Vieną iš patikimiausių būdų, įspėjančių apie ugnies liežuvius, – gaisro jutikliai

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-01-30
Peržiūrėta
2387
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vieną iš patikimiausių būdų, įspėjančių apie ugnies liežuvius, – gaisro jutikliai

Liaudies išmintis sako: „Vagis vagia – tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko“. Kiekvienais metais Lietuvoje kyla daugiau kaip 15 tūkstančių gaisrų. Bene skaudžiausia nelaimė, sukrėtusi visą Lietuvą, įvyko ketvirtadienio rytą Kelmės rajone, Tytuvėnuose. Čia šėlstanti ugnis suniokojo bažnyčią ir vienuolyną, kurie buvo laikomi vienu iš įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje. „Norint nelaimei užbėgti už akių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sudaro metinius, objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, į kuriuos įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai. Patikrinimo metu stebima, kaip laikomasi teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus ir atsižvelgiama į kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai“, – apie vieną iš gaisrų prevencijos priemonių pasakojo Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Raimondas Grabys.

 

 Bažnyčia tikrinta pernai

Gaisras gali išplisti labai greitai. Per 30 sekundžių gaisro židinys gali uždegti šalia esančius degius daiktus ir tapti nekontroliuojamas, o dar po poros minučių jau kelti pavojų gyvybei. Kasmetinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reidų metu, įmonių, mokyklų, darželių, viešbučių savininkai yra informuojami apie gresiantį pavojų, neretai ir baudžiami. „Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Statiniai objektų grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį, vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, pastato paskirtis nustatoma pagal patalpą, kuri atitinka dažniau tikrinamos grupės kriterijus nei visas pastatas. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus; II grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 2 metus; III grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 3 metus; IV grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų statistiką bei kitas aplinkybes. Kurorto mokyklos, darželiai, viešbučiai, pramoninės ar sandėliavimo paskirties patalpos priskiriamos I grupei, tad juos tikriname kartą metuose. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia priklauso II grupei ir buvo tikrinta pernai“, – „Palangos tiltui“ sakė R. Grabys.

Saugumo reikalavimų nesilaikantiems asmenims pareigūnas neretai išrašo ir baudos kvitą. „Geranoriškai nusiteikusiems pažeidėjams griežtų baudų neskiriame. Tačiau jeigu pareigūnas mato gyvybei grėsmę keliančią aplinkybę, bauda skiriama. Ji svyruoja nuo 100-250 litų. Tačiau ji gali išaugti ir iki 2 tūkstančių litų“, – informavo R. Grabys.

 

Gaisro prevencija

Kiekvienuose namuose gausu degių medžiagų: popierius, medis, baldai, drabužiai, žaislai, knygos, kilimai, užuolaidos, sienų apmušalai. Lengvai užsidega ir augalinės kilmės produktai: šienas, šiaudai, lapai. Užsidegimo šaltinių namuose taip pat daug: krosnys, degtukai, žiebtuvėliai, kibirkštys, žarijos, įkaitęs lygintuvas, deganti dujinė viryklė, smilkstanti nuorūka. Kadangi nuo gaisro nesame apsaugotas nė vienas, R. Grabys įvardijo vieną iš patikimiausių būdų, įspėjančių apie nelaimę – gaisro jutiklius: „Pagrindinis šių jutiklių ypatumas yra jų reagavimo greitis. Specialūs jutikliai arba signalizatoriai atpažįsta ir įspėja, ar patalpose esama temperatūros šuolių, ar atsirado dūmų. Gaisro metu jutiklių skleidžiamas garsas neretai pažadina ir kaimynus. Taip pat veiksminga priemonė – smalkių jutikliai. Gyventojams, kurie namus šildo kūrendami krosnį, patariu kas tris mėnesius išvalyti kaminą“.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.), žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.), neatsargus rūkymas (4,1 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja: 2023 m. veiklos teritorijoje kilo 1112 gaisrų, jų metu žuvo 12 žmonių. Apie 30 proc. gaisrų kilo gyvenamajame sektoriuje. Didžioji dalis šių gaisrų kilo dėl netvarkingų krosnių ir kitų šildymo įrenginių.


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl techninių perspėjimo sistemos priemonių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25 punktu, šių metų gegužės 12 d....


Palanga – ne tik turistų ir saule vasarą besidžiaugiančių miestelėnų rojus. Miestelyje yra apie 40 asmenų, kuriems yra paskirta viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemonės. Apie tai...


Palangos oro uoste pristatytas naujas priešgaisrinės tarnybos automobilis: analogišką techniką naudoja didieji pasaulio oro vartai.


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Palangos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ direktoriaus pavaduotojos ūkiui RamunėsGadiliauskienės iniciatyva spalio mėnesįbuvo organizuotipriešgaisrinės saugos mokymai, kurių tikslas buvo praktiškai atlikti vaikų ir personalo evakuaciją.


Gruodžio 2 dieną gautas pranešimas iš BPC, kad Ganyklų g. ties 57 numeriu pažymėtu namu nulūžęs medis, atsirėmęs į gatvės apšvietimo stulpą ir į kitą medį, kelia pavojų praeiviams. Atvykusios pajėgos nustatė, kad nulūžusio medžio, atsirėmusio į gatvės apšvietimo stulpą, šakos remiasi į elektros laidus, reikalingi LESTO darbuotojai, kad atjungtų įtampą...


Trečiadienį Savivaldybės posėdžių salėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK) posėdis, kurio tikslas – aptarti


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras vasario 4 dieną paminėjo Pasaulinę vėžio dieną. Šių metų dėmesys buvo skirtas temai „Paneikime mitus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas ypač į vieną tikslą – mažinti atskirtį ir išsklaidyti mitus apie vėžį.


Liaudies išmintis sako: „Vagis vagia – tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina –  nieko “. Kiekvienais metais Lietuvoje kyla daugiau kaip 15 tūkstančių gaisrų. Bene skaudžiausia nelaimė, sukrėtusi visą Lietuvą, įvyko ketvirtadienio rytą Kelmės rajone, Tytuvėnuose. Čia šėlstanti ugnis suniokojo bažnyčią ir vienuolyną, kurie buvo laikomi vienu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius