Geriausia dieta žiemai – iš šildančio aitraus maisto ir aštrių prieskonių

Žiema – itin klastingas metas, kupinas pavojų sveikatai, grožiui ir... kūno linijoms. Kai lauke šalta, namie norisi būti šiltai ir jaukiai – gurkšnoti karštą arbatą ir valgyti šiltą maistą. Daugiau laiko praleisdami namie net nepastebime, kaip pradedame dažniau užkandžiauti. Bandydami sušilti, neretai valgome riebesnį, kaloringesnį maistą. Apgaulingas alkio jausmas galiausiai nusėda ant pilvo, šlaunų. O artėjant pavasariui ir vėl susimąstome, kaip grąžinti per žiemą prarastą formą.
Mokslininkai teigia, kad šaltuoju metų laiku mes esame genetiškai užprogramuoti priaugti svorio – taip organizmas bando mus apsaugoti. Jo tikslas – išsaugoti šilumą ir sukurti šildantį riebalinį sluoksnį. Visai nenorėdami papildomo riebalinio sluoksnio, privalome susitaikyti su tuo, kad jis atsiras. Nebent valgysite kitokį, šaltajam sezonui pritaikytą maistą.
Dietologai tikina, kad žiema nėra palankus metas laikytis griežtų dietų – tyrimai rodo, kad organizmas būna atsparesnis ligoms, kai kalorijų kiekis nėra ribojamas. Šaltuoju metu organizmas įjungia energiją taupantį rėžimą, tad medžiagų apykaita lėtėja.
Šaltą dieną ieškodami malonumo šaltinio, griebiamės toli gražu ne to, ką, tarkim, renkamės vasarą – daržoves, vaisius, lengvai virškinamą maistą. Daugelio valgiaraštyje atsiranda sunkiau virškinami mėsos patiekalai su garnyrais, aliejuje keptas maistas. Vakarais smaližiaujama puodeliu karšto šokolado ir ką tik iš orkaitės ištrauktu pyragu.
Ar maistas gali šildyti?
Mokslininkai ištyrė ir patvirtino, kad žiemą riboti suvartojamų kalorijų skaičiaus nevalia. Geriausiai rinktis tuos maisto produktus, kurie šildo. Šildančio maisto savybės puikiai žino „raw“ mitybą propaguojantys žmonės. Tamsiai oranžinės daržovės, pavyzdžiui, saldžiosios bulvės, moliūgai ir morkos yra imunitetą stiprinančio beta-karoteno bei šilumą teikiančio oranžinio spindulio šaltinis.
Šildančiomis savybėmis pasižymi gražgarstės, garstyčios, rėžiukas. Šių augalų sėklos ir sviestas yra puikūs šildančių ir šilumą išsaugančių patiekalų priedas. Kaitinamąjį poveikį turi svogūnai, kūną sušildys ir grikiai.
Rudenį ir žiemą patariama valgyti šildančiais prieskoniais pagardintą maistą. Jais laikomi anyžiai, bazilikai, krienai, aitriosios paprikos, česnakai, karis, cinamonas, muskato riešutai, imbieras, kmynai, kardamonai, kalendros, krapai, lauro lapai, mairūnai, mandarinų bei apelsinų žievelės. Šildomųjų savybių turi daugelis aštrių prieskonių.
Šaltuoju metų laiku negalima užmiršti ir daržovių bei vaisių. Tai – puikus energijos ir vitaminų šaltinis, stiprinantis imuninę sistemą. Žalių daržovių pasirinkimas žiemą šiek tiek mažesnis. Kita vertus, jas galima pakeisti šaldytais, o kartais – ir konservuotais daržovių produktais. Žiemą vertėtų rinktis šiltus gėrimus – įvairias arbatas, pagardintas medumi ar svarainių sirupu.
Žiemos metu į savo valgiaraštį įtraukite kuo daugiau tamsiai žalios, raudonos spalvos daržovių ir oranžinės spalvos vaisių. Šaltuoju metu naudinga valgyti raugintus kopūstus, špinatus, morkas, brokolius, svogūnus, krienus, moliūgus, bulves, raudonuosius burokėlius, porus.
Būtina nepamiršti vitaminų. Patariama žiemą valgyti kuo daugiau citrusinių vaisių, kuriuose yra eterinių aliejų, daug vitamino C, naudingo kovojant su virusinėmis infekcijomis. Organizmui būtinas ir vitaminas A – jo prisotintos oranžinės ir raudonos spalvos vaisiai ir uogos.

Pagal užsienio spaudą