„Esu žmogus ir nieko, kas žmogiška, nelaikau sau svetima“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013-08-26
Peržiūrėta
2155
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vytautas Sirijos Gira.
Vytautas Sirijos Gira.

1991-1992 metais, redaguojant laikraštį „Palanga“, redakcijos duris Dzūkų, po to Ganyklų gatvėse dažnai praverdavo neeilinės asmenybės. Tarp jų ir šiandien šiltai prisimenu labai spalvingos biografijos intelektualą, gydytoją, populiarių romanų autorių Vytautą Sirijos Girą.

Neišdidus ir labai
komunikabilus

Ne vienos jo knygos herojai įamžinti kino ir televizijos filmuose, sovietizmo laikais jie buvo labai populiarūs, sutraukdavo gausybę žiūrovų miestuose ir periferijoje. Todėl, kad romanisto literatūrinė medžiaga net tais cenzūros laikais pulsavo gyvenimo tikroviškumu, žodžio meistras-psichologas V. Sirijos Gira su žmonėmis, auditorija kalbėjosi jų žodžiais, mintimis. Tereikia prisiminti ekranizuotą populiarųjį romaną „Raudonmedžio rojus“.
Neišdidus ir labai komunikabilus, ypatingai etiškas, pašnekovą gerbiantis daktaras-romanistas V. Sirijos Gira, įteikęs „Palangos“ laikraščiui tekstą apie jo jaunų dienų Palangą ir malonias atrakcijas, pačią pirmą pažinties popietę pakvietęs į „Eglės“ poilsinę puodukui kavos jaunatviškai šmaikštavo, kaip dešimt metų viename „bendrike“ gyvenęs studijų „bičas“ kokiomis tik nori temomis. Politika ir moterų grožis, mados, darbas laivyne (!), redakcijose, ir, žinoma, meninės bohemos potyriai jaunystės metais Kaune ir Vilniuje, Palangoje...

„Esu žmogus ir nieko, kas žmogiška, nelaikau sau svetima“
„Esu žmogus ir nieko, kas žmogiška, nelaikau sau svetima. Nebijokim ir pasiausti, atsipalaiduoti, išlaisvinti savo dvasinę spyruoklę – žaismės iš esmės. Bėdas versti humoru. Juk gyvenimas ne liūdesiui skirtas. Tai pakilaus šventiškumo atkarpa. Ir alkoholio šlakas tikrai ne priešas. Meno ir protinės jėgos atstovams alkoholis ir kai kurios kitos svaigomanijos rūšys daug kuo net padeda nuo sielos nušveisti kasdienybės šlakus. Ne veltui medikai apie užgeriančius meno žmones vartoja terminą „menininko tipas“, – lyg žaismingą maldelę 1991-ųjų liepos mėnesį „Palangos“ laikraščio redakcijoje ir „Eglės“ poilsio namuose, žmonos Almos ir bičiulio, Lietuvos dermatovenerologijos patriarcho, profesoriaus, literato Jono Lelio akivaizdoje kartojo daktaras, iškilus romanistas ir entuziastingas šachmatininkas V. Sirijos Gira.

Apie „bohemiškas
atrakcijas“ Kaune ir
Palangoje

„Šventieji žeme nevaikšto, tik rašytojai, – prisimenu V. Sirijos Giros mintį. – Bet tuštybė, jei talentingas, turi praeiti, kaip kalytei – ruja, o „išsirujoti“ – ne nuodėmė tarp laisvos sielos bendraminčių kavinėje ar dailininko dirbtuvėje. Taip išskaidrėja siela“.
Šis spalvingos biografijos menininkas yra gyvenęs viename bute su virtuoziškų eilių kūrėju Kaziu Binkiu.
„Šis tai mokėjo pinigų prasimanyti. Sumąstom Kaune pauliavoti Konrado kavinėje, o studentiškos kišenės – tuščios. „Palaukit manęs prie teatro, bus pinigų“, – pasako K.Binkis draugams. Nueina į „Lietuvos aido“ redakciją, „suposmuoja-sueiliuoja“ ekspromtu ant sofos pagal laikraščių leidėjų pasiūlytas temas dešimt-dvidešimt šmaikščių satyrinių ketureilių iš serijos „Palubio tragedija“ – jau čia pat 100 litų atskaičiuoja – baliavojam dvi dienas! Net į medžius Laisvės alėjoje sulipę eilėraščius garsiai keli poetai deklamuodavome“, – prisiminė V.Sirijos Gira.

„Prašvilpiau savo
mediciną“

„Kaune aš beveik prašvilpiau savo mediciną – pasinėriau į bohemą: rašydavau modernistinius eilėraščius, lošdavau pokerį, sėdėdavau kavinėse – mėgau vokišką vyšnių likerį, generolo Velykio fabrike pagamintus raudonus ir geltonus krupnikus, o labiausiai – su J. Kossu-Aleksandravičiumi ir A. Miškiniu gurkšnoti „spaustinę“ (bet apie „spaustinę“ vėliau), rūkydavau papirosus „Kipras Petrauskas“, nors, tiesa, buvau tik Sonntagsraucher (sekmadieninis rūkorius), domėjausi moterimis. Natūralu – mane išmetė iš universiteto. Prasidėjo karas. Kai jis baigsis, galvojau, vėl stosiu į mediciną. Tačiau Vilniuje. Taip ir padariau, priėmė į antrą kursą. Priėmimo komisijoje dirbęs K. Korsakas protestavo: Sirijos Gira juokiasi ir iš medicinos, ir iš literatūros, todėl negalima jo priimti. Taigi medicinos pradėjau mokytis Smetonos laikais, o baigiau sovietiniais. Jeigu tektų gyventi iš naujo, vėl stočiau į mediciną. Ta profesija man, kaip rašytojui, nepaprastai daug davė. Aš manau, kad rašytojui reikia turėti profesiją. Ilgiausiai dirbau Respublikinėje vaikų ligoninėje paauglių gydytoju pediatru, laivo gydytoju, teko būti ir pediatru, ir okulistu, chirurgu“, – pasakojo jis. Rašytojo krikšto tėvas buvo advokatas, vėliau Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir rašytoja Sofija Pšibiliauskaitė-Lazdynų Pelėda.

„Palanga yra aistros
variklis“

Rašytojas V. Sirijos Gira (1911-1997), su kuriuo kelis kartus Palangoje smagiai diskutavome „globaliausiomis“ temomis ir penkmetį susirašinėjome, labai vertino Lietuvos pajūrį ir atostogas Palangoje. „Pirmąkart buvau atvežtas į Palangą bene 1923 metais, dvylikametis vaikas, ir pamatytoji jūra paliko neištrinamą įspūdį atmintyje. Ir po to jau kasmet Palanga tapo neatskiriama mano ir šeimos gyvenimo dalimi. Atsimenu net Jono Basanavičiaus viešnagę Lietuvos karininkų sanatorijoje, valstybės Prezidento, mano krikšto tėvo Antano Smetonos atostogas, šeštadieninius Klaipėdos vokiečių atvažiavimus prabangiomis karietomis, jaukų Karnovskio kurhauzą Nemirsetoje (tada – Nimerzatėje), kur aptarnavimas buvo vokiškas ir aukšto lygio, o publika – lietuviška. Raminamai nuteikia žemaitukų kanopų kaukšėjimas. Neužmirštamos mirtinos katastrofos staigiuose Palangos-Klaipėdos kelio posūkiuose ir mirtinos meilės dramos kurorte, kai įsiaistrinę dėl damų kavalieriai konkurentus nuo tilto nustumdavo į jūrą.
Tiek palangiškiams, tiek Klaipėdos ir visiems Lietuvos gyventojams linkiu naujo suklestėjimo, naujų kultūros židinių, kokie buvo dailininkų Bronės Mingilaitės ir Broniaus Uoginto namai, kur rinkdavosi menininkai iš visos Lietuvos, net ir Panevėžio teatro režisierius Juozas Miltinis, Kazimiera Kymantaitė, primabalerina Aliodija Ruzgaitė, paletės meistras Antanas Gudaitis. O sau aš vis kartoju maldelę: „Sugrąžink, Viešpatie, visus iki vieno prisiminimus apie vaikystę, jaunystės vyno taurę ir bičiulius aplink ją, ir aistringą moters bučinį Palangos saulėlydžio akivaizdoje“, – 1991 metų rugpjūčio 22 dieną šių eilučių autoriui kalbėjo „Raudonmedžio rojaus“ autorius V. Sirijos Gira.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vizito pas gydytoją metu žmogus sužino, kad yra nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl už gydymą turės susimokėti. 


1992 m. pagal architektės Irenos Likšienės projektą pastatyti „Šilko“ fabriko poilsio namai Palangoje šiemet sužibo naujai.


Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus pristato informacinių projektų ciklą „Jono Šliūpo idealo keliu“.


Finansų ministerija trečiadienį, rugsėjo 15 d., Vyriausybei pasiūlė iš esmės pritarti teikiamam įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo ketinama nustatyti, kad esant daugiau negu vienam asmeniui, prašančiam išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose viešosiose vietose, skelbiamas viešasis konkursas pirmumo teisei pagal...


Meravimo dešimtmetį mininčiam miesto merui Šarūnui Vaitkui gerų žodžių negailėjo ir Saulius Skvernelis, buvęs premjeras, dabar – Seimo narys, Seimo opozicijos lyderis. „Šarūnas yra tiesiog hyper aktyvus, labai darbštus, sąžiningas ir nuoširdus žmogus. Jis nuolat jaučia didelę asmeninę atsakomybę ne tik tam, ką daro, bet ir visai Palangos...


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Į „Palangos tilto“ redakcijos kavarytį praėjusį antradienį sugužėjo gražus būrelis palangiškių, kurie ne tik prisiminė kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, bet kai kuriems jų – Rimantui Mikalkėnui, 1991-ųjų Palangos merui, ir jau savivaldos rūpesčius palikusiam Broniui Martinkui, 1991-aisiais vadovavusiam Palangos miesto deputatų Tarybai, teko tragišką tautai...


1991-1992 metais, redaguojant laikraštį „Palanga“, redakcijos duris Dzūkų, po to Ganyklų gatvėse dažnai praverdavo neeilinės asmenybės. Tarp jų ir šiandien šiltai prisimenu labai spalvingos biografijos intelektualą, gydytoją, populiarių romanų autorių Vytautą Sirijos Girą.


Jau dvidešimt du metai praėjo nuo 1991-ųjų sausio 13-osios. Nuo įvykių, sukrėtusių visą pasaulį. Nuo nakties, kai mažytė tauta, vieninga ir susitelkusi, parodė ir įrodė, kokia mums brangi Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė. Artėjant Laisvės gynėjų dienai „Palangos tiltas“ klausė savo pašnekovų: ką jiems reiškia Sausio 13-oji? Ir – ar...


Praėjusį antradienį Europos Parlamentas nekunkuliavo įprastiniu šurmuliu – nevykstant plenariniams posėdžiams europarlamentarai ruošė „namų darbus“, lankėsi parlamente vykusiose neformaliose diskusijose dėl Kašmyro, Juodosios jūros regiono, domėjosi Saugaus eismo renginiu prie parlamento. Europarlamentarė Laima Andrikienė, prieš apsilankydama viename iš renginių, maloniai sutiko...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius