Galvojimai apie (ne)sveikatą: bejėgystės virusai veisiasi mūsų galvose

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018-05-17
Peržiūrėta
1920
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Galvojimai apie (ne)sveikatą: bejėgystės virusai veisiasi mūsų galvose

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.
„Juoda matau“, nusiminęs, kaip Lapkritis, ištardavo paronžio kavinėje, jeigu sielos sparnus surakindavo liūdnumas. „Aš esu labai gerai“, – išniūnuodavo švytintis dailininko veidas, kai VISKAS (TUO metu!) sekėsi, kai, dviratį su palangiškiams skirtu pieno bidonėliu pro Nymerzatę minant, knietėjo uždainuoti: „skriskit, balti balandžiai..“.
E. Žiba buvo širdimi atviras, kaip uosto vartai ar horizontas virš jūros. Jis nepakentė meluojančių, vagiliaujančių klastų, jis buvo menininkas, pernelyg doras idealistas, apgavikiška ekonominė egzistencinė adaptacija buvo svetima jo širdžiai. Jokia valdžia iki galo nesupras jautruolio menininko, jo poreikių, sąmonės vingių ir, jei nesi „subinlaižys“, neturi pažinčių – niekas gerovinių „pagardų“ nepasiūlys. Ypač egoistiniame kapitalizme, kur egzistuoja pagrindinė maksima: „žmogus žmogui – vilkas“. E. Žiba džiaugėsi, turėdamas bendraminčių palaikytojų komandą. Tai ir „meniškieji Palangos paukščiai“, susirinkdavę diskusijoms po „Naglio“ kino teatro pagrindine sale esančiose – virtuoziškai ir greit, sąžiningai filmų reklaminius stendus meistravusio, pirmojo „Palangos“ laikraščio iliustratoriaus Juozo Griušio dirbtuvėse, o ypač – E. Žibos talentui neabejingasbuvo ir daug padėjo „amerikonas“ filantropiškas poetas Donius Remys. Štai šitaip ir svyruodavo mūsų, lietuvakalbių, nuotaikos 1994–1999 metais – „Aš esu labai gerai“ ir „Juoda matau..“.
Tikslesnį apibūdinimą žmogaus savijautai, kurį surado savo leksikone palangiškis E. Žiba, vargu, ar surastų ir patys „neuromedikai“.
Gyvenime sutikau daug įvairių grandžių medicinai atsidavusių, (tokia – palangiškė Irena Gintautienė)darbuotojų, ir dar daugiau ligotų (pabrėžiu – ne ligonių!), kuriuos literatūriškai galėtum pavadinti AIMANAIS: „Gerai – vistiek blogai“. Niurzgia, verkšlena, guodžiasi... Durnumas plinta taip pat greit, kaip miško gaisras. Centrinė nervų sistema taip sutverta, kad sugeba žmogų įvesti ir į emocinį „tvartą“, ir, jei sugebi valdytis (o tada – ir valdyti), gali susikurti Džiaugsmą, savęs vertą, kai metų metais pamiršti netoli senosios Palangos autobusų stoties esantį taką į Polikliniką ar į „Vaistinių karuselę“, kur vaistai jau seikėjami ne gramais, o kilogramais. Žmogus yra Pirmasis PATS SAU daktaras. Slaugas. Draugas. Jeigu draugas – anksčiau ar vėliau turi suprasti, pažinti, įvertinti savo jausmines būkles, nuotaikas, mitybą, „gėrybą“, visa, kas keltų psichologinį nerimą ar prišauktų bėdų, net ligų. Vienas žmogus visko negali, bet gali labai, labai daug. Pažinimas yra begalinis. Žmogus gali prisišaukti sau nerimą, nemigą ir gali būti savimi patenkintas, patirti dvasinį komfortą ir, tarsi sotus katinas murkti: „Aš esu ramus, ramus, ramus, nes Myliu ir tikiu, kad Vasara visad sugrįžta, jeigu...Jeigu lieki ištikimas sau, esminiam principui: „Nenuleisk akių nuo savęs. Sveikatą lemia savijauta. Būk SAVIGANIS“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite


Kasdien kantriai ir nuoširdžiai vedate mūsų jaunąją kartą mokslo bei žinių keliu, mokote nebijoti iššūkių bei sunkumų, neišsigąsti mažų nesėkmių, o – priešingai – su dar didesniu užsidegimu siekti išsikelto tikslo bei ryžtingai ir užtikrintai eiti link savo svajonės. Žinios, moralinės vertybės, kurias diegiate savo mokiniams, meilė bei rūpestis, kuriais kasdien apgaubiate savo auklėtinius, yra...


Įsivaizduokite, kad einate gatve, stabdote atsitiktinį žmogų ir klausiate, ką jis mano apie Europą. 1950 m. televizijos komanda būtent taip ir padarė, o pagyvenusi ūkininkė atsakė: „Na, jei ji taikai, tai gerai.“ Po šešiasdešimties metų tas pats klausimas buvo užduotas pagyvenusiai ukrainietei. Tai  yra 2014 m., „orumo revoliucijos“ savaitėmis. Moteris išdidžiai rodo didžiulį kviečių...


Balandžio mėnesiui einant į pabaigą nemaža dalis šalies gyventojų jau suplanavę, kaip leis savo vasaros atostogas.


Jau pranešta, kad valdančiosios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas antradienį, lapkričio 29 d., svarstė Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario iš Palangos, Mindaugo Skritulsko, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko likimą. 


Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ koridoriai kasdien aidi nuo vaikų balsų. Čia jie atvyksta tęsti gydymo, stiprinti sveikatą ir atsigauti po įvairių ligų. Dirbti su vaikais yra nelengva, bet, matant jų reabilitacijos pasiekimus ir gerėjančią sveikatos būklę, supranti, kad visos pastangos buvo to vertos. „Palangos gintaro“ gydytoja Lina Šimkuvienė mielai atsakė į...


Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


„Palangos“ klube – daugiau gerų naujienų. Komandoje žais 22 metų, 1 metro 85 centimetrų įžaidėjas Deividas Anužis. Praėjusį sezoną jis jau atstovavo Palangos komandai, NKL čempionate įmesdavo vidutiniškai po 10,8 taško, atlikdavo po 3,5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo po 4 kamuolius.


Mirus daugiau kaip 20 žmonių, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl naujojo korona viruso.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius