„Esu į Palangą ir Šventąją investavęs 170 milijonų litų. Bet kam tai valdžioje įdomu?“

Vaidas Šimaitis – vienas didžiausių verslininkų ne tik Palangoje, bet ir visame pajūrio regione. Šventosios poilsio komplekso „Elija“ ir viešbučio „Kuršių kaimas“ sumanytojui, ko gero, vieninteliam kurorte tinka ir kitas žodis – vystytojas. Bet minint viešbučio „Kuršių kaimas“ ketverių metų jubiliejų, verslininko kaktą labiau raižo rūpesčių vagos. V. Šimaitis neslepia, kad į didžiausių Šventosios infrastruktūros projektų ratus nuo pat pradžios nuolat kaišiojami pagaliai. Žinomas dėl savo tiesmukiškų vertinimų, verslininkas negaili kritikos ir miesto valdžiai. „Ji remia investicijas tik žodžiais ir lozungais – ne konkrečiais darbais. Dar daugiau – neįtikus, rizikuoji, kad tave ims žlugdyti“, – sako verslininkas.

– Minite viešbučio „Kuršių kaimas“ ketverių metų jubiliejų, bet jūsų veide neregiu džiaugsmo...

– Atvirai pasakius, jeigu būtų galima laiko rodykles atsukti atgal ir įvertinus visas dažniausiai dirbtines kliūtis šiam projektui, ko gero, būčiau visai jo nesiėmęs.

Sumanymas buvo labai gražus ir, verslo prasme, projektas galėjo būti sėkmingas.

Kitaip tariant, jį įgyvendinus, buvo galima pasiekti, kad Šventoji nebūtų sovietmečiu dvelkiantis Palangos prielipas, o svarbus, šiuolaikinis paslaugų infrastruktūros centras. Su įvairių žvaigždučių kiekvienai gyventojų kategorijai viešbučiais, vandens ir pramogų parku, dideliu restoranu. Tokia buvo mano komplekso „Elija“ ir „Kuršių kaimas“ vizija. Deja, jos nepavyko iki galo įgyvendinti.

– Ko nepavyko padaryti? Ir kodėl?

– Galiu tai išvardinti: viešbutyje neturime ir pramogų komplekso, ir konferencijų salės, restoranas neteikia kai kurių anksčiau numatytų paslaugų. Beje, buvome numatę, kad jis bus 800 vietų, bet dėl visų teisminių apribojimų ir draudimų turėjome atsisakyti tokios minties. Labai nelengva žinoti, kad vizijos nepavyko įgyvendinti tokios, kokią brandinau.

„Kuršių kaimas“ sezono metu gyvuoja geriau negu tokiomis aplinkybėmis galėtų, bet žiemą gan sunku. Tenka jo veiklą dotuoti iš kitos veiklos. Kaip verslininkui, man tai nėra labai priimtina.

Kalbant apie projekto kliuvinius, akivaizdu, kad yra dalis žmonių, kurie nenorėtų matyti nei komplekso „Elija“, nei viešbučio „Kuršių kaimas“, o tik plyną lauką Šventosios pakraštyje.

Jų yra net vietinės valdžios koridoriuose, kuriuose dažnai tik pašnekama apie investicijų pritraukimą, Palangos ir Šventosios infrastruktūros vystymą, verslo svarbą, užuot leidus verslui imtis iniciatyvos.

Švelniai tariant, keisti dalykai prasidėjo 2007-aisias metais, kai atvyko į Palangą Lietuvos Architektų sąjungos atstovai. Tai dėl jų iniciatyvos buvo naikinami jau priimti viešojo teritorijų planavimo dokumentai, stabdomas projektų plėtojimas. Tai vyksta jau penkerius metus.

Kai teismai sustabdė vandens parko projekto, kitų projektų vystymą, patiriu didelius nuostolius ne tik aš, bet kenčia ir visa Palanga.

Dabar yra sudaryta Vyriausybės darbo grupė, kuri siūlo teisminius ginčus spręsti taikos sutartimi, bet mes turime atsisakyti visų reikalavimų į patirtų nuostolių dėl valstybinių institucijų priimtų sprendimų atlyginimą.

Paprastai kalbant, išeina taip: pirmiausia tave siekia sužlugdyti, paskui siūlo taiką, bet šiukštu neprašyk atlyginti padarytų nuostolių. Keista.

Kitąkart mąstau, ar tik nesiekiama taip visą kompleksą bankrutuoti?

Aš išgyvensiu, bet tokiu būdu siunčiamas signalas kitiems vietos ir šalies verslininkams, kad kojos į Palangą geriau nekelti, nes yra didelė rizika pakliūti į teisminę mėsmalę, jeigu kam nors neįtiksi.

– Ar nėra jums apmaudu, kad kiti vystytojai prie HBH-ašo Žibininkuose iš esmės įgyvendina jūsų „Kuršių kaimo“ vizijai beveik identišką projektą, numatantį SPA, didelį restoraną, pramogų parką?

– Išties matau daug pasisavintų minčių ir idėjų. Matyt, kitaip negali ir būti, nes tiek „Elija” komplekso vandens parką, tiek paslaugų ir pramogų centrą prie HBH-ašo suprojektavo tas pats architektas.

Natūralu, kai gera verslo idėja nėra įgyvendinama vienoje vietoje, ji yra įkūnijama kitoje. Netgi visai šalia kaip šiuo atveju.

– „Elija“ – jūsų labiausiai žinomas projektas. Ar „Elijoje“ dar yra laisvų apartamentų?

– Iš viso turime 384 apartamentus. Galiu pasakyti, kad notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių yra sudaryta daugiau kaip šimtas. Dalis pirkėjų tvarkosi kredito reikalus.

Ko gero, apartamentai jau būtų visi parduoti, jei ne teisminiai procesai dėl teritorijų planavimo. Dėl teismų negalėjome pastatyti kai kurių paslaugų sferos objektų.

Tai nėra palanki padėtis mąstant apie tolimesnius sandorius.

Nepatogumų turi tie savininkai, kurie ėmė kreditus ne iš SEB banko, nes, vykstant teisminiam procesui kiti bankai nenori kredituoti šio projekto pirkėjų.

– Kažin ar vien jūsų investicijos į Šventąją gali ją paversti patrauklesne, jeigu jai dėmesio nepakankamai skirs Palangos miesto savivaldybė. Ar tokio dėmesio trūkumas nesumažina visos jūsų investicijų vertės? Ko gero, dar būdamas savivaldybės Tarybos narys, tikėjotės, kad Palanga skirs daug lėšų Šventosios infrastruktūrai gerinti?

– Taip, Šventajai valdžios dėmesio išties labai trūksta. Kai pirkome sklypus joje „Elijai“ ir „Kuršių kaimui“ vystyti, turėjome nemažai lūkesčių, kad Šventoji pasikeis. Kad bus tinkamai vystomas Šventosios uostas, kad ją pasieks didesnės savivaldybės biudžeto lėšos, investicijos. Deja, taip neatsitiko.

Nesigirdamas sakau, kad esu, ko gero, daugiausiai investicijų į Palangą pritraukęs asmuo per pastaruosius metus. Mano skaičiavimais, esame investavę apie 170 milijonų litų Palangoje ir Šventojoje. Tai – labai dideli pinigai. Beveik trys Palangos metiniai biudžetai.

Tik kažin, ar tai visiems labai įdomu ir svarbu?

– Jūsų verslumas pasireiškė ir jums įkuriant UAB „Palangos ūkis”. Įmonė „Elijos“ ir „Kuršių kaimo“ pastatus administruoja pigiau negu tai darytų kitos panašios kurorto įmonės. Ar neketinate plėstis ir dėl daugiabučių administravimo paslaugos teikimo Palangoje varžytis su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palangos butų ūkis“?

– Tokia idėja – įdomi ir galbūt perspektyvi, bet svarstytina vėliau. Apskritai kalbant, Palangai bus tik geriau, jeigu dėl tokios paslaugos suteikimo palangiškiams varžysis ne viena, dvi, o dar daugiau įmonių. Konkurencija – tik į naudą.

Esu siūlęs, kad  miesto biudžete būtų numatyti pinigai suformuoti žemės sklypams kiekvienai bendrijai prie daugiabučių. Laisvos žemės yra, tereikėtų tik imtis jų suformavimo. Tai miestui būtų naudinga, kadangi gautos lėšos iš žemės mokesčio papildytų miesto biudžetą, jos galėtų būti skiriamos miesto infrastruktūros gerinimui.

Dabar, matai, daug dviprasmybių šiuose reikaluose: žemė kartais prie daugiabučių niekieno – komunalinis ją tvarko. Padėtis pasikeistų, jeigu bendrijos taptų kuria nors forma atsakingos už tokius sklypus.

– Buvote įtakingas praėjusios miesto Tarybos narys. Ką manote apie dabartinę Tarybą? Ar jos vadovams įdomi jūsų nuomonė?

– Nemanau, kad dabar mano nuomonė kam nors dabartinėje Taryboje yra įdomi. Atvirai sakau, kad neatsimenu, kada paskutinį kartą bendravau su meru Š. Vaitkumi. Regis, jam ir visiems valdantiesiems tokio bendravimo nebereikia. Daug mano minčių naujoji valdžia įrašė į savo rinkiminę programą ir dabar sėkimingai ją įgyvendina.

Dėl to, sakau atvirai, yra apmaudu.

Dar būdamas Tarybos narys, siūliau priimti pliažų tvarkymo planus ir schemas.

Siūliau šimtu metrų stumtelėti moterų pliažo riboženklius Šventojoje, kad pietvakarinės dalies poilsiautojams susiruošusiems į pajūrį, netektų patekti tiesiai į jį. Kitaip, apeinant šį pliažą, miestelio svečiams, tenka sukarti vos ne pusantro kilometro. Taip neturėtų būti.

Esame pateikę savivaldybei prašymą dėl moterų pliažo riboženklių pakeitimo. Tik turiu abejonių, ar sulauksime teigiamo sprendimo, nes kartais atrodo, kad Palangoje kovojama su vėjo malūnais. Turiu omenyje, kad miesto merui mėginimas išvyti atrakcionų valdytojus, net tuos, kurie turi tik šešias vaikams skirtas pasivažinėti mašinėles, yra vos ne prioritetinis dalykas. Man tai nesuprantama ir kelia juoką. Tuo tarpu, Šventosios centre sumontuojami „caro maro” laikų senumo atrakcionai miesto centrinėje stovėjimo aikštelėje net nekeičiant šios aikštelės paskirties, kuri yra numatyta, tikrai ne atrakcionų veiklai. Susidaro įspūdis, kad vieni verslininkai yra valdžios mylimi, o kiti engiami. Ir kas tai gali paneigti, kad tai nėra naudinga  kai kam, kai sudaromos išskirtinės sąlygos veikti vieniems atrakcionams?