Drobėse įausta palangiškės širdies šiluma

Palangos tiltas, 2015-05-14
Peržiūrėta
1917
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šį mėnesį minime palangiškės Emilijos Černeckienės (1915–2012)
Šį mėnesį minime palangiškės Emilijos Černeckienės (1915–2012)

Šį mėnesį minime palangiškės Emilijos Černeckienės (1915–2012) – tautodailininkės, vienos geriausių Lietuvos audėjų – šimtmečio jubiliejų.
E. Guobytė gimė 1915 m. gegužės 15 d. Antruosiuose Kuluose, Skuodo valsčiuje, Kretingos apskrityje, ūkininkų šeimoje. Jos mama buvo audėja. Tėvai augino penkis vaikus. Mažoji Emilija mielai sėdėdavo su močiute (babūnele) audimo staklėse, įdėmiai klausėsi profesinių paslapčių, kartu ausdavo. Kai močiutė mirė, paauglė mergaitė turėjo užbaigti babūnės pradėtus darbus. Po to teko sėsti į stakles, apmesti naujus audeklus ir pradėti dirbti savarankiškai. Jaunosios audėjos darbas buvo gerai vertinamas, užsakymų išausti balto lino medžiagą patalynei, milą kostiumams, lovatiesių (dėvuonu), ranšluosčių (abrūsu) netrūko, tik užmokestis už darbą buvo mažas. Ji baigė audėjų kursus, kuriuos tarpukaryje organizavo Žemės ūkio rūmai.
Emilija ištekėjo, bet šeimynine laime džiaugėsi neilgai – jos vyras šaulys 1941 m. buvo nužudytas Skuode. Vyrui žuvus, ji keliaudavo per kaimynus ir gimines ausdama.
Antrąkart ištekėjusi E. Černeckienė su vyru 1946 m. išsikėlė gyventi į Klaipėdą. 1954 m. jie pasistatė namą Palangoje, po kelių metų ten ir apsigyveno. Staklės visada keliavo kartu. Uostamiestyje ji įsidarbino „Dailės“ kombinate audėja namudininke, išdirbo ten virš trisdešimt metų (1959–1992). Atliko ir Tautodailininkų sąjungos, ir Klaipėdos „Dailės“ kombinato užsakymus. Audė užuolaidas, dekoratyvinius kilimus, takelius, lovatieses, staltieses, staltiesėles, rankšluosčius, šalikus, juostas, skareles, skaras, medžiagą tautiniams rūbams (sijonams, liemenėms, marškiniams, prijuostėms, kelnėms) ir kt. Nuo ryto iki vakaro trinksėjo staklelės, vikriai lakstė šaudyklės... Savo meno darbuose tikriausiai įausdavo dalelę širdies, savo svajones, pajūrio vėjo šuorus ar jūros ošimą, nes jos audeklai išskirtiniai, iki šiol džiugina visus, kas tik jais grožisi ar naudoja buityje.
Audimas jai buvo džiaugsmas ir paguoda. E. Černeckienės austais tautiniais rūbais puošėsi Vytauto Didžiojo universiteto, Palangos „Mėguvos“, „Bočių“, Telšių „Čiučiuruko“, Klaipėdos „Kuršių ainių“ ansambliečiai, jos audiniai papildė Lietuvos liaudies kultūros centro kuriamą tautinių drabužių kolekciją. Audėjos darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Kretingos, Skuodo kraštotyros ir kt. muziejai. Daugelį audinių, ypač rankšluosčių, audėja išdovanojo, norėjo, kad jos darbai būtų naudojami buityje.
„Dailės“ kombinatas rengė parodas Lietuvoje, Tarybų Sąjungos miestuose ir užsienyje. Nuo 1959 m. jose buvo eksponuojami ir E. Černeckienės audiniai, kurie išsiskyrė ypatingu sodrių spalvų žemaitišku koloritu, įdomiais tradiciniais raštais, juose panaudotais simboliais. Ne kartą surengtos personalinės E. Černeckienės ekspozicijos Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje.
1966 m. E. Černeckienė įstojo į Liaudies meno draugiją (dabar – Lietuvos tautodailininkų sąjunga), dalyvaudavo audėjų seminaruose, mėgo keliones.
1972 m. Panevėžyje pirmąkart surengtame audėjų konkurse E. Černeckienė buvo apdovanota personaline juosta, iš 1977 metų konkurso ji parsivežė verpimo ratelį, o 1988 m. palangiškė verpėja tituluota Lietuvos audėjų audėja ir papuošta karūna. 1992 m. jai paskirta Pauliaus Galaunės premija, aukščiausias liaudies meistrų apdovanojimas. 2005 m. audėja tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos laureate, du kartus laimėjo respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos apskrityje pirmąsias premijas. E. Černeckienei suteiktas LTSR liaudies meno žymūnės vardas. Audėja visada buvo kukli, nelinkusi girtis nei savo kūriniais, nei apdovanojimais.
Tautodailininkė reprezentavo tradicinės kultūros sritį – tradicinį audimą. Audimas tradicinėmis staklėmis – sparčiai nykstąs amatas. Emilija Černeckienė audė su senaisiais darbo įrankiais. Jos audimo technologija, kurios išmoko iš močiutės, nepakito, tik patobulėjo jos asmenine patirtimi. Tautodailininkės darbai yra tradicijos tąsa nuo pat XIX a. Ji tikėjo, kad audėjos rankų darbas ateityje bus labai vertinamas.
E. Černeckienės amato tradicija gyva – per gyvenimą audėja ne vienai meninės prigimties merginai perteikė kūrybos paslaptis. Pirmiausia, žinoma, tai šeimos mergaitės, moterys. Buvo ir mokinių – viena jų – Palangos etnografinio ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė, kuri tapo ne tik mokine, bet ir artima siela, mokytojos darbų pratęsėja, liaudies kultūros puoselėtoja. Ji seminarų metu perduoda E. Černeckienės audimo tradiciją jau savo mokinėms. „Mokiausi iš E. Černeckienės ne tik kantrybės, gerumo, tikrumo, audimo, bet ir žemaičių kalbos, ir kaip reikia pusmarškonę košę išvirti“, – pasakojo Z. Baniulaitytė. LLKC Tautodailės poskyrio vyr. specialistė Alė Počiulpaitė prisiminė: „Su Emilija buvo gera tiesiog būti. Iš jos sklido toji paprasta ramybė, kurią žmogui teikia darbščiai, dorai pragyventa diena, šiluma ir žemaitišku santūrumu pridengtas širdies gerumas“.
E. Černeckienė buvo kukli, širdinga, gera, besirūpinanti kitais, turinti daug išminties ir kantrybės. Pažino ir mėgo ją palangiškiai. Palangos viešojoje bibliotekoje buvo gražiai paminėtas audėjos 80-mečio jubiliejus – atidaryta tautodailės meistrės darbų paroda, jos darbštumui ir talentui pagerbti skirta popietė, į kurią rinkosi šeimos nariai, tautodailininkai, folkloro ansamblio „Mėguva“ ir šokių ansamblio „Bočiai“ dalyviai ir visi, kurie neabejingi tradiciniam menui.
2005 m. per palangiškių šventę – sezono pabaigtuvių dieną – dėmesys buvo skirtas kurorto tautodailininkams. Tuometinis kurorto meras P. Žeimys tris didžiausio pripažinimo sulaukusius liaudies meistrus apdovanojo „Gintaro vainiko“ nominacija. Geriausia Palangos tautodailininke pripažinta devyniasdešimtmetė audėja E. Černeckienė, kuriai šventės dalyviai plojo atsistoję...
Įsėdusi į stakles mergaičiukė, išlipo iš jų jau labai garbaus amžiaus sulaukusi... Dūzgė staklelės per visą gyvenimą, audė amžių metmenis...
Tautodailininkė E. Černeckienė mirė 2012 m. kovo 7 d. Palangoje, palaidota Šventosios kapinėse.
Per pirmąsias E. Černeckienės mirties metines Palangos viešojoje bibliotekoje etnografinio ansamblio „Mėguva“ nariai, vadovaujami Z. Baniulaitytės, suruošė audėjos darbų parodą, dalinosi prisiminimais apie ją, muzikavo. Vakare dalyvavo E. Černeckienės giminaičiai.
Filmuota medžiaga apie audėją E. Černeckienę saugoma Lietuvos liaudies kultūros centre, Palangos viešojoje bibliotekoje.
E. Černeckienės darbštumas ir talentas byloja apie lietuviškos kultūros lobius. Lietuvai ji paliko neįkainojamus darbščių rankų sukurtus ir širdies gerumu sušildytus savo darbus, kuriais grožėsis dar daugelis kartų.

Bronislava SPEVAKOVIENĖ
Palangos viešoji biblioteka
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo antradienio Palangoje pradedamas naujas šildymo sezonas, gera žinia vartotojams – kurorto gyventojams bei įmonėms šiluma šį sezoną bus pigesnė.


Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis nori atkreipti dėmesį į vieną dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas.


Deja, gerokai pabrangus Palangos baseino priežiūrai ir išlaikymui, o reikalingų prekių ir paslaugų kainoms bei energetinių išteklių kainoms šovus į viršų daugiau nei 3 kartus, teko padidinti Palangos baseino įkainius. „Mūsų paslaugos buvo ir lieka nebrangiausios palyginus su kitais baseinais. Tačiau, žinia, energetinių resursų kainos išaugo keliolika kartų, todėl buvome priversti keisti mūsų...


Gruodis skaičiuoja paskutines besibaigiančių metų dienas bei minutes, ir jau tuoj tuoj pasitiksime gražiausias žiemos šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Laukdami jų, atverkime savo širdis artėjančiam kalėdiniam stebuklui bei pasidalinkime gerumu ir šiluma su tais, kuriems to reikia.  


Nacionalinio visuomenės sveikatos centras pranešė, kad jog Palangoje dėl koronaviruso sekmadienį, lapkričio 21 dieną, mirė dvi palangiškės.


Dujų ir biokuro kainoms pasiekus rekordines aukštumas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ramina miestelėnus, kad, jeigu šiluma kurorte ir brangs, kol kas neaišku kiek.


Šį mėnesį minime palangiškės Emilijos Černeckienės (1915–2012) – tautodailininkės, vienos geriausių Lietuvos audėjų – šimtmečio jubiliejų.


Juozo Meškio drobėse sklendžia kirai kaip debesys

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 05 17 | Rubrika: Miestas

Gegužės 14-osios rytą su analitiškai „pasaulio horizontą“, kaip knygą nužvalgančiu Palangos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos kolektyvui daug daug „palangietiškų“ metų vadovaujančiu Kęstučiu Rudžiu prisiminėme prieš šešetą metų lyg ir ankstokai iš bendruomenės senbuvių „keselio“ Anapus...


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 14 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


Sėkmingas palangiškės startas Korėjoje

Romualdas RIMA, 2009 01 06 | Rubrika: Miestas

Senosios gimnazijos dešimtokė Emilija Rukšėnaitė vis dar gyvena įspūdžių, kuriuos parsivežė iš Pietų Korėjos, nuotaikomis. Praėjusių metų gruodžio pradžioje mergina dalyvavo  Pietų Korėjoje  Changwon mieste vykusioje 5 – ojoje tarptautinėje jaunimo mokslo olimpiadoje. Palangiškė buvo viena iš šešių šalies moksleivių, atstovavusių Lietuvą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius