A. Vinkus: „Esu kupinas jėgų ir energijos – mane reikės pristabdyti, o ne stumti“

Nuoširdžiai tikėjimo galia ir žmonėmis pasikliovęs gydytojas Antanas Vinkus švenčia pergalę – jam atiteko mandatas į Seimą Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje, kurioje jis antrajame ture varžėsi su TS-LKD atstovu, Palangos miesto Tarybos nariu Vaidotu Bacevičiumi. Už A. Vinkų balsavo 53,66 procento nuo balsavime dalyvavusių rinkėjų, o už V. Bacevičių – 42, 79 procento. Gulęs po sveikinimų tik po antros valandos ir kėlęsis prieš septintą, A. Vinkus pirmadienio rytą vieną pirmųjų aplankė „Palangos tilto“ redakciją.
– Ar lengva buvo užmigti po tokios įtampos, gausybės emocijų?
– Įtampos gydytojo, ar vadovo, gyvenime niekada netrūksta, svarbu išmokti su ja susitvarkyti. Pasitikau lemiamą rinkimų dieną – sekmadienį – su geru jausmu: visą save jiems atidaviau, dirbau daug, sąžiningai ir nuoširdžiai, ir, džiaugiuosi, jau galėjau padėti žmonėms.
Noriu labai padėkoti visiems balsavusiesiems už mane, ypač Kretingos gyventojams, kurių dauguma balsavo už mane, taip pat šventojiškiams, kurie mane labiau palaikė nei kitą kandidatą, ir, žinoma, visiems palangiškiams.
Man net dabar nesvarbu – palaikė jie mane ar turėjo kitokią nuomonę apie mane. Nepalanki nuomonė – natūrali reakcija, juk gyvename demokratinėje visuomenėje.
Kitokios nuomonės man ir primindavo: „Antanai, nesi toks tobulas... Turi tobulėti“. Įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus iki gyvenimo pabaigos turi siekti ir tobulėti, nes tai – gyvenimo varomoji jėga.
Patikėkite, rinkimų naktį, dar nežinodamas nugalėtojo, širdyje džiaugiausi, kad rinkimų kampanija čia buvo beveik išimtinai sąžininga, etiška. Niekada, net mintyse, Dievo neprašiau, kad varžovui būtų blogai – pasiklioviau savo tikėjimu, patirtimi, savo meile žmonėms, ir, žinoma, žmonėmis, kurie per visą rinkimų laikotarpį buvo su manimi ar šalia manęs.
– Ar daug sulaukėte sveikinimo skambučių?
– Patikėkite, labai daug. Tiek daug, kad net nebuvau pajėgus į visus atsakyti, todėl stengiuosi tai padaryti šiandien ryte. Visiems, kurie mane palaikė, dėl manęs jaudinosi, kurie siūlė pagalbą, tariu nuoširdų ačiū. Mano pergalė – ir jūsų visų pergalė.
– Ar sulaukėte pasveikinimo su pergale iš savo varžovo Vaidoto Bacevičiaus?
– Ne, nesulaukiau. Bet jeigu aš žinočiau jo telefoną, aš jam paskambinčiau, net jūsų akivaizdoje... Noriu padėkoti jam už bendrą darbą ir gan etišką rinkimų kampaniją, neskaitant kai kurių dalykų paskutinėmis jos dienomis. Aš labai pagarbiai visur ir visada atsiliepdavau apie savo oponentą. Sujunkite mane, prašau, su juo. Noriu jam tarti keletą žodžių...
(V. Bacevičius neatsiliepė telefonu – aut.)
– Neatsako V. Bacevičius į skambutį. Ką jam norėtumėte pasakyti?
– Pasakyčiau taip: abu mes, kaip ir kiekvienas žmogus šioje žemėje, turime teisę turėti vietą po saule. Politikoje – taip pat. Jis, kaip ir aš, turime šeimą, jis turi tėvus, aš, deja, jau ne.
Priminčiau jam taip pat ir tai, kad žmogus, kuris patalogiškai reaguoja į kritiką, nėra savikritiškas... Man tikrai malonu, kad iki pat paskutinio rinkimų etapo išvengėme negražios konfrontacijos.
Iki galo nepažinau savo varžovo, ne iki galo supratau kai kurią jo artimos aplinkos elgseną, bet dėl to neturiu jokių pretenzijų.
Atvirkščiai, kaip sakiau, niekada nelinkėjau savo varžovui blogo. Nuoširdžiai linkiu, kad likimas jam (V. Bacevičiui – aut.) būtų gailestingas ir dosnus. Kad jis realizuotų visus savo sumanymus. Ir jeigu mes kartu galėsime ką nors padaryti gero Palangai, aš esu pasiruošęs prisijungti prie jo.
Labai noriu padėkoti ir Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui. Natūralu, kad jis palaikė bendrapartietį, ir tas jautėsi, bet ponas Vaitkus, nepaisant to, išlaikė inteligenciją ir žmogišką padorumą.
Palangos miesto savivaldybė, jos Taryba yra labai stiprios institucijos, apie jas labai gerai atsiliepiama ir Vilniuje, Vyriausybėje, tad ir kitos gali lygiuotis į Palangą.
Palangiškiai labai gerai vertina savo merą, poną Vaitkų. Noriu būti reikalingas Palangai, jos Tarybai ir merui realizuojant miesto sumanymus.
– Kada vakar, jau uždarius rinkimų apylinkes ir „plaukiant“ į štabą pirmiesiems rezultatams, pajutote, kad pergalė – jūsų rankose?
– Atvirai pasakius, aš neatsipalaidavau ir neįtikėjau savo pergale iki kol neatėjo rinkimų rezultatai iš paskutinės apylinkės. Žinoma, kai mane štabe informavo, kas mano persvara vienu metu buvo tūkstantis balsų, o netrukus jau ir pusantro tūkstančio, jausmas buvo neįtikėtinai geras, bet džiaugtis neskubėjau. Juolab, kad dar nebuvo suskaičiuoti visi balsai Palangoje.
Man rūpėjo ne tik laimėti – man buvo svarbus ir palaikymo santykis, nes jis – moralinė paskata.
– Kam dedikuojate savo laimėjimą?
– Ačiū jums už šį klausimą. Į rinkimus – ir pergalę juose – mane vedė didžiulis noras atsidėkoti savo motinai ir padaryti viską, kad būtų pagerbtas jos atsiminimas. Visai neseniai minėjau jos gimimo šimtmečio jubiliejų, nors jos jau seniai nėra gyvųjų tarpe... Pagerbiant mane, buvo pagerbta ir mano motina.
Atsikėlęs po rinkimų, pirmiausia mintimis aplankiau ją: „Mama, galbūt tu manęs negirdi, bet žinok: Kretingos ir Palangos žmonės tavo sūnumi išreiškė didelį pasitikėjimą... Tikiuosi, kad aš dabar išpildžiau tavo dieną prieš mirtį man išsakytą prašymą: „Sūnau, kai galėsi, padėk šitam kraštui...“ Aš klausiau jos tuomet: „Mama, kodėl to prašai?“ O ji man, jau silpno kūno, bet spindinčiomis akimis, atsakė: „Sūnau, jeigu tu padėsi, šie žmonės žinos ir gerbs tavo motiną...“
Aš iki šiol labai ryškiai, visa savo siela atsimenu šį mūsų pokalbį.
Man tai – paliepimas daryti viską, ką aš galiu, kad, dirbdamas Seime, padėčiau Palangai, Kretingos rajonui, bendruomenėms, visiems čia gyvenantiems žmonėms.
– Jums gali būti sunku padėti, jeigu socialdemokratams Seime teks dirbti opozicijoje.
– Tai – vienas iš mano oponentų teiginių, nuolat skambėjusių rinkimų kampanijoje. Girdėjau ir kitokių vertinimų – girdi, jau esu senas ir nukaršęs. Tebūnie...
– Bet gi, svarbiausia, kad jūs toks nesijaučiate?
– Aš norėčiau, kad taip, kaip jaučiuosi aš, jaustųsi kiekvienas keturiasdešimtmetis. Sakau tai nė kiek neperdėdamas. Esu pilnas energijos ir noro veikti. Mano metai – mano turtas, kuriuo aš didžiuojuosi. Man būtų labai sunku, jeigu mano gyvenime staiga nebūtų įtampos ir darbo. Kartą jau esu jums citavęs Senekos žodžius: „Kiek aš gyvensiu, nuo manęs nepriklauso, bet kiek man lemta gyventi, aš tikrai gyvensiu“.
Taigi, atsakant į jūsų klausimą, po sekmadienio vakaro debatų ir spaudos konferencijų, kol kas toli gražu nėra aišku, kas bus pozicijoje, o kas – opozicijoje. Tikėtina, kad bus ir tokia naujoji valdančioji koalicija, kuri bus palanki mano veiklai Seime.
Visiems, tikiu, jau buvusiems oponentams, noriu priminti, kad man, socialdemokratui, valdant konservatoriams, teko būti Neringos meru (2011–2013 metais). Nepaisant to, pirmąkart per visą Neringos istoriją, 2011 metais į Neringą atvyko visa konservatorių vyriausybė, kuri pas mus turėjo išvažiuojamąjį posėdį.
Patikėkite, iki šiol su Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ministrais išliko šilti ir nuoširdūs santykiai.
Esu įsitikinęs, kad kokia bebūtų naujoji vyriausybė, ji nekaišios pagalių Seimo nariui, kuris nori gero – ir Lietuvai, ir pajūriui, ir apygardai, kuriai jis atstovauja.
– Palanga, beje, tarp mažųjų savivaldybių bus unikali, kad turės du atstovus Seime: jus ir „valstietį“ Dainių Kepenį, kuris buvo išrinktas į Seimą vienoje vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje, bet gyvena Palangoje...
– Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jo sėkmės. Žinoma, natūralu tikėtis, kad jis daugiau dėmesio skirs Klaipėdai, bet aš jam priminsiu, kad jis – palangiškis...
– Iki šiol buvote itin dažnas svečias ir Kretingoje, ir Palangoje. Kaip dažnai jus matysime čia jums tapus Seimo nariu?
– Labai dažnai.
– Kaip ir per rinkimų kampaniją, kiekvieną savaitgalį?
– Priklausys, koks bus darbas Seime, koks bus mano krūvis, bet stengsiuosi būti čia visada, kai bus būtinybė. Ir ne tik: matysite mane ir toliau lankantį vietos įstaigas, institucijas. Man malonu susitikti su žmonėmis. Visada ir visur.
– Ar turėsite biurą Kretingoje ar Palangoje?
– Kokia bus mano atstovavimo struktūra apygardoje, kiek žmonių dirbs ir kaip, dar nesu apsvarstęs, bet tai padarysiu artimiausiu metu. Patikinu viena: sieksiu, kad būčiau visų pasiekiamas. Jei ne asmeniškai, tai per mano patikėtinius. Sakau taip: „Brangūs žmonės, jums manęs stumti nereikės, nebent pristabdyti mano aktyvumą“.
Bet priminsiu, kad vienas Seimo narys – lauke ne karys. Nesvarbu, ar teks dirbti koalicijoje, ar opozicijoje, sieksiu, kad naujos valdžios programa būtų maksimaliai įgyvendinta, kad naudą patirtų visi, kretingiškiai ir palangiškiai taip pat.
– Kokiame komitete norėtumėte darbuotis Seime?
– Žinoma, mano pirmasis pasirinkimas – dirbti Sveikatos komitete. Nes toks mano šauksmas – būti gydytoju. Buvau, esu ir liksiu iki paskutinio atodūsio gydytojas. Net kai diplomatas buvau (A. Vinkus buvo Lietuvos ambasadorius Estijoje ir Rusijoje – aut.), taikiau gydytojo darbo metodą – gydyti, šiuo atveju, valstybių santykius. Didžiuojuosi, kad turiu Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardą.
– Kai kurie jūsų oponentai piršo mintį, kad jūs jau seniai neužsiimate gydytojo praktika. Girdi, net licencijos gydytojo veiklai neturite...
– Nekomentuosiu šių man žinomų interpretacijų. Norėčiau kiekvienam pasiūlyti – ir savo oponentams – pasirūpinti savo licencijomis.
– Žinau, kad nemažai žmonių per rinkimų kampaniją kreipėsi į jus pagalbos dėl medicininių dalykų. Nebūgštaujate, kad daugeliui būsite kaip vizituojantis gydytojas?
– Visiškai ne. Nekart rinkimų kampanijos metu sakiau: mano gyvenimo tikslas – padėti žmonėms. Padėti kitiems yra laimė. Kokiame poste aš bebūčiau – vadovo taip pat – aš nuolat keldavau telefoną, net naktį. Kai kuriems žmonėms skambutis gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Dėl to aš visus vadovus raginu: privalote atsiliepti į kiekvieną skambutį. Nedarykite tai selektyviai!
Kas į mane kreipėsi per rinkiminę kampaniją, stengiausi padėti. Man tapus Seimo nariu, niekas nepasikeis: sieksiu įsigilinti į kiekvieno žmogaus problemą ir padėti pagal išgales.
– Po ne itin sėkmingai socialdemokratams susiklosčiusių rinkimų pasigirdo raginimų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui pasitraukti iš posto. Ar manote, kad partijai reikalingas naujas vedlys?
– Šio klausimo taip pat nenorėčiau komentuoti. Pirmiausia palaukčiau, kokia bus naujoji koalicija, kokia bus visa aplinka Seime. Dabar – daug emocijų, gan karštų, reikėtų visiems truputį atvėsti ir blaiviai apsvarstyti dalykus.
Aš tik viena noriu pasakyti aiškiai: didžiuojuosi, kad dirbau su gerbiamu A. Butkevičiumi, nes jis – labai padorus žmogus. Tikėkite manimi, ką sakau. Jis – ypatingai geras žmogus, net per geras, dėl to kai kurie tuo ir pasinaudodavo. Nesakau vis tik, kad klaidų nebuvo padaryta, bet visi mes mokomės iš jų.
Neslėpsiu: galbūt ir aš padariau kai kurių klaidų kaip jo patarėjas, nes kai kurie žmonės, ne su pačiais geriausiais sumetimais, mokėdavo prieiti pernelyg arti.
– Jūsų pergalė yra ir nemažas „kilstelėjimas“ Palangos ir Kretingos socialdemokratams...
– Ačiū mano bičiuliams bendrapartiečiams. Širdingą ačiū tariu Virginijui Domarkui, Danui Paluckui, ypatingai dėkoju gerbiamai Elenai Kuznecovai, visiems kitiems bičiuliams. Su jais keitėmės ne tik nuomonėmis, bet ir turėjome diskusijų. Aš visada – už jas, dialogą. Kompromisą. Mokėjimą atleisti ir suprasti. Yra tik kitaip mąstančių, nedraugų aš nesutikau.
– Ką dar aplankysite Palangoje prieš išvykdamas į Vilnių?
– Nesu tikėjimo fanatikas, bet tikiu į tikėjimo galią. Jaunystėje rimtai ruošiausi tapti kunigu, ir nors man tai nepavyko, tėvų įskiepyta tikėjimo dvasia liko giliai širdyje. Todėl šiandien vakare (pirmadienį), niekam nepaskelbęs, aš apsilankysiu Mišiose Kretingos bažnyčioje, o rytoj (antradienį) – rytinėse Mišiose Palangos bažnyčioje.