„Blogiausia per 18 metų“ – Palangos verslininkai keikia vasarą, o ekonomistas įspėja, kad pinigus lietuviai mielai išleis svetur

Palangos tiltas, 2022-07-22
Peržiūrėta
1186
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lrt.lt nuotr.
Lrt.lt nuotr.

Vasara Lietuvoje jau įpusėjo, tačiau dauguma Palangos verslininkų teigia pasidžiaugti kol kas neturintys kuo. Kai kurie netgi rėžia, kad ši vasara kol kas yra prasčiausia per kone du dešimtmečius. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad pastarieji keleri metai pajūriui buvo itin palankūs, o dabar teks stoti į ir vėl atsiradusią konkurencinę kovą su užsienio kraštais. Su jais konkuruoti dėl poilsiautojų Palangos verslininkams nebus itin lengva.

Ne kartą girdėtos frazės, kad Palangos verslininkai skundžiasi prasta vasara, šiemet ir vėl sugrįžta. Dar neseniai dėl per siūles braškėjusio Joninių savaitgalio džiūgavę verslų atstovai dabar gerokai santūresni ir tvirtina – ši vasara bent jau kol kas nekelia optimizmo.

„Tikrai nėra šiemet šilto oro, nors pas mus saulė šviečia ir tiek nelyja, kiek orų prognozės nuolat rodo, kad mes neva skęstame ir lyja. Svečių ir viešbučiuose užimtumas tikrai daug mažesnis – maždaug 30–40 proc. praėjusių metų. Vienintelis laikas, kada turėjome tikrai labai daug žmonių šiemet, – per Jonines. Turbūt per 18 metų mūsų gyvavimo pajūryje pirma tokia [vasara], kad svečių taip mažai“, – teigė restorano „Floros simfonija“ vadovas Henrikas Tautkus.

Pašnekovas pastebėjo, kad ne tik kavinėse mažai žmonių – didelės gausos jų nematyti ir miesto gatvėse, tai signalizuoja, kad poilsiautojai tiesiog nėra atvykę į kurortą.

Verslininkas akcentuoja, kad viena iš priežasčių, atbaidančių žmones nuo kelionių į Palangą, yra ir netikslios meteorologų prognozės, mat iš tiesų pajūryje oras nėra toks prastas, kokį jau kurį laiką žada meteorologai.

„Vakar turėjo lyti, bet visą dieną saulė švietė, 22 laipsniai buvo. Šiandien irgi turėjo lyti, skęsti, bet kol kas saulė šviečia ir geras oras. Vėjuota, aišku, bet nėra taip baisu, kaip gąsdina“, – netikslias prognozes kritikavo H. Tautkus.

Pašnekovas taip pat teigė manantis, kad žmones nuo kelionių į pajūrį atbaido ir augančios kainos – dėl pabrangusių degalų žmonėms vien kelionė į Palangą tapo gerokai brangesnė nei pernai.

„Bet tikimės, kad švies saulė ir turėsime daug svečių ir džiaugsimės, būsime laimingi. Čia reikia tik gero oro ir, man atrodo, pajūris vėl atsigaus“, – optimizmo dar nepraradęs sakė H. Tautkus.

Palangai kirto prasti orai, augančios kainos ir lengviau pasiekiami užsienio kurortai

Tai, kad Palangoje poilsiautojų pirmą vasaros pusę yra mažiau, patvirtino ir nemažą dalį kurorto verslininkų vienijanti asociacija.

„Nereikėtų lyginti 18 metų, nes per tą laikotarpį kiekvieni metai turi savas tendencijas ir buvo žymių labai – kaip pandemija. Mes lyginame skaičius iki pandemijos ir po pandemijos, kai matyti tam tikri atsigavimo ženklai. Turbūt reikėtų vertinti su praėjusiais metais. Vasara, lyginant su praėjusiais metais, yra blogesnė. Viešbučiuose yra mažiau nakvynių, mažesnis užimtumas pastebimas nuo gegužės mėnesio“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Kurorto verslininkų atstovė išskyrė kelias priežastis, galėjusias lemti šiųmetį Palangos svečių skaičiaus mažėjimą.

Kaip minėta, įtakos tam gali turėti prasti orai tiek pavasarį, tiek vasarą – buvo dienų, kai termometrų stulpeliai pakildavo vos iki 13 ar 16 laipsnių aukščiau nulio.

Išnykę kelionių į užsienį ribojimai taip pat skatina žmones aktyviau lankyti kurortus svetur.

„Natūralu, kad dalis, kokie 5 proc. tų, kurie atvykdavo į pajūrį, rinkosi Lietuvos kurortus, keliauja į užsienio šalis“, – sakė I. Valaitienė.

Pašnekovė teigė, kad dalis poilsiautojų viešnagių pajūryje atsisakė ir taupymo sumetimais, mat žmonės jau galvoja apie šiųmetę žiemą ir reaguoja į prognozes apie augsiančias šildymo kainas bei didėsiančias kitas išlaidas.

„Gal ne visiems segmentams, bet daliai svečių, manome, ir tai gali turėti įtakos. Neišlaidauja žmonės“, – pastebėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Anot I. Valaitienės, pastebima aiški tendencija, kad, vyraujant geriems orams, tarp populiariausių savaitės dienų atsirandantys nedideli tarpeliai būna užpildomi be didesnių sunkumų, o pirmosios savaitės dienos šiuo metu nesulaukia didelio poilsiautojų dėmesio.

Tiesa, objektams, kurie turi platų paslaugų spektrą ir išvystytą infrastruktūrą, kurorte pavyksta neatsilikti nuo praėjusių metų užimtumo.

Kuo pasidžiaugti negali ir privatūs nuomotojai: poilsiautojų mažiau, o atvykusiems tenka siūlyti mažesnes kainas

Menko svečių skaičiaus problema liūdina ir privačių būstų nuomotojus Palangoje.

„Lygiai taip pat. Kitaip negali būti – juk gyvename po ta pačia saule Palangoje, o jos šiemet tikrai nėra per daug. Orai nelepina. Aš visada sakydavau ir galiu pakartoti: mes esame 100 proc. priklausomi nuo pono Dievo. Niekada gyvenime nebūna, kad visada gerai. Nėra tokios kreivės, kuri tik kiltų į viršų“, – paklausta, kokias tendencijas pirmąją vasaros pusę įžvelgė nuomotojai, sakė smulkiojo verslo atstovė Irena Švanienė.

Pašnekovė taip pat konstatuoja, kad poilsiautojų skaičių mažina ir augančios kainos, ir geopolitinė įtampa Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

„Jeigu žmogus turi nedaug santaupų, jis laiko jas prispaudęs, nes jis nežino, kas bus rytoj arba poryt. Mes nė vienas nežinome. Ir be tos Palangos jis gali apsieiti. Gąsdina žmones ta įtampa, ta baimė, tas netikrumas. Jis visapusiškai žmogų veikia. Gali būti pats stipriausias, pats išmintingiausias, bet emocijos, deja, mus užgriūva ir gana stipriai valdo“, – įžvelgė I. Švanienė.

Anot smulkiųjų verslininkų atstovės, šiemet verslas Palangoje suprastėjo daugiau nei dvigubai, lyginant su pernai, praėjusių metų rugsėjis esą buvo pastebimai geresnis nei šiųmetis birželis.

„Dabar sienos atviros, daug kas išskrenda į šiltesnius kraštus, kur tikrai garantuota saulė ir geras oras, o Palangoje to niekada negalėjome garantuoti ir šiandien negarantuojame. Vienintelis malonumas yra, kad vanduo šiltas“, – dėstė pašnekovė.

Verslininkė tvirtina, kad šį sezoną nakvynės pas privačius nuomotojus kainos smarkiai smuktelėjo. Praėjusių metų liepą pas I. Švanienę apsistojantys svečiai už naktį mokėdavo apie 80–90 eurų, o šiemet nakvynė kainuoja apie 50 eurų.

Pastebima, kad išsigelbėjimu verslininkams šį savaitgalį netapo nė tradicinės lenktynės Palangos prieigose, kur kasmet atvykdavo gausybė dalyvių ir žiūrovų.

„Gerai, kad šį savaitgalį ralis šiek tiek pritraukia, bet tik šiek tiek. Kunigiškėse yra vietų, kur žmonės išvis neturi poilsiautojų. To niekada nėra buvę per visą egzistenciją. Per ralį niekada nebūdavo vietų, o dabar yra tuščių vietų“, – apie verslininkų rūpesčius kalbėjo pašnekovė.

Skundžiasi ne visi: kai kur poilsiautojai vis tik užsuka, pavyko įdarbinti ukrainiečių

Vis dėlto tamsiomis spalvomis ši vasara nusidažiusi ne visiems verslininkams. Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris LRT.lt teigė kol kas vasarą vertinantis optimistiškai – poilsiautojų atvyksta.

„Tas taupymas ir tas ekonomikos nusmukimas, kurį taip visi atsargiai prognozuoja, Palangoje, manyčiau, dar nepasijuto. Žmonės mėgaujasi gyvenimu, mėgaujasi atostogomis. Klientų taupymo dar nėra“, – sakė verslininkas.

Vienintelis skirtumas, kurį pašnekovas įvardijo šią vasarą lygindamas su pernykšte, yra tai, kad nakvynes rudeniui žmonės rezervuoja kiek atsargiau, tačiau iki rugpjūčio vidurio viešbutis bus kone pilnas.

K. Šliogeris teigė, kad šiemet pavyko išvengti įtampos dėl sezoninių darbuotojų stygiaus, mat į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pabėgę žmonės noriai imasi veiklos ir yra atsakingi darbuotojai.

„Jie tą sezoninę darbo rinką šiek tiek prikėlė ir atgaivino. Metai iš metų būdavo rasti vis sunkiau ir sunkiau – bet koks progresas ar iliuzijos dėl aukštos kokybės atsiremdavo į sezoninių darbuotojų trūkumą. Ukrainiečiai, kiek mes jų turime, labai darbštūs ir tik geriausi žodžiai apie juos“, – tvirtino K. Šliogeris.

Viešbutyje „Palangos žuvėdra“ dirba 7 ukrainiečiai.

Ekonomistas: lietuviai netaupo ir mielai skrenda į užsienio kurortus su „viskas įskaičiuota“

Palangos verslininkų skundai ekonomisto M. Dubnikovo nestebina.

„Galime pajuokauti, kad mes turime kelis sektorius Lietuvoje, kuriems visada sezonai yra blogi, taip yra Palangos verslininkams, ūkininkams ir visokių rankdarbių prekeiviams. Jiems sezonas yra blogas, nes norėtųsi uždirbti daugiau, bet neišeina“, – kalbėjo ekonomistas M. Dubnikovas.

Vis dėlto ekonomistas pastebi, kad keleri pastarieji metai pajūrio verslininkams apskritai buvo vieni geresnių, kokių buvo galima tikėtis, nes dėl pandemijos ir skrydžių ribojimų daugelis žmonių Lietuvoje keliavo savo šalyje. Tai buvo naudinga ir kaimo turizmo verslo atstovams.

Šį sezoną situacija kiek keičiasi – vietos turizmo verslui dėl poilsiautojų ir vėl teks konkuruoti su užsienio turistais, tai nebus lengva užduotis.

„Dabar visam šitam turizmo sektoriui iškyla klausimas, ar jie sugebės konkuruoti su užsienio paslaugomis. Čia pagrindinis klausimas yra dėl to, kad Pietų valstybės, tai yra Turkija, kuri patiria infliacijos problemų, Ispanija, kuri patiria karščio problemų, ekonominių problemų, Italija, kur atsistatydino Vyriausybė ir dėl to bus ekonominė duobė, greičiausiai siurbte siurbs turistus, nes neturės kitos išeities. Ir iš tiesų tiek Palangos, tiek pajūrio, tiek kaimo turizmo sodyboms iškils tam tikras konfliktas, nes jų paslaugos yra gerokai per brangios ir jie susidurs su pasauline konkurencija“, – aiškino M. Dubnikovas.

Lietuvos pajūrio verslininkus galėtų išgelbėti atnaujinti koronaviruso pandemijos suvaržymai, jie būtų problema turistams, bet verslui – tam tikras saugiklis, galintis sulaikyti poilsiautojus Palangoje.

Anot ekonomisto, anksčiau į Lietuvą užsienio turistai atveždavo apie 1 mlrd. eurų, lygiai tiek pat lietuviai išveždavo į užsienį, o atėjus pandemijai užsienio turistų neliko, tačiau pinigus mūsų šalyje leido lietuviai.

„Kitas naratyvas, kurį galima narplioti, – Palangos verslininkai. Naudos turėjo maitinimo įstaigos, o nekilnojamojo turto plėtros organizacijos turėjo galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą gerokai brangiau arba kosmiškai brangiau, nei kada įsivaizdavo. Lietuviai, kurie ketino įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, jo įsigijo Palangoje, Šventojoje, tarpinėse stotelėse, Nidoje, Preiloje. Tai taip pat suaktyvino pajūrio verslo aplinką“, – sakė M. Dubnikovas.

Pasak ekonomisto, tai, kad pajūryje buvo parduodami būstai, reiškia, kad į pajūrį atėjo daugiau žmonių, jie atsineša pinigų ir juos gali leisti kavinėse. Kai kurie lietuviai, neketinę įsikurti prie Baltijos jūros, įsigijo čia būstus ir dabar jaučia tam tikrą pareigą čia apsilankyti.

Pašnekovas nelinkęs sutikti su verslininkų nuomone, kad kai kurie poilsiautojai į pajūrį nevyksta, nes taupo.

„Manyčiau, kad lietuviai netaupo. Šiandien žvelgiant į maisto prekių ir degalų apyvartą matyti, kad žmonės iš tiesų netaupo. Pajamos yra iš tiesų aukštos ir jie leidžia sau pirkti prekes ir paslaugas už padidėjusias kainas. Pajūrio verslininkams labiau nei taupymas jaučiasi tai, kad atsilaisvino skrydžiai ir tiesiog lietuvaičiai su mielu noru skrenda į Turkiją, Egiptą, Italiją, Ispaniją. Tai yra tiesiog paklausa išnyko. Manyčiau, kad kol kas apie taupymą Lietuvoje labai sunku kalbėti. Lietuviai šiuo metu netaupo, bet jie tiesiog renkasi alternatyvas – garantuotą gerą orą ir „viskas įskaičiuota“ paslaugą, kurios, kaip bebūtų keista, Lietuvos pajūryje turbūt beveik neįmanoma gauti“, – įsitikinęs ekonomistas.

LRT.lt

Jūsų komentaras:

Emigrantas 2022-07-23 06:32 (londoncyti@eu / IP: 162.158.222.233)
Tas Neapsakomas Palangos verslininkų godumas!!!

Taip pat skaitykite

Iki Naujųjų metų likus nebe tiek ir daug, sparčiai tirpsta vietos šalies viešbučiuose. Skaičiuojama, kad Vilniuje beliko vos 150 skirtingų apartamentų, tad ir kainos gyventojus gali gerokai nustebinti. 


Nors teigiama, kad ši vasara Palangos verslininkams buvo gera, patys verslininkai tikina, jog labai nepastovūs orai kartu su savimi atnešė ir itin nepastovų sezoną. 


2023 m. vasarą, dėl poilsiautojų ir verslininku vertinimu ne ypač gerų orų, susitraukė atostogaujančių Palangoje srautai, taip pat pastebimas ir polinkis atostogauti trumpiau.


Pajūrio verslininkai prabėgusia šiųmetine vasara nesiskundžia, tačiau teigia vis dar pasigendantys turistų iš Vakarų. Jų srautas anksčiau padėdavo kompensuoti lietuvių trūkumą lietingomis dienomis, tačiau dalis vakariečių baiminasi netoliese vykstančio karo ir Lietuvą aplenkia.


Lietuvos pajūrio verslininkai intensyviai ruošiasi artėjančiam vasaros sezonui. Jau prasidėjo ir pirmosios viešbučių rezervacijos.


Vasara Lietuvoje jau įpusėjo, tačiau dauguma Palangos verslininkų teigia pasidžiaugti kol kas neturintys kuo.


 Palangos verslininkai atsisveikina su vasaros sezonu. Šį vertina palankiai. Šiltuoju metų laiku kurortą aplankė išrankūs šalies gyventojai, kurie nors ir taupė, tačiau noriai lankėsi kavinėse ar restoranuose. Deja, verslininkai šiemet pasigedo mielai išlaidaujančių turistų, rašo lrytas.lt


Dėl pandemijos Lietuvoje tris mėnesius trukęs karantinas atnešė krūvą rūpesčių šalies verslininkams, kurie neslepia – ši vasara bus kitokia. Ir nors jau birželį lietuviai kaip niekada aktyviai traukia į šalies pajūrį, Palangos verslininkai džiūgauti neskuba ir sielojasi dėl koronaviruso grėsmės apriboto užsienio piliečių judėjimo.


Iki didžiųjų metų švenčių liko mėnuo. Tačiau dažnas jau suka galvą, kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus. Šalies kurortų viešbučiai jau beveik rezervuoti, o kelionės į užsienio šalis graibstomos kaip niekad aktyviai. Verslininkai sako, kad tam įtakos turėjo šiemet palankiai kalendoriuje išsidėsčiusios šventinės dienos – vos keli...


Žinomas šalies ekonomistas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad šalies ekonomika pasiekė augimo ciklo piką. „Tendencijos šiais metais nekilnojamojo turto rinkoje rodo, kad netrukus jį pakeis leidimasis. Tik koks jis bus: „minkštas“ ar „kietas“ kaip 2008-aisiais?“ – sakė jis....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius