakė prieš G. Krasauskienės paskyrimą ministras. Nors šiandien viceministrė G. Krasauskienė darbuojasi Vilniuje, ji – toks dažnas svečias Palangoje, kad kyla įspūdis, jog ji jos niekada nepaliko.

Į Palangą grįžta beveik kiekvieną savaitgalį
„Toks jausmas, lyg Palangoje būčiau nuolat. Atitolti nuo savo šeimos, draugų, bendraminčių tikrai neįmanoma. Taigi grįžtu beveik kiekvieną savaitgalį, bendrauju su įvairiais žmonėmis, partiečiais, dalyvauju miesto renginiuose, kaip ir anksčiau. Pasikeitė tik tai, kad savaitgaliais turiu daugiau susitikimų, o asmeninio laiko nelabai lieka. Tačiau mėgstu žmones, todėl buvimas tarp jų mane visada džiugina“, – „Palangos tiltui“ sakė G. Krasauskienė.
Nors viceministre ji dirba vos daugiau kaip tris mėnesius, ponia Genoveita sako, kad jaučiasi tarytum ja jau dirbtų visus metus.
„Ši veikla man – „prie širdies“. Pagrindinės mano kuruojamos sritys – bendrasis ugdymas, t.y. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis, taip pat profesinis mokymas, švietimo kokybė ir regioninė politika. Nors darbo sfera ir labai plati, tačiau klausimai ir problemos – gerai pažįstami“, – sakė pašnekovė.
Skubanti į Vilnių, o dažniausiai kiekvieną savaitgalį – atgal į Palangą, G. Krasauskienė sako, kad viceministrės pareigų, kaip ir miesto Tarybos narės pareigų, vieną dieną „nusimesti“, o kitą – vėl „užsidėti“, tikrai neįmanoma.
„Grįžusi priimu ir konsultuoju Palangos gyventojus – ir kaip miesto Tarybos narė, ir kaip viceministrė. Kur ir kada bebūčiau, mane kaip viceministrę domina, kokiomis nuotaikomis gyvena mokytojai, mokiniai, jų tėvai. Man labai svarbi kiekvieno jų nuomonė. Ir visada sugrįžusi į ministeriją galvoju, kaip vieną ar kitą girdėtą mintį pritaikyti, o patikėtą problemą išspręsti“, – teigė pašnekovė.
Kad jaustų švietimo įstaigų gyvenimo pulsą, ji stengiasi kuo daugiau laiko skirti susipažinti su švietimo įstaigų problemomis jose lankydamasi.
„Laikausi nuostatos, kad realios situacijos sėdėdama kabinete nesužinosiu, todėl, kai tik turiu galimybę, važiuoju susitikti su mokytojais, dėstytojais, įstaigų vadovais. Įtempta darbotvarkė neleidžia švietimo įstaigose lankytis taip dažnai kaip norėtųsi, bet esu užsibrėžusi aplankyti jas visas. Jau teko pabuvoti ne vienoje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Trakų ir kitų miestų bei rajonų mokyklų. Žinoma, nepamirštu ir Palangos švietimiečių. Pats pirmas mano, kaip viceministrės, susitikimas buvo su Palangoje vykdyto projekto „Aš esu kultūra“ dalyviais Palangos švietimo pagalbos centre”, – sakė G. Krasauskienė.
„Kai, pavyzdžiui, grįžtu mėnesio paskutiniam ketvirtadieniui į Palangos miesto Tarybos posėdį, po jo ir kitą dieną, penktadienį, suplanuoju vizitus į pajūrio regiono mokyklas, susitikimus su vadovais bei pedagogais. Jau teko susitikti su Kretingos švietimo įstaigų vadovais, lankiausi Neringos švietimo įstaigose, Klaipėdos Laivininkystės, Laivų statybos ir remonto profesinėse mokyklose, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre. Kadangi situaciją Palangos švietimo įstaigose žinau geriau nei kitose mokyklose, kol kas jose lankiausi dar nedaug. Tačiau Palangos švietimo įstaigoms tikrai planuoju skirti pakankamai dėmesio ir laiko“, – kalbėjo viceministrė.

Kurorto mokyklos
džiugina

O kaip atrodo Palangos mokyklos prieš kitas šalies mokyklas?
„Palangos mokyklos yra tikrai šaunios – turi daug nuoširdžiai dirbančių kvalifikuotų pedagogų, protingų, talentingų ir darbščių mokinių. Malonu, kad, atėjus sveikinti respublikinio konkurso nugalėtojų, beveik visada prizus tenka įteikti ir palangiškiams. Pavyzdžiui, balandžio 12-ąją, sveikindama Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojus, I laipsnio diplomą įteikiau Akvilei Gintautaitei ir Eglei Stonkutei, Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinėms (mokytoja Danguolė Baranauskienė), II laipsnio diplomus – „Baltijos” pagrindinės mokyklos aštuntokei Aušrinei Narvilaitei ir dešimtokei Gabrielei Bumblytei (mokytoja Danguolė Baranauskienė), III laipsnio diplomą – Ugnei Deksnytei ir Viktorijai Liustrovaitei, Senosios gimnazijos 11 kl. mokinėms (mokytoja Regina Burvienė). Balandžio 23 d. padėkos raštą įteikiau konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ nugalėtojai Liucijai Mončienei, Palangos senosios gimnazijos mokytojai.
Gegužės 2-ąją, sveikinant konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus, tarp patekusiųjų į finalą džiugu buvo matyti Palangos Vlado Jurgučio mokyklos mokines šeštokę Akvilę Aksinavičiūtę ir aštuntokę Rasą Siautėlaitę (direktorės pavaduotoja ugdymui mokytoja Rima Šalkauskienė). Žinau, kad balandžio mėnesį ministerijos I laipsnio diplomu buvo apdovanota filologų konkurso nugalėtoja Gintarė Riepšaitė, Palangos senosios gimnazijos dvyliktokė (mokytoja Jūratė Galinauskienė), tarptautinio epistolinio rašinio konkurso nacionaliniame etape I vietą laimėjo Gabija Petrauskaitė, Šventosios pagrindinės mokyklos mokinė (mokytoja Nijolė Šauklienė). Kai iš 1246 Lietuvoje esančių bendrojo lavinimo mokyklų Palangos mokyklos turi tiek laimėtojų – ir tik per vieną mėnesį, – tikrai verta jomis ir jų pedagogais bei mokiniais didžiuotis“, – pasakojo G. Krasauskienė.

„Palangoje nebuvo
išvengta mokyklų tinklo pertvarkos pažeidimų“

„Gal jau pateikėte ar pateiksite ministrui siūlymų dėl esminių švietimo dalykų?“ – klausiu.
„Švietimo srityje yra susikaupę nemažai spręstinų klausimų ir problemų, vieni jų sprendžiami lengviau, kitiems reikia daugiau laiko ir pastangų. Vadovauju įvairioms darbo grupėms, kuriose gvildename problemas ir formuluojame įvairius konkrečius pasiūlymus. Visada buvau prieš drastišką mokyklų naikinimą, kai atsižvelgiama vien tik į ekonominę situaciją, o ne į vietos bendruomenių nuomonę, nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Štai, dirbdama ministerijoje ir analizuodama mokyklų tinklo optimizavimo problemas, darkart įsitikinau, kad, vykdant mokyklų pertvarką Palangoje, visgi nebuvo išvengta pažeidimų. Pavyzdžiui, nebuvo parengtas mokytojų įdarbinimo ir perkvalifikavimo planas. Gal todėl dar iki šiandien yra išlikusi kai kuriems Palangos mokytojams tokia opi nepakankamo pamokų krūvio problema. Koreguodami Mokyklų tinklo kūrimo taisykles, siūlysime sušvelninti reikalavimus vidurinėms mokykloms, siekiančioms tapti gimnazijomis, pavyzdžiui, kaimo gimnazijoms užteks turėti po vieną 11 ir 12 klasę, o miesto – ne mažiau kaip po dvi 11 ir 12 klases. Spręsdami mokinio krepšelio problemą, esame užsibrėžę pasiekti, kad iš mokyklų nebūtų atimtos lėšos, sutaupytos dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo. Tobulinsime pedagogų atestacijos tvarką, keisime švietimo įstaigų vadovų skyrimo, mokyklų išorinio vertinimo tvarką, koreguosime kitus švietimo veiklą reglamentuojančius dokumentus“, – sakė viceministrė.
Kai prireikia, jai tenka pademonstruoti ir anglų kalbos žinias.
„Bendrauju su svečiais iš užsienio, dalyvauju tarptautinėse konferencijose, vykstu į dalykines komandiruotes į užsienio šalis. Anglų kalbos mokėjimas yra didelis privalumas, o Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu anglų kalba bus tiesiog neišvengiama“, – įsitikinusi ji.

Pasipildo naujais nariais
Ne paslaptis, kad nuožmioje politinėje kovoje, kuri nepasibaigia įvykus rinkimams, ne vienas politikas tikėjosi, kad G. Krasauskienei išvykus dirbti į Vilnių, jos įtaka miesto gyvenimui sumažės, o ji taps simboline partijos kurorto skyriaus pirmininke.
Patyrusiai politikei, miesto Tarybos narei tokie politinių oponentų lūkesčiai kelia šypseną.
„Išvykau ne į mėnulį, o tik į Vilnių. Nė kiek neabejoju, kad mano darbas ministerijoje skyrių tik stiprina, suteikia jam daugiau svorio ir pasitikėjimo, – sakė pašnekovė. – Kuo daugiau žmonių Palangos skyriuje užima ir, neabejoju, ateityje užims svarbias pareigas, tuo geriau ir partijos Palangos skyriui, ir Palangos miestui“.
Darbo partija Seime, žinia, yra valdančiojoje daugumoje. Anot politikės, Palangos „darbiečių“ skyrių papildė daug naujų aktyvių visuomenės narių, kurie turi daug veiklos ir artimiausių planų.
„Kokiomis nuotaikomis gyvena Palangos „darbiečiai“? Ar vyko diskusija dėl partijų jungimosi? Kokia ji? Kokios nuomonės?“ – teiraujuosi G. Krasauskienės.
„Savaime suprantama, diskusijos skyriuje vyko ir vyksta, nuotaikos – darbingos. Jungimasis reiškia naujus žmones, naujas galimybes, naujas idėjas. Prisiminkime 2012-uosius: „darbiečiai” susijungė su Naująja sąjunga – skyrius sustiprėjo ir tapo rimta politine jėga Palangoje. Tai aiškiai patvirtino ir 2012-ųjų rinkimų į Seimą rezultatai. Neseniai „darbiečiai” susijungė su leiboristais. Vadinasi, partija dar labiau sustiprėjo. Žinau, yra dar ir daugiau partijų, pageidaujančių prisijungti prie Darbo partijos“, – sakė viceministrė.
Darbo partijos Palangos skyriuje yra apie 170. Tai – vienas didžiausių partijų skyrių kurorte.
„Džiugu, kad kiekviename skyriaus Tarybos posėdyje priimame naujų narių“, – džiaugėsi skyriaus pirmininkė.
Kai partija Tvarka ir teisingumas ir Darbo partija išreiškė ketinimus jungtis, G. Krasauskienė teigia, kad abiejų partijų skyrių jungimosi perspektyvas ji tik trumpai aptarė su „tvarkiečių“ lydere Aldona Stasiulaitiene.
„Su ponia Aldona kalbėjome telefonu. Jei partijos kada nors susijungtų, mudviejų užduotis būtų užtikrinti, kad partijų skyrių susijungimas vyktų kuo sklandžiau. Tačiau kol tai neįvyko, kas stotų prie jungtinės partijos skyriaus vairo, kalbėti anksti – tokios diskusijos tarp mūsų nebuvo“, – sakė „darbietė“.
„O gal Palangos „tvarkiečių“ pirmininkė turėtų dalinai prisiimti atsakomybę dėl kolegos Gedimino Valinevičiaus pasitraukimo iš Tarybos opozicijos į valdančiąją koaliciją?“ – išsprūdo paklausti.
„Atvirai kalbant, manau, kad ši žinia nebuvo netikėta. Neatmetu galimybės, kad G. Valinevičiaus perėjimas į valdančiąją koaliciją yra susijęs su jo tolesne karjera – ne asmeninių politinių nuostatų pasikeitimu. Manau, kad kiekvienas Tarybos narys turėtų jausti atsakomybę ir prieš jį delegavusį skyrių, ir prieš savo rinkėjus“, – įsitikinusi G. Krasauskienė.

Ateitį kuria dabartis
„Žinau, kad Vilniuje buvote nekart susitikusi su meru Š.Vaitkumi. Ar tai buvo jo mandagumo vizitas? Ar sulaukėte konkrečių prašymų dėl Palangos?” – klausiu.
„Su meru Š.Vaitkumi Vilniuje nebuvau susitikusi nė karto. Buvo pažadėjęs užsukti į ministeriją, bet nepasirodė. Perskaičiusi spaudoje, kad meras neva apsilankęs ministerijoje ir „išprašęs“ finansavimą vienai iš mokyklų, labai nustebau – nei dėl finansavimo, nei kitais klausimais susitikimo su Š. Vaitkumi ministerijoje nebuvo. Finansavimą minėtai mokyklos renovacijai, kaip ir kitų šalies mokyklų renovacijai, ministerija skyrė nustatyta tvarka, atsižvelgdama į realų poreikį bei projekto tęstinumą“, – sakė G. Krasauskienė.
Nors iki kitų savivaldybių rinkimų liko dar daugiau kaip pusantrų metų, ji tiki Darbo partijos perspektyvomis kurorte.
„Daug darbuojamės, todėl turi būti ir vaisių“, – sako ji.
Paprašyta įvertinti iki šiol kurorte dominavusių liberalcentristų galimybes būsimuose rinkimuose, vietos „darbiečių“ lyderė sakė: „Liberalcentristų perspektyvos artimiausiuose savivaldos rinkimuose atrodo sudėtingos“.
G. Krasauskienė prisipažįsta, kad pamažu išdyla ir dramatiškai susiklosčiusių Seimo rinkimų, kuriuose ji vos keliomis dešimtimis balsų nusileido konservatoriui Pranui Žeimiui, prisiminimai.
„Nesižvalgau atgal – praeitis nekuria ateities. Ateitį kuria dabartis. Labai vertinu dabartinę savo gyvenimo atkarpą: dirbu atsakingą ir širdžiai mielą darbą, kuriame esu sukaupusi didelę patirtį. O su P. Žeimiu bendrauti kol kas tiesiog nepasitaikė progos, – prisipažino politikė. – Tikiu tuo, kad viskas, kas vyksta, visada tik į gerą“.

Jūsų komentaras:

pedagogei pedagoge 2013-07-25 16:24 (IP: 78.61.158.101)
Pritariu

... 2013-07-24 15:13 (...@ / IP: 78.61.158.101)
Pamynus praeitį - ateitis labai miglota

aliosa 2013-05-12 10:32 (ausra / IP: 109.128.4.247)
a, a,kur MERAS fotkej?

pedagogė 2013-05-11 17:31 (IP: 78.61.180.156)
tuštybių mugė.....

alio konservatoriai !!! 2013-05-10 18:32 (IP: 78.61.104.50)
tai kaip cia dabar - tai Zeimys "apsikabina" su premjeru, nors visa Lietuva mato, kad ne, tai meras pinigus "pramusineja " net nebuves ministerijoj - tai kas tuos stebuklingus darbus taip garsina, jei tai netiesa ...

hmmm 2013-05-10 18:21 (IP: 78.61.104.50)
matomai konservatoriu korta

Korta 2013-05-10 18:04 (IP: 213.251.189.209)
Musta korta

teorija 2013-05-10 07:12 (IP: 78.61.56.200)
Na,pasakymas "kad nesižvalgau atgal,nes praeitis nekuria ateities",- tikrai neteisingas.Praeitis, tai mokykla,iš kurios mes mokomes, paimdami kas geriausia sukuriame dabartį, o iš dabarties kuriame ateitį.Jeigu ponia viceministrė nesižvalgo į praeitį, o tik kuria nežinia iš ko ateitį,- tai ir bus nekoks rezultatas.Kadangi dabartinė valdžia tik 'kuria ateitį', tai tas pats kaip kad buvo kuriamas komunizmas ir iš jo išėjo"didelis..piiiš".Todėl, patarčiau, kad ne viskas buvo blogai praeityje,bet viską sugriovėme, o per 23 metus,Lietuvos,kurioje būtų gera gyventi VISIEMS,o ne tik "kūrėjams',...deja, nesukūrėme.

Taip pat skaitykite

Ko gero, to  niekada Palangoje dar nebuvo – dvi dienas iš eilės kurorte lankėsi ministrai: ketvirtadienį, liepos 21 d., energetikos ministras Dainius Kreivys, o penktadienį, liepos 22 d. – Kultūros ministras Simonas Kairys.


Politiko Petro Gražulio dukterį auginanti palangiškė Birutė Navickaitė įdavė mergaitės tėvą policijai. Anot moters, Seimo narys trimetę savo automobilyje vežioja nepritaikęs tokio ūgio ir svorio vaikams būtinos kėdutės, rašo delfi.lt 


Linas Jegelevičius – vienas iš keleto vyresnės kartos Lietuvos žurnalistų, kuris yra dvikalbis: lengvai ir profesionaliai rašo lietuviškai – jis yra dabar jau vienintelio Palangos laikraščio „Palangos tiltas“ redaktorius, žurnalo „Lietuvos pajūris“ redaktorius ir leidėjas – ir angliškai. Linas jau daugiau kaip 10 metų...


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Atsiradus Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įrašui apie baustumą Italijoje dar 2002 metais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto savivaldybės Tarybos narys Danas Paluckas pasitraukė iš partijos skyriaus pirmininko posto, taip pat atsisakė Palangos miesto tarybos nario mandato. Praeities skeletai verčia ant šono dar vieną...


Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs ir nuo gegužės 11 dienos iš posto pasitraukiantis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, panašu, praėjusį ketvirtadienį savo kolegei, palangiškei Darbo partijos atstovei, viceministrei Genoveitai Krasauskienei, įteikė atleidimo raštą. Skelbiama, kad G. Krasauskienė buvo atleista „kaip netekusi...


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su kurorto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi bei mero pavaduotoju Sauliumi Sime – bei apžiūrėjo uragano „Feliksas“ nuniokotus kurorto paplūdimius. Įvertinęs situaciją, ministras konstatavo, jog iki kurortinio sezono pradžios būtini pajūrio tvarkymo darbai turi būti atlikti.


Lietuvos naujųjų laikų politikos patriarchas Vytautas Landsbergis laukia gegužės, kada baigs europarlamentaro kadenciją Europos Parlamente. „O tada jau būsiu dažnas svečias Palangoje – jos pakraštyje, Nemirsetoje, renčiu namuką“, – prisipažino. Į pastabą, kad, renovavus kurorte Vasaros estradą, galėsiąs visus lepinti M. K. Čiurlionio rečitaliais, profesorius...


Palanga turi savo viceministrę – Genoveitą Krasauskienę. Jeigu kas nors po dramatiškai susiklosčiusių Seimo rinkimų tikėjosi, kad palangiškė puls į neviltį, labai klydo. Patyrusios pedagogės, buvusios mokyklos vadovės ir Darbo partijos Palangos skyriaus pirmininkės patirtis neliko nepastebėta – G. Krasauskienę Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis...


Nuo antradienio palangiškė Genoveita Krasauskienė pradeda dirbti naujose pareigose. Ji paskirta švietimo ir mokslo viceministre.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius